Tatjana Orel | gordonua.com
Rusijos politikos ir ekonomikos ekspertas, buvęs Valstybės Dūmos deputatas, partijos „Vakarų pasirinkimas“ pirmininkas Konstantinas Borovojus, duodamas interviu leidiniui „Gordon“, papasakojo, kaip Rusijos gyventojai turėtų išpirkti savo kaltę prieš ukrainiečius, kodėl Rusija atsidūrė situacijoje, gresiančioje maisto kortelių sistemos įvedimu, ir kokia, jo manymu, buvo jo bendražygės Valerijos Novodvorskajos mirties priežastis.
Konstantinas Borovojus nedažnai apsilanko Ukrainoje, tačiau už ją kaunasi kaip bebaimis karys – tame fronte, kur garsiau nei patrankos griaudi žodis – drąsus, tikslus, laiku pasakytas. Tokio žodžio stokoja ir daugelis totalitarinės Rusijos dusinamų gyventojų, ir ukrainiečiai. Prasidėjus Maidanui, K. Borovojus ir jo bendražygė, legendinė žmogaus teisių gynėja Valerija Novodvorskaja ėmėsi kurti seriją vaizdo įrašų, kuriuose iš pradžių buvo pareiškiama apie [Maidano] mitingų dalyvių palaikymą, o vėliau buvo reikalaujama, jog naujoji Ukrainos vyriausybė duotų ryžtingą atkirtį Rusijos agresijai. Viename tokių vaizdo įrašų Valerija, kaip tikras karys, prisiekė ištikimybę ukrainiečių armijai ir tautai…
Liepos 12 dieną Valerija Novodvorskaja nelauktai pasitraukė iš gyvenimo, ir dabar apie viską, ką jiedu su K. Borovojumi nesuspėjo išsakyti, teks kalbėti jam vienam. 2010-aisiais metais Konstantinas buvo vienas iš trisdešimties keturių vienminčių, pasirašiusių kreipimąsi „Putinas privalo pasitraukti“. Praėjus ketveriems metamas, jis yra dar labiau įsitikinęs šio reikalavimo teisingumu.
Konstantinai Natanovičiau, kam Putinui reikia Donbaso, kuriame kiekvieną dieną žūva Rusijos gyventojai ir kuris pareikalauja didžiulių karinių išlaidų?
Esmė yra ne Donbasas: Putinas ėmėsi priešpriešos su visu pasauliu. Kuomet nėra priešo ar jo neįmanoma įvardyti, priešu tampa visas pasaulis. Štai jis ir įrodinėja žmonijai, šalies gyventojams ir pats sau, jog yra stiprus ir galingas. Situacija blogėja su kiekviena diena. Vakar (rugpjūčio 2 d.) pritaikytos naujos [Vakarų] sankcijos, šiandien jau turime atitinkamai pakitusią dolerio kainą. Esant 80-čiai nuošimčių importuojamų maisto produktų, piliečiai už kasdienį maistą jau turi mokėti 15–18 nuošimčių didesnę kainą, ir šis procesas vyks toliau. Visus sovietinio gyvenimo „žavesius“, kuriuos mes ne taip seniai patyrėme, būdami SSSR, –prekių paskirstymą, produktų kortelių sistemą, eiles prie parduotuvių – visa tai mūsų laukia artimiausiu metu.
Vertinant logikos stoką Putino poelgiuose galima spėti apie maniakinę jo būklę. Bet juk šios ligos simptomai persidavė beveik visai šaliai! Ar Rusijos gyventojai nesuvokia savo prezidento politikos Ukrainos atžvilgiu pasekmių?
Neseniai aš žiūrėjau vaizdo įrašą – maskviečių apklausą. Daugelis jų arba atsisakydavo kalbėti šia tema, arba išsakydavo Putiną palaikančias mintis tokiais žodžiais, jog tapdavo aišku: jie paprasčiausiai baiminasi kalbėti kitaip. Tas pats yra buvę ir Sovietų Sąjungoje: 96 nuošimčiai piliečių pasisakė už SSSR išsaugojimą, už SSKP, už šeštąjį Konstitucijos straipsnį, kur buvo parašyta, jog SSKP – vienintelė įmanoma partija šalyje. O jau kaip vieningai visuose laikraščiuose ir televizijoje buvo smerkiami „prakeikti demokratai“! Apskritai, Sovietų Sąjungos – šios didžiulės imperijos – subyrėjimo procesas dar nepasibaigė. Dvidešimt metų – labai trumpas istorijos tarpsnis. Kada tas procesas pasibaigs – neaišku, ir Putinas daro visa, kas įmanoma, kad šį procesą sulaikytų.
Visiems Rusijos regionams teks sumokėti milžinišką kainą už putinišką kvailybę, už konfliktą su Vakarais. Šias lėšas pasigvelbs Maskva, visada parazitavusi kitų regionų sąskaita. Rusijos gyventojų dar laukia labai sudėtingas kelias, kokį savo laiku nuėjo Vokietija siekdama apsivalyti nuo nacizmo. Vokiečiams tam prireikė kelių dešimtmečių, o ir Rusijos piliečiams psichiškai pasveikti prireiks ne mažiau laiko. Kęsti tokią valdžią ir dar jai pritarti, garsiai apie šį pritarimą pareiškiant – visa tai byloja apie užleistą ligą, kuriai gydyti teks imtis tam tikrų priemonių.
Valerija Novodvorskaja ir Konstantinas Borovojus. 2014 metų kovas. K.Borovojaus nuotr.
Šiandien matome, kaip politinių ginčų pagrindu subyra mišrios ukrainiečių-rusų šeimos. Dar neseniai bičiuliavomės valstybių lygmeniu, vieni pas kitus važiuodavome į svečius, palaikėme giminiškus ryšius. Ar laikas sutaikys dvi mūsų tautas?
Jokio susitaikymo. Tegul jie puola ant kelių! Vokiečiai – kad išpirktų savo kaltę (neseniai apie tai buvo rodomas dokumentinis filmas) – buvo verčiami rankomis atkasti sušaudytų žydų ir partizanų kapus – rankomis! O po tuo juos iš naujo palaidoti. Šitaip juos auklėjo amerikiečiai.
Nėra ir negali būti jokio susitaikymo. Pulkit ant kelių, niekšai, ir melskite, kad jums atleistų kelios ukrainiečių kartos. Melskite atleidimo! Kol Rusijos piliečiai nepradės atgailauti iš tikrųjų, išsakydami prakeiksmus Hitlerio vaidmenį vaidinusiam Putinui, iki to momento niekas niekam neprivalo atleisti. Už nusikaltimus būtina atsakyti. Juos įvykdęs privalo būti nubaustas.
Ukraina tapo tvirtesnė savo dvasia ir turtingesnė patriotų gausa, tačiau, man atrodo, prarado tuos, kurių menas buvo mūsų bendra vertybė: turiu omeny rusų aktorius, režisierius, rašytojus, palaikiusius Putino politiką…
Tai ir yra apsivalymas. Žmonės pasirodė, kas esantys: patriotiškus filmus apie tautų draugystę kūrusių niekšų galvose tūnojo visai kitos mintys. Tikiuosi, jog su tokiais niekuomet nebus susitaikyta, nes juk negalima susitaikyti su niekšystėmis ir šunybėmis – tai privalo būti sunaikinta.
Štai pagaliau ir Vakarai įsijungė į šį karą, pritaikę Rusijai, kad ir pavėluotai, trečiąjį sankcijų lygį. Kaip manote, negi Rusijos prezidentas stokoja savisaugos instinkto?
Putinas sukūrė situaciją, kai Rusija tampa pavojinga žmonijai. Tai reiškia, kad po kurio laiko šios sistemos nebeliks. Jos nebeliks, kai Rusija bus izoliuota, ir jos galimybės – militarinės, agresyvios – bus suvaržytos. Galbūt tai išvirs į antrąjį Šiaurės Korėjos variantą, kai valstybė fiziškai lyg ir egzistuoja, tačiau iš esmės tos valstybės nėra. O kol kas Putinas tikisi, jog visa kaip nors išsispręs, kad jam pavyks išsisukti, tačiau konfrontacija su Vakarais, o taip pat – ir su savo šalies visuomene (kad ir ne tokia akivaizdi), pasibaigs jam labai liūdnai.
Mano manymu, A. Merkel ir B. Obama išmoko lėtai kinkyti, kad po to galėtų greitai važnyčioti. Vakarų sankcijų poveikis labai stiprus. Faktiškai prasidėjo ekonomikos žlugimo procesas milžiniškoje šalyje, keliančioje pavojų likusiam pasauliui. Pasirinktas tikslas – karinės ekonomikos sužlugdymas, taip pat – ir jos sudėtine dalimi tapusios energetinės ekonomikos paralyžiavimas. Juk iš esmės tai ir yra karo veiksmų instrumentai – dujos ir nafta – tuo pats Putinas naudojasi jau daugelį metų.
Kadaise Vakarai sugriovė buvusio Jugoslavijos prezidento Slobodano Miloševičiaus karo mašiną. Nėra jokių abejonių, jog taip pat sėkmingai visa tai bus atlikta ir su Putinu, jau nebegalinčiu suvokti ir kontroliuoti situacijos. Jis ir jo aplinka visiškai neadekvatūs: jie grasina panaudosiantys branduolinį ginklą arba sukelsiantys tai globalų, tai lokalų karą. Visiškai įmanoma, jog net prireiks šalies okupacijos arba bent jau tos jos dalies, kur saugomas branduolinis lagaminėlis. Esu girdėjęs, jog kariškiai jau mąsto ir apie tokį variantą. O Rusijai pats laikas susimąstyti apie tai, kas bus toliau – po Putino valdymo, nes šalies protų būklė šiuo metu yra tiesiog katastrofiška. Dėl ekonominių sankcijų žmonės susilauks maksimalių nuostolių, tačiau pačios siaubingiausios sankcijos – paties Putino veiksmai, ir toji situacija, kai Rusijos piliečiai viską kenčia ir tiems veiksmams neprieštarauja.
Vadinasi, jūs nesitikite, jog jis galėtų atsitraukti?
Net jeigu trumpam įsivaizduotume, jog Putinas staiga imtų ir pasielgtų išmintingai, pasiūlytų kokį nors kompromisinį sprendimą, tuomet tuojau pat jį prispaustų jo paties aplinka, nes jau yra tapusi nuo jo priklausoma. Tuomet jis iš karto prarastų valdžią ir Rusijos gyventojų akyse; juk į jų sąmonę visais įmanomais būdais, tarp jų, ir taikant 25-ąjį kadrą, yra įkalta mintis, jog optimaliausias Rusijos modelis – priešprieša su Vakarais ir su Kijevu, kur valdžią yra užgrobę „fašistai“.
Dar balandžio 14 dieną, kai Donbase tik prasidėjo prorusiški mitingai ir visi tikėjosi, jog situaciją pavyks suvaldyti taikiai, jūs su Valerija Novodvorskaja įrašėte vaizdo įrašą –kreipimąsi į ukrainiečius, kur siekėte mus įtikinti, jog karas Ukrainoje iš esmės jau yra prasidėjęs. Tame vaizdo įraše Valerija Iljinyčna pareiškė pasirengusi ginti Ukrainą ir prisiekė ištikimybę ukrainiečių armijai ir tautai. Ir štai šiandien Odesos gyventojai norėtų jos atminimui mieste pastatyti paminklą, o socialiniuose tinkluose aptariama galimybė suteikti jai Ukrainos Didvyrio vardą… Kaip jūs tai vertinate?
Aš manau, jog tai, ką V. Novodvorskaja darė ukrainiečių labui, gali būti sugretinta su tuo, ką darė visa Ukraina, siekdama apsiginti nuo informacinio karo. Juk kelis kartus bandyta siūlyti iškelti baudžiamąją bylą V. Novodvorskajai, būdavo išjungiami mūsų „Veidaknygės“ puslapiai – tik tam, kad nebūtų išgirsti mūsų raginimai. Ji ir iš gyvenimo išėjo tik todėl, jog nebesurasdavo laiko pasirūpinti savimi: žuvo dėl nerūpestingumo, dėl to, jog nebekreipė dėmesio į savo skaudulius…
Nekrologe jūs parašėte, jog Rusijos gyventojai ją retai apdalydavo komplimentais ir nepakankamai parodydavo meilės ir pagarbos ženklų. Ar Valerija Iljinyčna jausdavosi esanti vieniša?
Tikiuosi, kad ne – bet kokiu atveju, tuos paskutiniuosius dvidešimt penkerius metus, kai būdavau greta. Na, o menkai išprususių „vatnikų“ apsuptyje – galbūt… Ji kovojo su barbariškumu ir neraštingumu ir manė tą kovą esant pagrindiniu mūsų uždaviniu. Tuo ir buvome užsiėmę.
Iš rusų kalbos vertė Jeronimas Prūsas
K.Borovojaus ir V.Novodvorskajos kreipimasis į Ukrainos vadovus