Į Švediją pažiūrėti, kaip šioje šalyje tvarkomasi su šiukšlėmis, vykome aštuoniese. Trys išvykos dalyviai jau trumpai pateikė savo įspūdžius, palyginimus, pamąstymus internetiniame portale Tiesos.lt.
Mane, Virginija Jurgilevičienę, Stokholme prie atliekų deginimo įmonės vartų pasitiko tokia pat šiukšlių smarvė, kaip ir Klaipėdoje.
Stokholmo savivaldybės aplinkosaugos darbuotojas į klausimą, ar gauna gyventojų skundų dėl šiukšlių deginimo jėgainės, atsakė, kad ne.
Taip ir nesupratau, ar švedams šiukšlių smarvė yra maloni, ar šis savivaldybės darbuotojas mums sako netiesą.
Iš švedų „Fortum“ atstovo sužinojome, kad jie pasirinko statyti šiukšlių deginimo įmonę Klaipėdos mieste dėl to, jog susitarė su uostamiesčio savivaldybe. Neatsiklausę ir neinformavę miesto ir rajono gyventojų, negavę miestiečių pritarimo dėl šiukšlių deginimo.
Stokholmo savivaldybės darbuotojas, rodydamas miesto schemą, paaiškino, kad jų sostinė yra šildoma nenaudojant jokių dujų iš Rusijos. Supratome, kodėl Švedijoje nėra tokio kruopštaus atliekų rūšiavimo kaip Vokietijoje. Švedijai, turinčiai 31 šiukšlių deginimo įmonę, reikia turėti kuo daugiau šiukšlių kurui. Kad deginimo katilai nestovėtų be darbo, jų atliekų deginimo įmonės sutinka priimti už tam tikrą pinigų sumą šiukšles iš Italijos ir kitų Europos valstybių.
Nereikėtų pamiršti, kad dabar ne 1958 metai, galimybės pasirinkti norimą energijos šaltinį yra žymiai įvairesnės – juk XXI amžius. Plačiai paplitę tokie atsinaujinančios energijos šaltiniai, kaip vėjo, saulės, terminio vandens, bangų.
Manau, kad švedų energijos gavimo modelis yra žingsnis atgal.
Klaipėdos miesto savivaldybės politikai privalo nemeluoti, kad iš šiukšlių deginimo gausime pigią energiją. Jau kitais metais pabrangs šiukšlės mūsų regiono gyventojams, nes Klaipėdos šiukšlių deginimo įmonė paprašė beveik po 100 litų už kiekvieną atliekų toną. Padidėjęs mokestis už šiukšles iš tikrųjų yra šildymo kaštų didėjimas.
Lietuvos įstatymai, vyriausybės nutarimai deklaruoja, kad šiukšlių rūšiavimas ir perdirbimas yra prioritetai, deginama tik tai, ko negalima perdirbti.
Kodėl Klaipėdos savivaldybė nevykdo valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano, kodėl „Fortumo“ akcininkams leido pastatyti tokią galingą įmonę? Nors būtų vežamos visos Klaipėdos apskrities nerūšiuotos šiukšlės, tų šiukšlių kaip kuro neužteks. Iš AB „KRAC“ atstovo Klaipėdos miesto savivaldybėje sužinojome, kad balandžio mėnesį bus dar kartą keičiamas valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas. Ar nebandys Klaipėdos miesto politikų prašymu iš valstybinio atliekų tvarkymo strateginio plano išmesti atliekų rūšiavimo?
Švedijos Linčiopingo šiukšlių deginimo įmonę aplankėme po Stokholmo. Įmonė įkurta 1958 metais, joje nebuvo jokių valymo įrengimų, nes nežinota, kad deginant šiukšles išmetamos į orą nuodingos medžiagos. Ta pati įmonė buvo perstatyta aštuntame dešimtmetyje jau su valymo įrengimais, kurie privalėjo sulaikyti apie dešimt nuodingų cheminių elementų. Trečią kartą Linčiopingo atliekų deginimo jėgainė buvo perstatyta 2010 metais. Valymo įrengimai modernesni, dvigubi, tai yra pirmiausia nuodingos medžiagos sulaikomos sausu būdu, o po to dar išvalomos vandens pagalba. Jau atrasta per dvidešimt nuodingų cheminių elementų, kurių negalima išleisti per kaminą.
Logiškai mąstant, po dešimties ar dvidešimties metų gali būti surasti nauji nuodingi cheminiai junginiai, kuriuos šiandien mokslas dar nežino, tačiau kuriais galimai sėkmingai teršiama švedų gyvenamoji aplinka ir nuodijami žmonės.
Pamačius Švedijoje prastai išrūšiuotų šiukšlių deginimą, būtina reikalauti centrinės valdžios, kad ji priverstų Klaipėdos miesto savivaldybės valdančiuosius politikus nesavivaliauti ir nesityčioti iš valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano – deginti tik atrūšiuotas atliekas.
Taip pat skaitykite:
Keletas minčių grįžus iš Švedijos, arba Kas mums trukdo gyventi kaip švedams?
Ligita Girskienė. Atliekų tvarkymo aspektai Lietuvoje ir Švedijoje
N.Puteikis: Taršus nerūšiuotų šiukšlių deginimas Klaipėdoje ir puikus jų tvarkymas Švedijoje
Naglis Puteikis: Dėl nerūšiuotų šiukšlių deginimo – surūšiuoti argumentai