Prieš keturis dešimtmečius, dar nespėjus įsižiebti Olimpinių žaidynių Maskvoje ugniai, kaimyninėje Lenkijoje nuvilnijo galinga protesto mitingų banga. Daugiatūkstantinę protestuotojų armiją subūręs legendinis profesinių sąjungų judėjimas „Solidarumas“ („Solidarnošč“) siekė ne tik ekonominių, socialinių, bet ir politinių tikslų. Beveik pusę amžiaus Rytų bei Vidurio Europoje viešpatavusiam raudonajam sovietinio, socialistinio lagerio blokui iškilo reali žlugimo grėsmė. Gdanske, Varšuvoje, Krokuvoje ir daugelyje kitų Lenkijos miestų sukilę darbininkai pradėjo reikalauti didesnių atlyginimų, suteikti daugiau teisių ir laisvės spaudai, galų gale, valdančiajam komunistiniam režimui pasitraukti iš valdžios.
Protestų banga šalyje vis labiau plėtėsi ir stiprėjo, tad prabėgus metams, 1981-ųjų pabaigoje, gelbėdama savo kailį, lenkų bolševikinė valdžia nusprendė pradėti imtis karinio smūgio prieš opoziciją. Naktį iš gruodžio 12-osios į 13-ąją visoje Lenkijoje šalies vadovas, generolas Woicechas Jaruzelskis paskelbė karinę padėtį: per kelias valandas kariuomenės ir vidaus reikalų ministerijos pulkai užėmė valstybinių įstaigų, taip pat spaudos, televizijos bei radijo pastatus, kitus svarbius objektus. Šiam tikslui ir sukilusiems protestuotojams numalšinti buvo pasitelkta per 100 tūkstančių gerai ginkluotų jėgos struktūrų atstovų.
Daugiau nei porą metų truko W.Jaruzelskio vadovaujamos karinės chuntos siautėjimas, tačiau ir atšaukus karo stovį, šalyje nesiliovė prieš komunistinę sistemą nusiteikusių asmenų persekiojimai, areštai ir kalinimas. Prieš dešimtį metų Lenkų tautos institutas nuodugniai ištyręs komunistinės valdžios padarytus nuostolius ir žalą, konstatavo, kad tiek per karinės padėties užsitęsusį laikotarpį, tiek ir vėliau, buvo suimta per 15 tūkstančių piliečių, 91 žmogus žuvo. Bene didžiausia kulminacija buvo pasiekta 1984-ųjų spalio 19 dieną, kai lenkų kgb-istinis saugumas suėmė ir nužudė lenkų sukilimo dvasinį lyderį, kunigą Ježį Popieluško. Tą dieną daugelyje Lenkijos miestų į gatves išėjusi milijoninė žmonių minia reikalavo teisingumo siekiant išaiškinti dvasininko nužudymo aplinkybes. Prieš protestuotojus buvo panaudota karinė jėga, sumaišties metu nuo kulkų žuvo 15 žmonių, tarp jų daug jaunimo… Jauniausiai aukai – Emiliui Baršavskiui tebuvo 17, o vyriausiajai – Janinai Drabowskajai – 63 metai.
Apie šį Lenkiją ir visą pasaulį sukrėtusį įvykį, buvo sukurtas muzikinis kūrinys „Polonezas“. Jo autorius – garsusis graikų kompozitorius Vangelis (Evangelis Papatanasijas). Nuostabią, šiek tiek dramatine gaida skambančią dainą galite išgirsti šiame muzikos takelyje:
Jame taip pat įamžinta trumpa dokumentinė juosta, bylojanti apie nužudyto kunigo laidotuves, daugiatūkstantines lenkų eitynes, eksponuojamos ir žuvusiųjų žmonių nuotraukos. Žvelgiant į šiuos sukrečiančius vaizdus, nejučia prisimeni ir kitus mūsų artimiausius kaimynus baltarusius, šiandien vienui vienus kovojančius už savo teises ir teisingumą. Brutalia jėga, melu ir cinizmu apsiginklavusi diktatoriška Lukašenkos valdžia, kaip ir prieš 40 metų bolševikinės Lenkijos valdantieji, po savo geležiniais, kruvinais batais, tebelaiko įkalinę kelis šimtus laisvės, tiesos ir žmogiškojo orumo išsiilgusiųjų tautiečių.
Apie pačias aukščiausias, prasmingiausias žmonijos gyvenime vertybes – Laisvę, Tiesą ir Žmogiškąjį Orumą yra kalbėjęs, rašęs ne vienas garsus mąstytojas, politikas, kompozitorius. Lenkų tautos pasididžiavimas – Šventuoju paskelbtas popiežius Jonas Paulius II, per savo ganytojišką veiklą ne kartą pasaulio visuomenę ragindavo nebijoti būti laisvą, kovoti už tiesą ir gėrį. „Laisvė yra skirta Tiesai ir išsiskleidžia tik tuomet, kai žmogus ieško Tiesos ir su ja gyvena“, – taip savo tautiečiams kalbėjo popiežius Jonas Paulius II, 1979 m. vasarą lankydamasis Lenkijoje, prieš pat lemtingus įvykius šioje, dar nelaisvoje šalyje.
Rengdamas šią savo kuklią publikaciją, ilgokai svarsčiau, kokį gi muzikinį kūrinį parinkti prie šios aktualios, niekada nesenstančios temos?
Mintyse sukosi daugybė nuostabių, mažiau ar daugiau skambių opusų, ypač dėmesys krypo link legendinio Laisvės šauklio, vokiečių klasiko Liudviko van Bethoveno, jo IX (Likimo) simfonijos. Kaip žinote, netrukus, gruodžio 17 d., pasaulis minės šio Genijaus 250-ąsias gimimo metines. Tačiau lemtingu momentu youtube portale staiga išvydau mažai kam girdėto Bethoveno amžininko, lenkų kompozitoriaus ir dirigento Liudviko Maaderio (1760–1805) „Missa in G“. Prieš pat didžiausią metų šventę, 1800-aisiais sukurtas sakralinis kūrinys kupinas šviesios ir tyros muzikos skambesio, ypač „Glorija“ ir „Credo“ dalyse.
Neabejoju, kad klasikinės muzikos gerbėjams šis kūrinys suteiks nepaprasto žavesio ir optimizmo, ypač šiuo neramiu Lietuvai ir pasauliui laikotarpiu, kai virš žmonijos pakibęs tas baugus ir grėsmingas XXI amžiaus maro-corona viruso pandemijos šešėlis…
Archyvinėje nuotraukoje regime į Varšuvos gatves 1981 m.gruodžio 13-ąją išriedėjusius Lenkijos liaudies respublikos (LLR) kariuomenės tankus.