Dar visai neseniai Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas tvirtino, kad visa, ko reikia Lietuvos saugumui, yra daroma ir dėl to jis „miega ramiai“. Tąkart J.Olekas ramino: „[…] žmonėms nereikia panikuoti, nereikia bėgti pirkti kruopų ar kitų dalykų, kurie daromi, kada žmonės gyvena neramiai“.
Tačiau šį savaitgalį Vilniuje vykusioje NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesijoje ministras kalbėjo jau kitaip. Kaip praneša BNS, į renginį atvykusiems 600 parlamentarų iš 28 NATO valstybių narių, NATO PA asocijuotų narių, regioninių partnerių, delegacijų iš Europos Parlamento, įvairių tarptautinių organizacijų atstovų kalbėjęs J.Olekas sakė: „Nauja V. Putino doktrina – Kremliaus pareiga ginti tautiečių teises užsienyje, kur jie bebūtų. Tai gali tapti V. Putinui pretekstu intervencijai ir Baltijos šalyse ginti rusakalbių teises“.
Dar daugiau – savo kalboje krašto apsaugos ministras pabrėžė: Ukrainos įvykiai rodo, jog žaidimo taisyklės pasikeitė ir visos NATO narės nuo Pietų iki Šiaurės, nuo Rytų iki Vakarų privalo suprasti, kad NATO turi rasti tinkamų priemonių atsakyti į naują situaciją – „kitaip būsime sugriauti“.
J. Olekas nedviprasmiškai priminė ir tai, kad daugelį metų ir Baltijos šalys, ir Lenkija būdavo laikomos paranojiškomis – nors tarptautinius įsipareigojimus Rusija sulaužė dar 2008 metais įsiverždama į Gruziją, ministro tvirtinimu, NATO partneriai Baltijos šalis vis ragindavo „neprovokuoti Rusijos“: neva ši esanti normali šalis.
Be to, krašto apsaugos ministras pripažino, kad jau nuo 2007 metų matyti, kaip Rusija didina karinę galią ir aktyvumą, ypač Vakarų regione. „Rusija vykdo dešimties metų ginklavimosi ir kariuomenės modernizavimo programą, skirdama ypatingą dėmesį Šiaurės Vakarų krypčiai, o ypač Kaliningradui, kuris iš tikrųjų tampa Rusijos karine tvirtove“, – tvirtino J.Olekas.
Tai, kad Rusija kelia grėsmę rodo ir tas faktas, kad daugiau nei 100 tūkst. šios šalies karių gali pajudėti per kelias valandas. Be to, J. Oleko teigimu, pastebima ir kita tendencija – Rusijos bei Baltarusijos karinių pajėgų bendradarbiavimas. Ministro tvirtinimu, šių metų pabaigoje Rusija planuoja Baltarusijos teritorijoje įkurti savo naikintuvų bazę.
Savo kalboje J.Olekas pabrėžė, kad esant tokioms sąlygoms NATO solidarumas ir buvimas Baltijos šalyje yra labai svarbus. Štai kodėl būtina išlaikyti didesnes Aljanso pajėgas, kol padėtis tokia nerami. Krašto apsaugos ministras kvietė surengti daugiau bendrų pratybų regione ir tvirtino, kad nuolatinių NATO sausumos pajėgų dislokavimas dar labiau atgrasytų Rusiją veikti.
„Tai, į ką Rusija rimtai reaguotų, yra NATO pajėgų išdėstymas jo rytinėje pusėje“, – kalbėjo J. Olekas. Jo teigimu, 1997 metų susitarimas, kad NATO Rytų Europoje negali kurti nuolatinių bazių, nebūtų pažeistas, nes jis jau nebegalioja – šį susitarimą sulaužė pati Rusija.
„Rusija negali mums diktuoti, kur NATO pajėgos negali būti išdėstytos, ir ypač tuomet, kai ji pati sulaužė visas galimas tarptautines normas ir susitarimus“, – pažymėjo J. Olekas ir pasiūlė per Aljanso viršūnių susitikimą Velse pasiųsti aiškų signalą Gruzijai dėl narystės. Narystės veiksmų plano, J. Oleko teigimu, reikia ne tik Gruzijai, bet ir pačiai NATO, tai būtų signalas ir Rusijai. „Rusija gerbia jėgą ir susitelkimą“, – pabrėžė Lietuvos krašto apsaugos ministras.
Pasiklausius tokių prieštaringų krašto apsaugos ministro J. Oleko kalbų piliečiams belieka klausti: jei išties yra žinoma, kad nuo 2007 metų Rusija didina karinę galią ir aktyvumą, ypač Kaliningrade, kaip suprasti Kirkilo ir Kubiliaus vyriausybių bei vyriausiosios ginkluotųjų pajėgų vadės prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimus mažinti lėšas gynybai?
Apie keistus pastarųjų metų Lietuvos valdžios priimtus sprendimus nusiginkluoti žinant, kad Rusija didina karinę galią prie pat Lietuvos sienų, skaitykite kitose Tiesos.lt publikacijose:
N. Puteikis. Dar kartą apie D. Grybauskaitės ir R. Juknevičienės „rūpestį“ Lietuvos gynyba
Kodėl R. Juknevičienė ir E.Jakilaitis bijo diskutuoti su Jonu Kronkaičiu?