Kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ. Patikėti Dievo žodžiu – XXXII eilinis sekmadienis

Pirmasis Jėzaus palaiminimas skelbia: „Palaiminti turintys vargdienio dvasią: jų yra dangaus karalystė“ (Mt 5, 3). Apie ką čia kalbama?

Vargdienio dvasią turi tas, kuris Dievą brangina labiau už viską, kuris nesiremia nei turtu, nei savo sugebėjimais, nei žmonių galia, bet visiškai pasitiki Dievu ir leidžiasi jo vedamas visose gyvenimo situacijose: ir kai saulė šviečia, ir kai dangumi plaukia niūrūs debesys. Geros draugystės su Dievu svarbiausi ženklai yra didžiadvasiškumas, paprastumas ir visiškas juo pasitikėjimas.

Dievo žodis šį sekmadienį pateikia du tokio pasitikėjimo pavyzdžius. Pranašas Elijas paprašė varge atsidūrusią našlę iškepti jam duonos paplotėlį, tačiau pastaroji turėjo tik saują miltų, o namuose – alkaną sūnelį. Našlė išpildė pranašo prašymą, patikėdama jo žodžiais, kad miltai ir aliejus neišseks. Taip ir įvyko (plg. 1 Kar 17, 10–16).

Evangelistas Morkus pasakoja, kaip Jėzus šventykloje stebėjo aukojančius žmones. Vieni aukojo gausiai, kiti – kukliai, o suvargusi našlė įmetė paskutinį skatiką, nepasilikdama sau nieko. Jėzus savo mokiniams pasakė: „Ši vargšė našlė įmetė daugiausia iš visų, kurie dėjo į aukų skrynią. Visi aukojo iš to, kas jiems atlieka, o ji iš savo neturto įmetė visa, ką turėjo, visus savo išteklius“ (Mk 12, 43–44).

Mes esame linkę elgtis racionaliai, todėl net darydami gerus darbus per daug nerizikuojame. Kai sovietmečiu buvo draudžiama mokyti vaikus katekizmo, daugelis kunigų pakluso šiam reikalavimui ir net bažnyčioje vengė organizuotai rengti vaikus Pirmajai Komunijai. Tačiau kiti rizikavo laisve ir stengėsi šią pareigą atlikti kuo geriausiai. Už vaikų mokymą teisiamas kunigas Juozas Zdebskis į teisėjo klausimą, kodėl jis nesilaikė tarybinių įstatymų ir mokė vaikus tikėjimo tiesų, atsakė apaštalo Petro žodžiais: „Dievo reikia klausyti labiau negu žmonių“ (Apd 5, 29). Po tokio atsakymo teisiamasis išgirdo teismo nuosprendį: vienerius metus kalėti pataisos darbų kolonijoje drauge su kriminaliniais nusikaltėliais.

Per visą sovietmetį nebuvo leidžiama išsileisti ne tik religinių knygų, bet ir maldaknygių bei katekizmų. Tačiau netrūko žmonių, kurie rizikavo laisve ir leido religines knygas, katekizmus bei maldaknyges, ir už tai ne vienas iš jų sumokėjo laisve. Laisvė jiems buvo brangi, kaip tai našlei paskutinis skatikas, bet jie turėjo brangesnių dalykų už laisvę.

Ačiū Dievui, šiandien esame laisvi, bet laisvė neapsaugo nuo įvairių išbandymų. Sutuoktiniai, svarstydami, kaip savo vaikams užtikrinti medžiaginę gerovę, renkasi pasitikėti Dievu ir nebijoti susilaukti gausesnės šeimos arba apsiriboti vienu vaikeliu, viliantis jam sukurti kuo geresnį gyvenimą.

Šiuo metu daugeliui taip pat yra nelengvas pasirinkimas tarp visais kanalais peršamos LGBT ideologijos ir krikščioniško požiūrio į šeimą bei lytiškumą. Nelengvas todėl, kad laikydamasis krikščioniškų nuostatų būsi laikomas atsilikėliu. Net prezidentas niekinamas, kad laikosi krikščioniškų vertybių ir nepataikauja laiko madai.

Dievo žodis kviečia visada ir visiškai pasitikėti Dievu ir nelaukti stebuklo, kaip tai atsitiko pranašą Eliją pamaitinusiai našlei. Dievas gal leis pakentėti, bet, kaip rašo apaštalas Paulius, „žinome, kad viskas išeina į gera mylintiems Dievą“ (Rom 8, 28).

Gyventi pagal Kristaus palaiminimus reiškia savo gyvenimą tvarkyti ne pagal pasaulio vaikų išmintį, bet visiškai patikėti Dievu, leistis į nuotykį, pasitikint, kad dangaus Tėvas viską išves į gera.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
29 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
draugystė su Dievu

Per visą sovietmetį nebuvo leidžiama išsileisti ne tik religinių knygų, bet ir maldaknygių bei katekizmų. Tačiau netrūko žmonių, kurie rizikavo laisve ir leido religines knygas, katekizmus bei maldaknyges, ir už tai ne vienas iš jų sumokėjo laisve. Laisvė jiems buvo brangi, kaip tai našlei paskutinis skatikas, bet jie turėjo brangesnių dalykų už laisvę!

Kristaus palaiminimai.

visiškai pasitiki Dievu ir leidžiasi jo vedamas visose gyvenimo situacijose.

Redakcijai

Pastebėjimas. „Geroji Naujiena” įdedama, pusvalandžio laikotarpyje, 9-toje vietoje, tarp skaitomiausių straipsnių? Kieno nurodymu tai darote?

Melskimės

melskimės už Lietuvą Tiesoje

Gailestingasis Dieve,
padėk įveikti nevilties ir nemeilės pandemiją,
kad atgavę Tiesos nuovoką ir išsižadėję savęs,
vykdytume Tavo valią.
Prašome per Kristų,
mūsų Viešpatį.
Amen.

Malda prašant šv. Juozapo užtarimo

Į TAVE, PALAIMINTASIS JUOZAPAI, kreipiamės vargų spaudžiami. Melsdami Tavo švenčiausią Sužadėtinę pagalbos, su pasitikėjimu prašome, kad ir Tu mus globotum. Dėl tos skaisčios meilės, kuri Tave jungė su nekaltąja Mergele, Dievo Gimdytoja, ir dėl to tėviško džiaugsmo, su kuriuo glaudei prie savęs Kūdikėlį Jėzų, maloningai pažvelk į visus, kuriuos Jėzus Kristus yra atpirkęs savo Krauju, ir mūsų reikaluose padėk mums savo galia ir užtarimu. Rūpestingasis šventosios Šeimos Sarge, saugok Jėzaus Kristaus žmones. Mylimasis Tėve, padėk mums išvengti visokių klaidų ir nupuolimų. Galingasis Gelbėtojau, stiprink mus kovoje su tamsos galybėmis ir, kaip anuomet išgelbėjai Kūdikėlį Jėzų iš gresiančio jo gyvybei pavojaus, taip dabar gink šventąją Dievo Bažnyčią nuo priešo žabangų ir nuo visokių nelaimių, o kiekvieną mūsų nuolat globok, kad, stiprinami… Skaityti daugiau »

Malda Šventajai Šeimai

Jėzau, Marija ir Juozapai,
su pasitikėjimu kreipiamės į jus, –
jumyse spindi tikroji meilė.

Šventoji Nazareto Šeima,
padaryk ir mūsų šeimas
bendrystės bei maldos vietomis,
tikromis Evangelijos mokyklomis
ir mažomis namų Bažnyčiomis.

Šventoji Nazareto Šeima,
tenelieka mūsų šeimose
prievartos, užsisklendimo ir susiskaldymo,
o kiekvienas, kuris buvo įskaudintas ar papiktintas,
tepatiria paguodą ir išgydymą.

Šventoji Nazareto Šeima,
padėk visiems suvokti,
kokia yra graži šeima Dievo sumanyme,
ir saugoti ją šventą bei nepažeistą.

Jėzau, Marija ir Juozapai,
išgirskite ir išklausykite mūsų maldavimą.
Amen!

Malda už šeimą – visuomenės ir valstybės pagrindą

Visagali amžinasis Tėve,
nuolankiai meldžiame Tavo Sūnaus,
mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu,
atleisk mums mūsų tautos nuodėmes,
duok jėgų priimti Tave atmetančius,
padėk išsaugoti Tėvynės laisvę ir apginti šeimą –
visuomenės ir valstybės pagrindą.

Tėve,
savo gailestingosios meilės jėga sustabdyk blogį ir apšviesk žmonių protus bei širdis pasirinkti gėrį.
Amen.

Lietuvos paaukojimas

Lietuvos paaukojimas Nekaltajai Marijos, Lietuvos Globėjos, Širdžiai Švenčiausioji Mergele Marija, Tu dėl gailestingojo Dievo troškimo išgelbėti žmogų sutikai būti nuolankia Viešpaties tarnaite ir buvai prie savo Sūnaus, kai Jis už mus aukojo gyvybę kaip tobulo klusnumo auką savo Tėvui. Įkvėpti Tavo pavyzdžio, o Malonėmis apdovanotoji, vienydamiesi su Tavo motinišku troškimu užtarti kiekvieną, kas šaukiasi Tavo pagalbos, Tavo Nekaltajai Širdžiai aukojame šių dienų Lietuvą. Pavedame Tavo globai vaikus, melsdami, kad jie užaugtų tikinčiais ir dorais ateities Lietuvos kūrėjais. Pavedame jaunimą, kad uoliai ieškotų tiesos ir nepristigtų ryžto tinkamai atsiliepti į savo pašaukimą. Pavedame sutuoktinius, kad Lietuvos šeimos taptų tvirtos ir ištikimos meilės bendruomenėmis bei darnios visuomenės pagrindu. Pavedame sąžiningai dirbančių žmonių triūsą, melsdami, kad darbas ne tik didintų gerovę, bet ir… Skaityti daugiau »

Malda šv. arkangelui Mykolui

Šventasis Arkangele Mykolai,
gink mus kovoje ir saugok nuo velnio niekšybės ir žabangų.
Nuolankiai meldžiame,
kad Dievas jį sutramdytų,
o tu,
dangaus galybių Kunigaikšti,
šėtoną ir visas piktąsias dvasias,
kurios pasaulyje tyko pražudyti sielas,
Dievo galybe nugramzdink į pragarą.
Amen.

Popiežius Pranciškus

Saugotis veidmainiško klerikalizmo, matyti vargšę našlę Jėzus perspėja saugotis veidmainiško tikėjimo žmonių, tokių, kaip sekmadienio Evangelijoje minimi Rašto aiškintojai, kad netaptume kaip jie, ir matyti Evangelijos vargšę našlę, kad ji taptų mums pavyzdžiu. Popiežius sakė, kad saugotis veidmainių reiškia negrįsti gyvenimo išvaizdos, išorės kultu ir nepalenkti tikėjimo savo naudai. Rašto aiškintojai Dievo vardu dangstė savo puikybę ir, dar blogiau, panaudojo religiją savo reikalams, piktnaudžiaudami valdžia ir išnaudodami vargšus. Tokį netinkamą elgesį – klerikalizmą – matome ir šiandien. Tai noras pažeminti nuolankiuosius, juos išnaudoti, skriausti ir jaustis tobulais, tai – klerikalizmo blogis, sakė popiežius. Pasak jo, tai įspėjimas visiems tiek Bažnyčioje, tiek visuomenėje, kad niekad nepiktnaudžiautų, nesiektų pažeminti kitą ir pasipelnyti iš vargšų.„Saugokimės melo širdyje ir veidmainystės, kuri yra pavojinga sielos… Skaityti daugiau »

Mons. Adolfas Grušas

TAI, KAS DUODA GYVYBĘ Neįvardyta moteris, vieniša našlė, vargšė, yra paskutinis veikėjas, su kuriuo Jėzus prieš savo kančią susitinka Evangelijoje pagal Morkų. Ji tampa ir paskutine mokytoja mums, patenkintiems savimi Viešpaties sekėjams… Jėzus visada ypač atkreipdavo dėmesį į tokias vienišas moteris. Jos priklausė biblinei beginklių žmonių triadai: našlės, našlaičiai ir svetimšaliai. Tai žmonės, kurie Izraelio visuomenėje neturėjo praktiškai jokių pilietinių teisių. Todėl pats Dievas įsikiša ir imasi juos ginti: „Jie yra mano!“ Evangelijoje pavaizduota našlė – tai gyvenimo mokytoja, kuri, neturėdama jokių titulų ir nepratardama nė vieno žodžio, savo išmintį išreiškia ašaromis ir dosnumu. Šią širdies pamoką išklausę ir išmokę, galime geriau suvokti gyvenimo esmę. Sėdėdamas šalia aukų skrynios Jėzus stebi maldininkus. Jo žvilgsnis skvarbus ir aštrus, kaip pranašų, kaip… Skaityti daugiau »

XXXII eilinės savaitės pirmadienio

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Išm 1, 1–7)

Pamilkit teisybę, pasaulio valdovai!
Tegu jūsų mintys į Viešpatį kyla:
gryna širdimi jo ieškokit maldingai!
Jį gali surasti, kur juo nedvejoja,
jis tiems apsireiškia, kur juo pasikliauja.
Kreivi samprotavimai skiria nuo Dievo:
kas jojo galybę bandyti išdrįsta,
jis veja šalin kaip įžūlų beprotį.
Pas piktadarį išmintis nesilanko
ir nuodėmės vergo širdy negyvena.
Šventoji Dvasia – drausmingumo kvėpėja:
ji priešinas klastai, nemėgsta paikysčių
ir dreba visa, neteisybę pamačius.
Tai draugiška žmogui dvasia – išmintis,
bet negali nebausti šmeižiko liežuvio.
Jo mintys slapčiausios juk žinomos Dievui:
jis permato širdį, kalbas jo supranta.
Pasaulyje pilna gi Viešpaties dvasios –
ji apima visa, jai žinoma viskas.

XXXII eilinės savaitės pirmadienio

Dievo Žodis Atliepiamoji psalmė (Ps 138, 1–10) P. Amžinybės kely, Viešpatie, būk man vadovas! Ištyręs esi mane, Dieve, pažįsti, žinai, kada sėdu, keliuosi. Iš tolo matai, ką galvoju, žinai, ar žingsniuoju, ar einu gulti. Tau žinomi visi mano takeliai. – P. Nespėja mano liežuvis žodžio pratarti, kai tau viskas aišku. Apglėbęs iš priekio ir nugaros pusės, laikai ant manęs savo ranką. Ne man tą stebuklą suprasti, kaip tu viską pažįsti, ne man juk pasiekti tavo aukštybes. – P. Kur aš pasislėpsiu nuo tavo dvasios, kur nuo tavo veido pabėgsiu?! Jei žengsiu į dangų, ir tu tenai būsi, jei leisiuos mirties karalijon, tavęs neišvengsiu. – P. Jeigu aušros sparnus pasiimsiu ir nulėksiu, kur baigiasi jūros,– ir tenai vedžios mane tavo rankos,… Skaityti daugiau »

XXXII eilinės savaitės pirmadienio

Evangelija (Lk 17, 1–6)

Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
„Papiktinimai neišvengiami, bet vargas žmogui, per kurį jie ateina. Jam būtų geriau, jei ant kaklo būtų užmauta girnapusė ir jis būtų įmestas jūron, negu papiktintų bent vieną iš šitų mažutėlių.
Taigi sergėkitės! Jei tavo brolis nusikalsta, pabark jį ir, jeigu jis gailisi, atleisk jam. Jei jis septynis kartus per dieną tau nusižengtų ir septyniskart kreiptųsi į tave, sakydamas: ‘Gailiuosi’,– atleisk jam“.
Apaštalai prašė: „Sustiprink mūsų tikėjimą“.
O Viešpats atsakė: „Jei turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios grūdelį ir įsakytumėte šitam šilkmedžiui: ‘Išsirauk ir pasisodink jūroje’, – tai jis jūsų paklausytų“.
Katalikai.lt

XXXII eilinės savaitės pirmadienio

Mąstymas Prašyti gilaus dėmesingumo kiekvienam Jėzaus žodžiui, kurį perskaitau Evangelijoje Jėzus pažįsta mane iki pat mano gelmių. Jis pažįsta kiekvieną gerą dalyką, kuris yra manyje, bet taip pat žino viską apie mano silpnybes ir polinkį į blogį. * Jėzaus akivaizdoje klausiu savęs apie savo didžiausią ydą. Kokia yra mano didžiausia silpnybė, kurioje esu ypatingai gundomas ir palenkiamas į pikta? Pakviesiu Jėzų į tas savo silpnas vietas tam, kad mane išgydytų ir sustiprintų malone. * „Sergėkitės…“. Išgirsiu pilną susirūpinimo Jėzaus balsą, kuris nori mane apsaugoti. Mano blogi palinkimai silpniesiems gali taipogi tapti papiktinimų bei nuodėmių priežastimi. Atvirai savęs paklausiu: kokią darau įtaką asmenims, su kuriais susitinku kasdieną? * Jėzus užstoja tuos, kurie man nusikalto. Jis nori, kad aš jiems atleisčiau, net… Skaityti daugiau »

Evangelijos

Komentaro autorius – kun. Vladimiras Solovej Apaštalai, būdami akivaizdžiai priblokšti Jėzaus mokymo apie besąlygišką atleidimą, prašė sustiprinti jų tikėjimą. Jėzus neatsako tiesiogiai į jų prašymą, bet ima kalbėti apie neįmanomus dalykus, kaip antai apie šilkmedžio perkėlimą su šaknimis į jūrą. Viešpats moko, kad tokiems neįmanomiems dalykams įvykdyti reikia labai mažo tikėjimo – tokio mažo kaip garstyčios grūdelis. Kristus mus kviečia pasirūpinti tuo tikėjimo minimumu. Tikėjimo? Tai reiškia, ko? Ir kaip juo pasirūpinti? Pastarojo laikmečio popiežiai šv. Jonas Paulius II, Benediktas XVI, Pranciškus lyg būtų sutarę kalbėjo mums, kas nėra tikėjimas. Tikėjimas – tai ne pasaulėžiūra, ne tiesų, nuorodų, draudimų, įsakymų katalogas; tai ne apeigų ar tradicijų rinkinys. Tai asmeninis, giliausias santykis. Tai asmens susitikimas su Asmeniu. Tai mano susitikimas su… Skaityti daugiau »

Pritariu.

laba išmintingi kun. Vladimiro Solovej pastebėjimai. O pažinti Jėzų galima tik Jį mylint, t.y., kai Jėzus pirmoje vietoje, tai viskas savo vietoje.

Lapkričio 9 d. Laterano bazilikos pašventinimas

Dievo Žodis Pirmasis skaitinys (Ez 47, 1-2. 8-9. 12) Angelas atvedė mane atgal prie įėjimo šventyklon, ir štai iš šventyklos slenksčio tryško vanduo ir tekėjo į rytus, nes šventyklos priekis buvo atkreiptas į rytus. Vanduo sroveno dešiniąja šventovės puse, į pietus nuo altoriaus. Toliau angelas mane vedė pro šiaurės vartus ir nuvedė laukan prie išorinių vartų į rytus. Ir štai dešine puse čiurleno vanduo. Angelas man tarė: „Štai vanduo teka į rytus, jis srovena žemyn į Arabą ir bėga į jūrą, į drumzliną vandenį. Tuo būdu nešvarus vanduo pasidaro sveikas. Kur toji upė pasiekia, ten visa, kas juda ir kruta, gali gyventi. Daug žuvų bus visur, kur tik vanduo tas atiteka. Jūros vanduo pasveiksta; kur tik srovė pasiekia, viskas atgyja.… Skaityti daugiau »

Lapkričio 9 d. Laterano bazilikos pašventinimas

Atliepiamoji psalmė (Ps 45, 2–3. 5–6. 8–9)

P. Sraunūs upeliai džiugina Viešpaties Miestą,
kur stovi šventas Aukščiausiojo būstas.

Dievas – prieglauda mūsų, tvirtovė;
jis varguose ištikimiausias mūsų Globėjas.
Todėl nesibijom, net jei žemė drebėtų,
jei kalnai griūtų į jūrų gelmę. – P.

Sraunūs upeliai džiugina Viešpaties Miestą,
kur stovi šventas Aukščiausiojo būstas.
Dievas jo viduje – jam nėra ko bijotis;
kas rytas anksti ateis jam Dievas padėti. – P.

Su mumis dangaus kariuomenių Viešpats,
Jokūbo Dievas, – štai mūsų tvirtovė.
Eikit, pasižiūrėkit, ką Viešpats nuveikia,
kokių stebuklų jis žemėje daro. – P.

Lapkričio 9 d. Laterano bazilikos pašventinimas

Antrasis skaitinys (1 Kor 3, 9b–11. 16–17)

Broliai!
Jūs esate Dievo statyba. Dievo man suteikta malone aš, kaip protingas statybos vadovas, padėjau pamatą, o kitas stato toliau. Tegul kiekvienas žiūri, kaip bestatąs. Juk niekas negali dėti kito pamato, kaip tik tą, kuris jau padėtas, kuris yra Jėzus Kristus.
Argi nežinote, kad jūs esate Dievo šventovė ir jumyse gyvena Dievo Dvasia?! Jei kas Dievo šventovę sunaikintų, tą Dievas sunaikins, nes Dievo šventovė šventa, ir toji šventovė – tai jūs!

Posmelis prieš evangeliją (2 Kr 7, 16)

P. Aleliuja. – Išsirinkau ir pašventinau šitą vietą, – sako Viešpats,–
kad čia mano vardas būtų per amžius. – P. Aleliuja.

Lapkričio 9 d. Laterano bazilikos pašventinimas

Evangelija (Jn 2, 13–22) Artėjant žydų Velykoms, Jėzus nukeliavo į Jeruzalę. Šventykloje jis rado prekiaujančių jaučiais, avimis, balandžiais ir prisėdusių pinigų keitėjų. Susukęs iš virvučių rimbą, jis išvijo visus iš šventyklos, išvarė avis ir jaučius, išbarstė keitėjų pinigus, išvartė jų stalus. Karvelių pardavėjams jis pasakė: „Pasiimkite savo paukščius ir iš mano Tėvo namų nedarykite prekybos namų!“ Jo mokiniai prisiminė, kad yra parašyta: „Uolumas dėl tavo namų sugrauš mane“. Tuomet žydai kreipėsi į Jėzų, sakydami: „Kokį ženklą mums galėtum duoti, jog turi teisę taip daryti?“ Jėzus atsakė: „Sugriaukite šitą šventyklą, o aš per tris dienas ją atstatysiu“. Tada žydai sakė: „Keturiasdešimt šešerius metus šventyklą statė, o tu atstatysi ją per tris dienas?!“ Betgi jis kalbėjo apie savo kūno šventyklą. Tik paskui,… Skaityti daugiau »

Lapkričio 9 d. Laterano bazilikos pašventinimas

Evangelijos Mąstymas Prašyti gilaus suvokimo, kad esu mylima Dievo Tėvo šventovė Būsiu kartu su Jėzumi, keliaujančiu į Jeruzalę švęsti Velykų. Jis eina į šventovę, kuri yra Jam brangiausia vieta žemėje – Tėvo namai. Nuoširdžiai paklausiu Jėzaus apie Jo meilę Tėvui, apie Jo išgyvenimus artėjant kančiai. * Prisiminsiu savo šventovę: bažnyčią ar koplyčią, kurioje dažniausiai būnu. Ar ta vieta man yra Tėvo namai? Ar noriai juose būnu? Ar ieškau pastiprinimo pas Tėvą, kai numatau artėjančią kančią? Kokie yra mano susitikimai su Dievu Tėvu? * Išgirsiu prekiautojų triukšmą. Pastebėsiu, kaip staiga Jėzui sukyla pyktis. Jis su rimbu išvaro prekiautojus ir išvarto pinigų keitėjų stalus. Jėzus nori sudrebinti šventykloje esančiųjų širdis. Šventykla turi priklausyti vien tik Tėvui. * Pasikalbėsiu su Jėzumi apie tą… Skaityti daugiau »

Lapkričio 9 d. Laterano bazilikos pašventinimas

Evangelijos skaitinio komentaras Iš mano Tėvo namų nedarykite prekybos namų! (Jn 2, 16) Kas ateina į galvą išgirdus žodį „namai“? Galbūt iškart kyla mintys apie poilsį, saugumą, jaukumą, galbūt apie laisvę būti savimi. Įsivaizduok, kad vieną dieną grįžęs namo matai, jog jie paversti kino teatru ar mašinų plovykla, ar banku. Visur vaikšto pašaliečiai, nėra nė truputėlio ramybės, visi tvarko reikalus. Na, argi tai namai?! Galbūt tai padės įsivaizduoti, ką Jėzus jautė pamatęs Šventykloje prekiautojus. Jis nesmerkė jų, kad jie dirbo savo darbą. Žmonėms reikėjo nusipirkti aukojimui skirtų gyvūnų ir išsikeisti pinigų. Tačiau Jėzus nenorėjo, kad jie tai darytų Šventykloje. Tai buvo Jo Tėvo namai, o drauge ir Jo namai. Ir mes esame Dievo šventyklos, arba šventovės (plg. 1 Kor 3,… Skaityti daugiau »

XXXII eilinės savaitės trečiadienio

Dievo Žodis Pirmasis skaitinys (Išm 6, 1–11) Klausykit, karaliai, galvon įsidėkit: jums mokytis reikia, pasaulio valdovai! Tik jūs paklausykit, kurie viešpataujat ir mėgstat didžiuotis, kad valdote liaudį! Jūs valdžią iš Viešpaties turit, šią galią Aukščiausias jums davė! Visus jūsų darbus jis stebi ir tiria, ką veikti galvojat. Turėtumėt jo karalystei tarnauti, bet jums nepatiko teisingi sprendimai; Įstatymo jūs nesilaikėt – nevykdėte Viešpaties valios. Todėl jis netrukus ateis ir nubaus jus. Didiesiems jo teismo sprendimas bus griežtas. Mažasis sulauks pagailos, atlaidumo, galingiesiems bausmės taipogi galingos. Visatos Valdovas juk nieko nebijo, nereikia jam lenktis prieš jokią didybę. Jisai gi sukūrė ir didį, ir mažą – visi jo apvaizdai tolygūs, vienodi. Bet griežtą ataskaitą duos, kas galingas. Šiais žodžiais į jus, kunigaikščiai, kreipiuosi,… Skaityti daugiau »

XXXII eilinės savaitės trečiadienio

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 81, 3–4. 6–7)

P. Tu, Dieve, pakilki – tu žemę teiski.

„Ginkit visus skriaudžiamuosius, našlaičius,
beturčių, paniekintų saugokit teises.
Vargšus, prispaustuosius vaduokit,
traukite juos iš nedorėlių rankos“. – P.

Esu aš pasakęs:
„Visi jūs dievai, Aukščiausiojo sūnūs.
Tačiau jūs mirsit kaip kiti žmonės,
krisit kaip kiekvienas žemės galiūnas“. – P.

Posmelis prieš evangeliją (1 Tes 5, 18)

P. Aleliuja. – Už viską dėkokite, nes to Dievas nori iš jūsų
Kristuje Jėzuje. – P. Aleliuja.

XXXII eilinės savaitės trečiadienio

Evangelija (Lk 17, 11–19)

Keliaujant į Jeruzalę, teko Jėzui eiti tarp Samarijos ir Galilėjos.
Įeinant į vieną kaimą, jį pasitiko dešimt raupsuotų vyrų. Jie sustojo atstu ir garsiai šaukė: „Jėzau, Mokytojau, pasigailėk mūsų!“
Pažvelgęs į juos, Jėzus pasakė: „Eikite, pasirodykite kunigams!“ Ir beeidami jie pasveiko.
Vienas iš jų, pamatęs, kad išgijo, sugrįžo atgal, balsu šlovindamas Dievą. Jis dėkodamas parpuolė ant žemės Jėzui po kojų. Tai buvo samarietis.
Jėzus paklausė: „Argi ne dešimtis pasveiko? Kur dar devyni? Niekas nepanorėjo sugrįžti ir atiduoti Dievui garbę kaip tik šitas svetimtautis!“
Ir tarė jam: „Kelkis, eik! Tavo tikėjimas išgydė tave“.
Katalikai.lt

XXXII eilinės savaitės trečiadienio

Evangelijos mąstymas Prašyti jautrios gautoms dovanoms širdies ir dėkojimo malonės Įeisiu į jaudinančią Jėzaus susitikimo su raupsuotaisiais sceną. Pamatysiu jų nykstančius kūnus, kenčiančius, liūdnus veidus. Raupsuotieji stovi atstu, praradę teisę artimiems susitikimams. * Dėkosiu Jėzui už savo gyvenimo stebuklą, už kūno sveikatą ir grožį, už artimą bendravimą su kitais asmenimis, už tai, kad mano kentėjimai yra mažesni už daugybės kitų žmonių kentėjimus. * Išgirsiu jaudinantį dešimties raupsuotųjų šauksmą: „Mokytojau, pasigailėk mūsų“! Savo paskutinę viltį jie atranda Jėzuje. Jie tiki, kad Jėzus gali juos išgydyti. * Grįšiu mintimis į savo gyvenimo situacijas, kuriose baisiai kentėjau, buvau praradęs viltį. Ar atsimenu savo maldas iš tų dienų? Ar šiandien mano širdis nešaukia dėl kokio nors skausmingo išgyvenimo? Ar nereikia man „raupsuotųjų maldos“? *… Skaityti daugiau »

XXXII eilinės savaitės trečiadienio

Evangelijos skaitinio komentaras Vienas iš jų, pamatęs, kad išgijo, sugrįžo ir dėkodamas parpuolė Jėzui po kojų. (Lk 17, 15–16) Turbūt nedaug žmonių, nemokančių naudotis bankomatais: įdedi kortelę, įvedi PIN kodą, pasirenki norimą pinigų sumą ir štai – grynieji tavo delne. Patogu, paprasta, sklandu. Ar norėtum panašaus bendravimo su Dievu? Patvirtini tapatybę, paprašai, ko tau reikia, laikaisi Jo instrukcijų – ir štai – dieviškas sprendimas atsiduria tavo saujoje. Bet Jėzus yra kai kas daugiau, kai kas geriau nei „palaiminimų bankomatas“. Jis ir mums nori kai ko daugiau. Taip, Jis rūpinasi mumis ir mus gydo, bet svarbiausia – Jis nori per tikėjimą mus išganyti, mūsų kūną, sielą ir dvasią sutelkti į vienį, į visumą. Šios dienos Evangelijoje visi dešimt raupsuotuojų turėjo pradinį… Skaityti daugiau »

Kun. Vytautas Brilius

Komentaro autorius – kun. Vytautas Brilius Evangelijos aprašytame įvykyje Jėzus kažko ypatingo lyg ir nepasakė, atkreipdamas dėmesį, kad padėkoti už malonę sugrįžo tik vienas iš dešimties. Tai neteisinga, liūdna – tačiau, deja, labai jau įprasta. Jėzui padėkos reikėjo tikrai ne iš puikybės. Gėrio darymas, dovanojimas ir pagalba nėra vien svetimos problemos sprendimas, tai kito asmens priėmimas į savo širdį, savęs paties dalijimas, o tuo būdu – giliausias vienijimasis meilėje, ko Dievas labiausiai trokšta, ko mūsų išmokyti ir buvo atėjęs Jo Sūnus. Ne veltui sakoma, kad gėrį dalijantis žmogus išdalija visą save, savo gyvenimą. Tačiau meilė, savęs dovanojimas, kitam skirtas vienybės veiksmas siekia, kad ir antroji pusė atsakytų tuo pačiu, kad ir jai taptum svarbesnis ir artimesnis. Deja, kaip tą kartą… Skaityti daugiau »

29
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top