Be komentarų: kai tiesiog „reikia žaibiško skalūninių dujų konkurso“.
Dovydas Pancerovas. Skalūnų dujų gavyba – mažiau pavojinga aplinkai už automobilius
lrytas.lt
Jeigu Lietuvoje būtų išgaunamos skalūnų dujos, tai poveikis aplinkai būtų, tačiau šis pavojus – mažesnis nei daugelis kitokių aplinkos teršimo būdų. Pavyzdžiui, mūsų automobilių išmetami teršalai. Trečiadienį Lietuvos mokslininkai pristatė studiją apie skalūnų dujų gavybą, ramino visuomenę ir ragino Vyriausybę pasimokyti iš klaidos ir pagaliau pradėti žvalgybą.
„Man atrodo, kad kartais šitomis grėsmėmis yra manipuliuojama ir naudojama populistiniais tikslais“, – sakė profesorius Algirdas Vaclovas Valiulis, kuris dalyvavo atliekant studiją.
Jis pateikė pavyzdį – įbedus į ežero dugną pagalį, į paviršių iškyla metano burbulai. Metano dujos yra pavojingos sveikatai, tačiau nereiškia, kad visi įsmeigę pagalį į dugną apsinuodija.
„Bet kuri žmogaus technologinė veikla nėra neutrali aplinkai. Kokią riziką mes galime sau leisti, reikia spręsti pagal naudą, kurią galime gauti“, – kalbėjo patyręs energetikas, profesorius Jurgis Vilemas.
Mokslininkas priminė, kad automobiliai taip pat teršia aplinką, net gali sukelti avarijų, tačiau mes vis tiek naudojame transporto priemones, nes tai labai svarbi žmonių gyvenimo dalis.
Profesorius J.Vilemas sakė, kad šių dienų technologijos, teisinė bazė ir patirtis rodo, kad rizika – per maža, kad dėl to turėtume atsisakyti skalūnų dujų žvalgybos.
„Labai gaila, kad nepavyko sandoris su „Chevron“. Dabar net nežinome ar mes turime tų dujų, kiek jų realiai yra ir kokios mes galime tikėtis išgavimo savikainos. Tai yra klausimai, į kuriuos šiandieną mes neatsakysime“, – sakė profesorius Jurgis Vilemas. Patyręs energetikas pabrėžė, kad Vyriausybė turi imtis ryžtingų veiksmų ir pradėti skalūnų dujų paieškos ir žvalgybos procesus.
„Visuomenė buvo įbauginta. Ir įbauginta ne visai pagrįstai“, – sakė mokslininkų grupės vadovas, geologas Algimantas Grigelis.
Profesorius tikino, kad politikai ir verslininkai patys nulėmė tai, kad Lietuvoje kilo grupės visuomenės narių pasipriešinimas skalūnų dujų žvalgybai – buvo per anksti pasirašytos sutartys, per anksti pradėta važiuoti pas gyventojus ir prašyti jų leidimų.
„Bendruomenės ir visuomenėje nebuvo supratimo ir sutarimo. Deja, šis pasipriešinimas vis dar egzistuoja“, – kalbėjo geologas A.Grigelis.
Jis mano, kad žmones galima įtikinti pasiūlius pakankamas kompensacijas gyventojams. Tokia praktika naudojama Amerikoje.
Tyrė skirtingi specialistai
Praėjusių metų vasarą Seimo nariai kreipėsi į Lietuvos mokslų akademiją, kad specialistai išsakytų savo nuomonę dėl skalūnų dujų gavybos ir žvalgybos. Tada vadinamoji Skalūnų komisija, sudaryta iš mokslininkų, pateikė politikams savo išvadas. Buvo padaryti reikiami įstatymų pakeitimai, tačiau nuspręsta darbą tęsti – surinktą medžiagą panaudoti išsamesnėje studijoje.
Dvylikos mokslininkų grupei vadovavo patyręs geologas, profesorius A.Grigelis. Specialistai buvo suburti iš įvairių skyrių – nuo geologų ir inžinierių iki gamtos ir fizikos mokslų specialistų.
„Mūsų studijos pavadinimas nereiškia, kad mes nagrinėjame gavybos klausimus, nes gavybos šiuo metu Lietuvoje nėra“, – sakė mokslininkų grupės vadovas A.Grigelis.
Lietuvoje jau išgaunamos skalūnų dujos ir nafta
„Lietuvos ryto“ televizija
Lietuvoje jau išgaunamos skalūnų dujos ir nafta. Vyriausybei trypčiojant vietoje ir neskubant skelbti naujo skalūnų žvalgybos konkurso, Lietuvos naftininkai rankų sudėję nesėdi. Iš gręžinio Šilutės rajone trykšta mėginiai, kurie, anot mokslininkų, įrodo, kad skalūnų pramonė Lietuvoje gali turėti puikias perspektyvas.
Lietuvos mokslų akademija atliko naują tyrimą ir paneigė mitus, neva skalūnų žvalgyba kelia didelį pavojų žmonėms ir aplinkai.
„Lietuvos ryto“ televizijos reportažą žiūrėkite ČIA.