2013 m. gegužės 30 d., ketvirtadienį, įvyko Klaipėdos miesto tarybos posėdis. Posėdžio stebėti atvyko ir nemažai svarstomais klausimais suinteresuotų klaipėdiečių.
Pirma diskusija – dėl „Gubojos“ mokyklos, kurią lanko specialiųjų poreikių vaikai, likvidavimo. Kaip politikai aiškins priežastis, kodėl ją reikia likviduoti, atvyko pasiklausyti „Gubojos“ mokyklos bendruomenė, mokytojai, švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkė. Švietimo darbuotojų pirmininkės teigimu, siūloma reorganizacija sutaupyti neleis: vien išeitinėms kompensacijoms bus išmokėta šimtai tūkstančių litų, o kur kitos išlaidos? Juk vaikams nuvežti į kitame miesto gale esančią mokyklą (tik ši mokykla yra pritaikyta vaikams su specialiaisiais poreikiais) reikės nebe dviejų autobusiukų, bet penkių. Socialdemokratės Lilės Petraitienės nuomone, iš siūlomos reorganizacijos laimėtų tik privatus darželis „Svetliačiok“, priklausantis valdančiosios partijos „Rusų aljansas“ pirmininkei Tamarai Lochankinai. Ar ir vėl valdančiųjų partijų atstovai tvarkosi tik privačius reikalus, pridengdami juos skambiomis sprendimų formuluotėmis? Ar ir vėl nusispjauna į tėvų, kurie augina specialiųjų poreikių vaikus, švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkės argumentus?
Kitas švietimo darbuotojams, profsąjungos pirmininkei rūpėjęs klausimas – sprendimas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos tvarkymo. Socialdemokratė L.Petraitienė ta proga prisiminė ir pacitavo savivaldybės atsakymus socialdemokratų frakcijos pirmininkui Valdemarui Anužiui, atsiųstus lygiai prieš 10 metų, kai vyko Klaipėdos miesto švietimo sistemos buhalterijos decentralizacija. Tada liberalų J.Simonavičiūtės, V.Grubliausko, R.Taraškevičiaus ir kt., dar ir šiandien sėdinčių salėje, buvo prašoma neardyti veikiančios centralizuotos sistemos, t.y. neperkelti į mokyklas buhalterių. Liberalai absurdišku raštu išsityčiojo iš socialdemokratų reikalavimo. Šiandien, lygiai po 10 metų, tie patys liberalai, aiškina, kad būtina… imtis centralizacijos: dalį buhalterių atleisti, o kitus perkelti dirbti į pastatą, kuris bus perimtas iš muziejaus, o jo remontas miestui kainuos apie 300 000 litų. Neva šis reorganizavimas kasmet padės sutaupyti apie tris-keturis milijonus litų. Socialdemokratės L.Petraitienės skaičiavimais, prieš dešimtį metų atlikta liberalų reorganizacija jau padarė 40 milijonų litų žalos miestui. O kur dar reformos socialinės pasekmės, atleisti ir papildę bedarbių armiją klaipėdiečiai?
Šį Klaipėdos miesto tarybos susirinkimą stebėjo ir būrys trenerių – mat liberalai nutarė atlikti ir sporto šakų reorganizaciją. Šios reformos esmė – 11 sporto šakų siūloma pervesti į klubinę sistemą, o 14 sporto šakų bus finansuojamos iš savivaldybės biudžeto (joms numatytas 14 mln. litų biudžetas). Kitaip sakant, tas 11 sporto šakų siūloma atiduoti laisvajai rinkai sunaikinti. Iš tribūnos kalbėjo ir sambo imtynių meistras Jurijus Petrovas. Jo kuruojama sporto šaka sambo taip pat buvo išbraukta iš biudžeto finansuojamų šakų sąrašo ir pervesta į klubinę sistemą. Jurijui Petrovui įtarimus sukėlė sporto šakų vertinimo balais kriterijai: jei vertintojai suteikia aukštą balą, tai sporto šaka lieka finansuojama iš biudžeto, o jei mažai – jokių pinigų iš biudžeto. Jurijus Petrovas sporto šakų vertintojus apkaltino nesąžiningumu. Toks pat likimas, t.y. netekti veiklos bazės, biudžetinių pinigų, laukia ir regbio. Regbio jaunimo komandos treneris, paklaustas, kaip jie žada spręsti susidariusią padėtį, svarstė savo paslaugas pasiūlyti Klaipėdos rajono ar Kretingos rajonų taryboms. Dviratininkas Jonas Romanovas, Darbo partijos narys, pasaulio čempionas, taip pat sukritikavo miesto tarybai teikiamą sprendimą ir prašė neskubėti jo priimti. Apie sporto šakų pertvarką pasisakė ir socialdemokratė L. Petraitienė. Ji akcentavo, kad „reforma parengta pažeidžiant socialinio teisingumo principą, neišvengiant subjektyvumo ir diskriminuoja vienas sporto šakas kitų šakų atžvilgiu. Ši reforma supriešino visą miesto sporto bendruomenę, sportininkai, treneriai ieškojo sąjungininkų, užtarėjų tarp sporto tarybos narių, administracijos vadovų, politikų. Laimėjo apsukruoliai…“.
Akivaizdu, Klaipėdos mieste visokios reorganizacijos vyksta, švelniai pasakius, keistokai: jei surandi globėją iš politikų, gali savo veiklą plėtoti, jei ne, tavęs laukia… privatus vaikų darželis ar sporto klubas. O jei privačiam darželiui pritrūksta vaikų, tereikia uždaryti biudžetinę įstaigą – tėvai niekur nesidės, bus priversti vaikus vežti į „Rusų aljanso“ pirmininkės darželį.
Posėdžiui baigiantis Klaipėdos miesto savivaldybės direktorės J. Simonavičiūtės nervai, matyt, neišlaikė ir ji grėbėsi psichologinio smurto: po pasisakymo apie biudžetinių įstaigų apskaitos centralizaciją eidama pro socialdemokratę L.Petraitienę šiai replikavo, kad ji „yra debili ir taip nieko nesuprato ir neišmoko būdama tarybos nare“. Po pasisakymo dėl sporto reformos vėl replikavo, kad „kai tik ši atidaro burną dvokia mėšlu nuo visų jos kalbų. Ir į ką ji panaši kaip moteris – krūva…“. Politikė apie jai svaidomas direktorės patyčias paviešino garsiai tarybos nariams klausdama: „Ar čia Klaipėdos savivaldybėje, taryboje tokia tradicija, ar tvarka, kad tarybos nariai yra įžeidinėjami?“ ir paviešino administracijos vadovės žodžius.
Išties kas belieka, kai negali žmogaus atleisti iš pareigų – tik įžeisti, pažeminti, suniekinti. Bet argi tai ne psichologinis smurtas?
O jei tokia visa vykdomoji valdžia? Ką mums, klaipėdiečiams, daryti? Susigūžti? Nutilti? Ar…?
Nuotraukos autorė – Virginija Jurgilevičienė.