Pristatydama šių metų svarbiausius savo darbus prezidentė pasigyrė, jog atsakė į daugiau nei 4 tūkstančius piliečių laiškų. Tačiau argi galima kurčnebylių dvaro klerko atsirašinėjimus laikyti atsakymais?
Štai piliečiai jau kelintą kartą klausia, ar prievarta iš gimtųjų namų valstybės vardu išplėšta ir pradanginta Deimantė Kedytė yra gyva ir sveika. Juk neprašoma pateikti detalią informaciją apie saugomų asmenų apsaugos organizavimą. Kodėl vietoje aiškaus atsakymo yra nuolat brukama tai, apie ką neklausiama?
Primename Nijolės Sadūnaitės sausio 13-ąją išsakytą viešą reikalavimą, jog prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir premjeras Saulius Skvernelis iki vasario 16 dienos – Lietuvos šimtmečio minėjimo – pateiktų neginčijamus įrodymus apie 2012 m. gegužės 17 d. prievarta pagrobtą ir nežinia kur pradangintą Deimantę Kedytę, kad ji yra gyva ir sveika, o jei mirusi ar nužudyta – būtų nurodyta kapo vieta.
Iki šiol į šį reikalavimą nereaguojama.
Todėl mes ir klausiame, kas mūsų valstybėje kontroliuoja vaikui apsaugoti skirtą įstatymą, kad jis nebūtų naudojamas priešingam tikslui – nusikaltimui paslėpti?
Dar kartą primename naujausią Prezidentūros atsakymą į tiesų kasmėnesinės akcijos dalyvių klausimą „Ar dar gyva Deimantė Kedytė?“
