Pasikalbėkim. Pasidalinkime nuomonėmis apie tai, ką matėme savo akimis ar girdėjome savo ausimis. Atidėkime į šalį gandus ar žiniasklaidos pateikiamas versijas. Šiuo atveju vertinga yra tik asmeninių patirčių analizė, kad padarytume kiek įmanoma tikslesnes išvadas apie tai, kas dabar vyksta Šiauliuose.
Ne vakar ir ne vėlų 2016-ųjų metų rudenį savivaldybės tarybos laive ėmė tvyroti perversmo nuotaikos. Kol Jūs, gerbiami rinkėjai, džiaugėtės savo pergale ir pirmą kartą tiesiogiai išrinktu nepartiniu meru Artūru Visocku, senoji partinė politikų gvardija ėmė strateguoti, kaip pakenkti naujokui debiutantui. Prisiminkite pirmąsias laikraščių bei kugelinės Šiaulių TV rubrikas.
Artūras Visockas negavo nė tų simbolinių 100 dienų mero poste. Jis buvo užpultas mažne porinkiminės nakties rytą, tik ne visi, šviežios pergalės apsvaiginti tai pastebėjome. Tuomet kažkur skaičiau: Šiauliai „ne tą“ merą išsirinko. Kitokį, neįprastą, su kuriuo net mėginti „susitarti“ tęsti nuo ankstesnių kadencijų užsilikusius juodus, „otkatinius“ darbus negali – kitaip nei anksčiau.
Tiesa, gal tuomet neturėjo A.Visockas vadovavimo patirties, tačiau jis visada mokėjo skaičiuoti ir tą savo gebėjimą įrodė dar būdamas eiliniu praėjusios kadencijos nepriklausomu tarybos nariu. Jau tuomet tikslūs ir konkretūs klausimai „kėlė socialdemokratinę alergiją“ tuometiniam merui Justinui Sartauskui.
Savo matematikos išmanymą pirmasis Šiaulių istorijoje tiesiogiai rinktas nepartinis meras puikiausiai įrodė ir formuojant 2017-ųjų metų biudžetą. Pastarąjį puikiu, pertekliniu [kaip visiškai neįprasta Lietuvoje – nedeficitiniu] pavadino ir socdemas J.Sartauskas, ir „mirštančių gulbių“ – Tvarkos ir Teisingumo partijos – atstovas A.Lankauskas. Be to, įvykdę visus numatytus darbus, meras A.Visockas bei buvęs jo politinio [asmeninio] pasitikėjimo administracijos direktorius E.Bivainis sutaupė 7,6 mln. pernykščio biudžeto lėšų. To Saulės mieste irgi, ko gero, niekas nebeprisimena buvus. Nei prie anksčiau paminėtų merų, nei prie liberalo G.Mikšio, socdemų V.Juškaus ir V.Volkovo ar prie vienintelės miesto merės moters Vidos Stasiūnaitės [dabar V.Skačkauskaitė – aut.past.]. Vis žiojėdavo minusinis ir kiauras biudžetas, o miesto skolos augo net ne kasmet, o kas mėnesį… Gal jau pamiršote „alkanąsias Šv.Kalėdas“, kai nebuvo iš ko sumokėti biudžetiniams darbuotojams gruodžio mėnesio algų?
Per dvejus metus situacija Šiauliuose iš esmės pasikeitė. A. Visockas įgijo patirties, užmezgė asmeninių kontaktų Vyriausybėje ir Seime. Savivaldybės administracija ėmė pasitikėti investuotojai. Tačiau vietiniai kolegos tarybos nariai, matyt, tiek užsiėmę perversmų strategijomis, kad nebeturi laiko pasitarti su rinkėjais ar teigiamų pokyčių įžvelgti.
Pabėgimai iš tarybos posėdžių, svarbių darbinių sprendimų blokavimas šiems tarybos nariams jau tapo norma:
Gerbiamieji rinkėjai, mes juos išrinkome, kad dirbtų, o ne skleistų politinių patyčių kultūrą ar bėgtų iš posėdžių. Todėl būkime atsakingi už savo pasirinkimą: rašykime jiems, skambinkime, ateikime į tarybos posėdžius, kad patys įsitikintumėme, kaip jie „žaidžia savo politinius žaidimėlius“ bei blokuoja svarbius miestui sprendimus. Tuomet susidarysite savo nuomonę apie tai, kas šiuo metu vyksta Šiaulių mieste, ir nereikės aptarinėti klaidžių žiniasklaidos pranešimų ir dejuoti, kad nebesuprantame, kas čia vyksta.
Tikrai verta asmeniškai įsitikinti, kaip buvę merai, negalėdami susitaikyti su pralaimėjimu 2015-aisiais, vis virkauja prieš TV kameras ar žurnalistų diktofonus, kad meras A.Visockas su jais nesitaria, o po tų raudų „neša muilą“ iš posėdžių salės – tarsi mokinukai iš pamokų. Negi manote, kad merui derėtų juos vaikytis?
Taigi, gerbiamieji, neužtenka vien išsirinkti politikus ir laukti, kol jie visus pažadus išpildys. Deja, šiandienos realybė tokia – neprižiūrėsime, nesustabdysime partinukų-politinių snukdaužių, vėl liksime it musę kandę. Darbai nevyks, gyvenimas grįš prie ankstesnių merų primestos praktikos. Ar mums to reikia?
Vladas Jonauskas
Rinkėjas
P.S. Kai šį kreipimąsi į rinkėjus daviau perskaityti kaimynei, ji baisiai įsižeidė, kad nepaminėjau dar vieno labai svarbaus ir gero mero A. Visocko darbo. „Tik jį išsirinkę miesto viešuoju transportu mes važinėjame nemokamai“, – mano raštą papildė senjorė.