Valstybės pareigūnų slapstymasis nuo piliečių tampa Lietuvos kasdienybe. Prezidentės Dalios Grybauskaitės vardu su visuomene jau seniai raštu kalbasi prezidentūros kanceliarija ar anoniminė „Prezidentės spaudos tarnyba“. Generalinis prokuroras slapstosi nuo Seimo už Šiaulių prokurorės Ninos nugaros. O štai premjerą Algirdą Butkevičių nuo menininkų ir kitų piliečių slepia Socialdemokratų partijos sekretoriato vedėja ponia Marija.
2012 metų gruodžio 11 dieną 160 piliečių kreipėsi atviru laišku į Lietuvos Respublikos ministrą pirmininką, tuomet dar tik paskirtąjį, dėl jo dešinės rankos Socialdemokratų partijoje Druskininkų mero Ričardo Malinausko savivalės – menininko Antano Balkės čiurlioniškos kompozicijos skulptūros „Legenda“, stovėjusios Taikos ir Šv. Jokūbo gatvių skvere Druskininkuose, sunaikinimo 2012 m. liepos 3–4 dienomis (žr. priedą 1).
2012 metų gruodžio 13 d. gavome elektroninį laišką, siųstą iš adreso algirdas.butkevicius@lrs.lt ir pasirašytą A.Butkevičiaus atstovės spaudai Evelinos Butkutės-Lazdauskienės, kuriame buvo žadama viešą laišką perduoti socialdemokratų partijos valdybai (žr. priedą 2).
Nesulaukus jokio atsakymo ponui premjerui A. Butkevičiui 2013 metų vasario 13 dieną buvo išsiųstas priminimas (žr. priedą 3).
Atsakymo negavome iki šiol.
Tačiau 2013 metų kovo 19 dieną gavome laišką iš Socialdemokratų partijos tarybos sekretoriato protokolo vedėjos Marijos Balezinos (žr. priedą 4).
Kaip suprantate, toks ponios M. Balezinos atsiųstas tekstas atsakymu į piliečių ir laisvųjų menininkų kreipimąsi nelaikytinas – juk laišku buvo kreiptasi į ministrą pirmininką, socialdemokratų partijos pirmininką Algirdą Butkevičių, o atsakė ne premjeras ir net ne jo vardu, bet socialdemokratų partijos valdyba, tiksliau – ponia M. Balezina, dirbanti LSDP Tarybos sekretoriate protokolo vedėja.
Kad Tiesos.lt skaitytojams būtų aišku, kieno vardu parašytas atsakymas, supažindiname su Socialdemokratų partijos valdybos nariais. Tai – Algirdas Butkevičius, Vytenis Povilas Andriukaitis, Zigmantas Povilas Balčytis, Vilija Blinkevičiūtė, Valerijus Makūnas, Ričardas Malinauskas, Juozas Olekas, Justas Pankauskas, Giedrė Purvaneckienė, Algirdas Sysas, Birutė Vėsaitė, Antanas Valys.
Kaip matote, į jos sudėtį įeina ir pats LSDP partijos vadovas Algirdas Butkevičius, ir jo pavaduotojas Ričardas Malinauskas.
Tačiau M. Balezinos atsiųstame rašte nė žodeliu neužsiminta, kurie valdybos nariai dalyvavo, ar R. Malinauskas, „analizuojant padėtį, susijusią su A.Balkės skulptūra „Legenda“ Druskininkuose“, nuo aiškinimosi nusišalino ar, atvirkščiai, gynė savo teises Druskininkuose elgtis pagal savo supratimą.
Jei paanalizuotume atsakymą atidžiau, akivaizdu – raštu, kuriame gausiai cituojama Alytaus rajono apylinkės teisėjos Vilmos Dapkevičienės 2013 m. sausio 15 d. teismo nutartis, siekiama pateisinti būtent tokią mero savivalę (žr. priedą 5).
Pirmiausia į akis krinta, kad rašte įvardijama, kada (2012-08-03) A. Balkei buvo išsiųstas jį neva informuojantis raštas, bet nenurodoma, kada buvo leista pamatyti nugriautą skulptūrą – skaitant M. Balezinos atsakymą susidaro įspūdis, kad viskas vyko kone iškart ir sklandžiai (pajuodinta pačios laiško autorės – red. pastaba):
Apie išmontuotos skulptūros saugojimą A.Balkė buvo informuotas 2012 m. rugpjūčio 3 d. Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus raštu. A. Balkei buvo sudarytos visos sąlygos apžiūrėti Druskininkų savivaldybės paslaugų ūkyje saugomą išmontuotą skulptūrą ką jis asmeniškai ir padarė.
Deja deja. Liepos 3–4 dienomis nugriautas kūrinys skulptoriui A. Balkei buvo parodytas tik gruodžio 6 dieną, nors menininkas to prašė nuo liepos 10-osios (žr. 2012-07-10 pareiškimą). Protokolo vedėjos cituojamas 2012-08-03 savivaldybės raštas, parengtas savivaldybės Ūkio skyriaus vedėjo V.Kulecko ir pasirašytas tuometinio administracijos direktoriaus, dabartinio vicemero Lino Urmanavičiaus, ir pačiai protokolo specialistei turėjo pasirodyti kaip pasityčiojimas – jokios informacijos ten nėra: neatsakyta nė į vieną skulptoriaus A. Balkės užduotą klausimą.
Pačią skulptūrą menininkui buvo leista pamatyti tik gruodžio 6-ąją, kitą dieną po to, kai Seimo audito komiteto narys Naglis Puteikis, nuvykęs į Druskininkus kartu su keliais Druskininkų ir Vilniaus laisvaisiais menininkais, pareikalavo ir Druskininkuose laikytis LR įstatymų. Daugiau apie tai skaityti Tiesos.lt publikacijoje „Lietuvon atslenka Grūtas?“.
Apie tai, ar pokalbis vyko sklandžiai ir koks savivaldybės darbuotojų požiūris į meną ir į jį kuriančius menininkus, siūlome susipažinti Tiesos.lt publikacijoje „Druskininkų valdžia: „menas yra labai reliatyvus dalykas““.
Pačios LSDP valdybos ar Tarybos sekretoriato protokolo vedėjos M. Balezinos manymu, A. Balkės autorinės teisės nebuvo pažeistos dėl to, kad … pati skulptūra juk nebuvo visai sunaikinta (pajuodinta pačios laiško autorės – red. pastaba):
Nusprendus išmontuoti dekoratyvinę skulptūrą su netinkamu eksploatuoti ir susidėvėjusiu fontanu, A.Balkės autorinės teisės nebuvo pažeistos, nes Druskininkų savivaldybei nuosavybės teise priklausanti skulptūra, ją demontavus laikinai saugoma visa apimtim, ji nebuvo sunaikinta. Skulptūros demontavimo faktas nepanaikino skulptūros teisinės būklės.
Tolygu guosti žmogų: džiaukis, kad buvai sumuštas, bet likai gyvas…
Keistai nuskamba ir teiginys (argumentas?): „Skulptūros demontavimo faktas nepanaikino skulptūros teisinės būklės“ (teisine kalba tai reiškia: ji ir toliau priklauso Druskininkų miestui), tarsi ši aplinkybė pateisintų Druskininkų valdžios elgesį su pačia skulptūra ar jos autoriumi. Ir kažkodėl visai nekeliamas kitas klausimas: ar toks demontavimo faktas, neva nepanaikinęs skulptūros teisinės būklės, nesunaikino jos meninės vertės? Ir kaip vertintinas toks elgesys su meno kūriniu ir jo autoriumi?
Kad LSDP valdybos vardu parengtame rašte siekiama žūtbūt pateisinti mero veiksmus, o ne išsiaiškinti, kas gi iš tikrųjų nutiko Druskininkų karalystėje, rodo ir kitas ponios M. Balezinos rašto sakinys: „[…] išmontuojant dekoratyvinę skulptūrą „Legenda“ jai žala nepadaryta“. Juo ji neigia tai, ką pripažino jos pačios cituojamas teismas, konstatavęs: „Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo prie skundo pridėtose nuotraukose ir jo sudarytame skulptūros apžiūros protokole nurodyti skulptūros apgadinimai, atsiradę dėl objektyvių priežasčių – tai yra demontavimo darbų, nėra baudžiamosios teisės reguliavimo dalykas.“ (žr. priedą 6).
Taigi teismas neneigia: „skulptūra apgadinta“. Tik tokį elgesį kažkodėl pateisina (gal dėl to, kad visai juk nesunaikinta…): jei demontuojant skulptūra sugadinama, niekas nekaltas – taip nutinka esą dėl „objektyvių priežasčių“, t.y. dėl „demontavimo“, o ne dėl to, KAIP tas demontavimo veiksmas buvo organizuotas ir atliktas labai konkrečių asmenų. Ir teismas visai nekelia klausimo, ar nebūta tyčios demontuoti skulptūrą taip, kaip ji buvo demontuota, t.y. be autoriaus žinios? Juk pats skulptorius sako: „Legendą“ buvo galima demontuoti jos nesugadinant. Tad kas čia, sakykite, objektyvaus?
Iš nutarties aiškėja dar viena detalė. Teisėja teigia: „atsiradus finansavimui [skulptūra] visa apimtimi bus perkelta į kitą viešą erdvę, kas garantuoja pareiškėjo teisę į kūrinio neliečiamybę“. Taigi teismas, regis, turi duomenų, jog skulptūra „visa apimtimi“ kada nors bus perkelta į kitą erdvę (gaila, kad teisėja nenurodo, kas jos šaltinis; LSDP valdyba tokio Druskininkų savivaldybės įsipareigojimo taip pat nemini). Ir dėl to daro išvadą, jog dabar, kol to finansavimo dar nėra ir kol sugadinta skulptūra metų metus dulkės sandėlyje (esant tokiam požiūriui į meną ir menininkus, sutikite, tokia ateities perspektyva tėra hipotetinė), menininkas neturi pagrindo teigti, jog buvo pažeistas LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 punktas, pagal kurį autorius turi teisę prieštarauti dėl kūrinio ar jo pavadinimo bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo, taip pat dėl kito kėsinimosi į kūrinį, galinčio pažeisti autoriaus garbę ar reputaciją (teisė į kūrinio neliečiamybę). T.y. kūrinys apgadinamas, sandėliuojamas neaišku kaip, ar bus kada nors atstatytas, neaišku, bet juk gali būti, kad viskas kada nors bus kitaip, todėl jokios teisės nepažeistos…
Pasirėmusi tokiais „logiškais“ teismo sprendimais ponia M. Balezina teigia (pajuodinta pačios laiško autorės – red. pastaba):
Informuojame, kad pagal A. Balkės skundus įvairioms institucijoms, Druskininkų savivaldybės administracijos veiksmų teisėtumas buvo nagrinėjamas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos ir Kauno apygardos prokuratūros Alytaus rajono apylinkės prokuratūroje. Minėtos institucijos pažeidimų nenustatė.
Išties būtų įdomu sužinoti, ką šiuo klausimu teigia STT, jei ši tarnyba išties atliko būtent A. Balkės skulptūros sunaikinimo tyrimą (kažkodėl tokio priedo LSDP valdyba neatsiuntė), bet Alytaus rajono apylinkės teisėjos V. Dapkevičienės nutartyje minimas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus rajono apylinkės prokuratūros sprendimas (šį tekstą M.Balezina prie savo laiško prisegė) konstatuoja visai ką kita: jame teigiama ne tai, kad prokuratūra „nenustatė pažeidimų“, kaip tvirtina protokolo vedėja M. Balezina, o tai, kad yra „nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“. Dar daugiau – ši teismo nutartis bei jos išvada dar gali būti skundžiamos, t.y. bent kol kas tokios išvados yra teisminių ginčų objektas.
Kas be ko, p. M. Balezinai turime būti dėkingi bent už išaiškinimą, kaip Druskininkų mieste turėtų būti, t.y. kad ir Druskininkų mieste turėtų veikti Lietuvos Respublikos įstatymai. Cituojame (pajuodinta pačios laiško autorės – red. pastaba):
Taip pat informuojame, kad Druskininkų savivaldybėje socialinės ir gamybinės infrastruktūros objektų projektavimo ir statybos darbų statytojo (užsakovo) funkcijas, taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, vykdo Druskininkų savivaldybės administracija, vadovaudamasi Druskininkų savivaldybės tarybos 2004 m rugpjūčio 12 d. sprendimu, kuriuo jai perduotos užsakovo funkcijos, o ne savivaldybės meras. Druskininkų savivaldybės administracijos direktorius 2011 metais užsakė techninį projektą „Druskininkų miesto Taikos gatvės nuo sankryžos su Šv. Jokūbo gatve iki sankryžos su Vilniaus alėja ir skvero tarp Taikos ir Šv. Jokūbo gatvių rekonstravimas“, jį patvirtino ir įgyvendina priimdamas būtinus sprendimus, veikdamas savo kompetencijos ribose.
Kaip ir buvo galima tikėtis, LSDP valdybos rašto pagrindinė išvada – meras čia niekuo dėtas – viską daro administracija – protokolo vedėjos dar ir paryškinta: „Visi teisėti sprendimai kompetencijos ribose buvo priimti Druskininkų savivaldybės administracijos, o ne Druskininkų savivaldybės tarybos ar Druskininkų savivaldybės mero.“ Tarsi patiems socdemams, druskininkiečiams ar Lietuvos piliečiams, nebūtų aišku, kas iš tikrųjų priima sprendimus Druskininkuose.
Kaip galima suprasti iš M. Balezinos rašto, LSDP valdyba ištyrė tuos dokumentus, kurių Druskininkų miesto savivaldybė A. Balkei vis dar nepateikė. Tad gal bent LSDP valdyba galėtų leisti su jais susipažinti ir pačiam skulptoriui, nuo kurio jie iki šiol slepiami? O gal socialdemokratų valdybai pavyko atrasti Druskininkų miesto savivaldybės tarybos nutarimą, kuriuo buvo sudaryta fontano ir skulptūros vertinimo komisija?
Daugiau apie Antano Balkės skulptūrą „Legendą“ ir jos sunaikinimo aplinkybes skaitykite šiose Tiesos.lt publikacijose:
Stabdykime barbarus – apginkime Atgimimo „Legendą“
Viešas laisvųjų menininkų ir piliečių laiškas paskirtajam Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui
Premjeras raginamas stabdyti partijos draugo vandalizmą
Lietuvon atslenka Grūtas?
Druskininkų merui nepatiko ir Gitenio Umbraso kūrinys
Grūto naujienos iš Druskininkų