Siūlome susipažinti su „Pilietinės iniciatyvos“ jau daugel metų plėtojamų idėjų pagrindu parengtu kreipimusi į Seimo narius.
Norinčius paremti kreipimąsi kviečiame rašyti Jonui Kaminskui el. pašto adresu (atauga@gmail.com).
Lietuvos Respublikos Seimo nariui
Rinkėjų prašymas
Gerbiamas Seimo nary, siunčiame šį prašymą, norėdami atkreipti Jūsų dėmesį į vieną iš esminių priežasčių, lemiančią didžiulę emigraciją ir kitas negeroves Lietuvoje. Tai – neteisinga, nedemokratiška valstybės valdymo sistema.
Nepriklausomybės pradžioje (pagal 1990-tais metais galiojusius įstatymus) į Aukščiausiąją Tarybą, į rajonų/miestų Tarybas ir į apylinkių (dabar seniūnijų) Tarybas rinkome atstovus pagal mažoritarinę rinkimų sistemą – kaimo, gatvės ar kitokios gyvenamosios teritorijos rinkėjai rinko savo atstovą į seniūnijos savivaldybės Tarybą. Seniūnijos rinkėjai rinko savo atstovą į miesto/rajono savivaldybės Tarybą. Rajonas, miestas ar jo dalis rinko savo atstovą į Aukščiausiąją Tarybą (Seimą). Kandidatus galėjo kelti partijos, visuomeninės organizacijos, darbo kolektyvai ir piliečių vieši susirinkimai.
Tai buvo vos ne ideali rinkimų sistema, reikalinga demokratijos – Tautos suverenių galių – veikimui valstybėje. Iki pilnutinės demokratijos trūko tik rinkėjų teisės atšaukti blogai jiems atstovaujančius išrinktuosius. Pagal tuometinę sistemą veikė pati svarbiausia grandis – seniūnijų savivalda (analogiška tarpukario valsčiui), kuri į demokratijos procesą įtraukė visus piliečius. Ji užtikrino piliečių teisę savo gyvenamosiose teritorijose rūpintis patiems bendruomeniniais reikalais, ieškoti ir priimti geriausius bendruomenei, jos nariams reikalingus sprendimus – užimtumo, pragyvenimo ir visus kitus.
1992 metais Aukščiausiajai Tarybai įteisinus sąrašinius-partinius rinkimus, o 1994 metais Seimui panaikinus seniūnijų savivaldą, Lietuvos pilietinės demokratijos procesas, nespėjęs įsibėgėti, visiškai buvo sustabdytas – Lietuvos pilietinė visuomenė neteko suverenių teisių nei savo gyvenamųjų teritorijų, nei valstybės valdymo procesuose. Šiuo metu Lietuvoje pilietinė savivalda imituojama remiantis bendruomeninėmis organizacijomis ir seniūnaičiais, nors šios abi institucijos neturi jokių įstatyminių galių veiksmingai atstovauti rinkėjams.
Dabartinės bendruomeninės organizacijos dažnai klaidingai pavadinamos „bendruomenėmis“ (net metai buvo paskelbti „Bendruomenių metais“). Tačiau bendruomeninės organizacijos nėra vietos gyventojų bendruomenės, kurios apima visus žmones, gyvenančius toje vietoje, pvz., seniūnijos teritorijoje. Vienoje seniūnijoje galima prikurti (pagal Asociacijų įstatymą) daugybę bendruomeninių organizacijų, kurių nariai sudarys tik mažą seniūnijos gyventojų dalį. Iš to plaukia, kad bendruomeninė organizacija neatstovauja visos seniūnijos gyventojams.
Seniūnaitis, kuris renkamas pagal Vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 3-ią arba 4-ą dalį, dažniausiai yra išrenkamas nedemokratiškai, nes 33 straipsnio 3-ioje dalyje nenurodyta, kiek privalo ateiti gyventojų, kad seniūnaičio rinkimas būtų galiojantis (pakanka keleto rinkėjų, kuriuos atsiveda seniūnas). O pagal šio straipsnio 4-ą dalį seniūnaitis renkamas apklausos būdu ir tai yra tiesiog rinkimų parodija, absurdas.
Valstybėse, kur pilietinė savivalda nebuvo sunaikinta – kur savivaldos teises turi nedidelės vietos bendruomenės (Estijoje vidutiniškai savivaldybėje gyvena 6000 gyventojų, Vengrijoje – 3000, Slovakijoje – 1900, Čekijoje – 1700 gyventojų), emigracijos praktiškai nėra – gyventojų tose šalyse daugėja. Nedidelių vietos bendruomenių savivalda sudaro idealias sąlygas ne tik solidariam pilietiniam bendradarbiavimui vietiniuose reikaluose užsitikrinant gyvenimo gerovę, bet ir dalyvavimui valstybės valdymo procese siekiant bendrapilietinės darnos ir teisingumo.
Gerbiamas Seimo nary, Jūsų pirmtakai (1990–1992 metų Aukščiausiosios Tarybos nariai ir 1992–1996 metų Seimo nariai) priėmė klaidingus sprendimus – atėmė iš piliečių galimybę demokratiškai (pilietinės savivaldos sąlygomis) kurti Lietuvos ateitį ir savo ateitį šalyje, jaustis lygiateisiais savo šalies šeimininkais. Jūs dabar turite istorinę galimybę atitaisyti tas klaidas – sugrąžinti piliečiams pasitikėjimą savimi ir savo valstybe, išlaisvinti Tautos suverenių galių veikimą, taip reikalingą darnios ir klestinčios Lietuvos ateities kūrimui.
Prašome Jus:
• Įteisinti visuose rinkimuose tik mažoritarinę rinkimų sistemą, veikusią iki 1992 m.
• Įteisinti visišką seniūnijų savivaldą, veikusią iki 1995 m. (Lenkijos Punsko valsčių galima imti gyvu pavyzdžiu. Jo viršaitis, gerbiamas Vytautas Liškauskas visada pasiruošęs papasakoti apie vietos savivaldos pranašumus spendžiant visus bendruomenei rūpimus klausimus).
• Įteisinti išrinktųjų privalomąjį atstovavimą savo rinkėjams ir rinkėjų teisę (bet kuriuo kadencijos momentu) atšaukti jų valią blogai vykdančius atstovus (naujas siūlymas, užtikrinsiantis nuolatinį grįžtamąjį ryšį tarp atstovo ir rinkėjų).
Labai keistas būdas, rašyti laiškus J. Kaminskui. Atsiprašau, geros iniciatyvos turėtų turėti tvarkingą raišką.
ne tik Vilniaus komunistai ir kgbistai turi teisę terorizuoti mužikus litovcus.
turi ir savivaldos lygmenyje komunistams daugiau teisių suteikti: mušti lietuvius, atiminėti jų turtelius, prievartauti jų vaikučius.
Aš girdėjau kad Karbauskio bendražygis Urbšys įregistravo pataisas kad vietos bendruomenėms būtų atimta galimybė spręsti žemės paskirties klausimus. Aš įsitikines kad taip padaryta su Karbauskio žinia. Ka noriu pasakyti kad „valstiečių” žodžiai ir darbai nesutampa.
Bus demokratija, bus! Daug didesnė nei dabar, nes visi vienbalsiai ims pritarinėti viskam, kai tik nebebus grynųjų, o banko kortelė bus subendrinta su „pasu”. Tik nemanykite, kad „išmanieji” malonumai tęsis: kontrolės nebereikės. „Išmanieji” ims staiga brangti, kol pagaliau taps prieinami tik vergvaldžiams. Panašiai bus ir su internetu.
Na tai pasiimkite tą savivaldą, kurkite Lietuvos ateitį.
Neturekite absoliuciai jokiu iliuziju…
Butu zingsnis teisinga linksme. Butu gerai, kad savivaldos butu ant tiek stiprios, kad savo kompetencijos ribose ir centrine valdzia galetu siusti velniop.
O tada jau reiktu ir teismu , kuriais zmones pasitiketu.
Adminas kad ir netyčia bet labai gerai parinko iliustraciją straipsniui – „Ranka dedanti kryžiuką biuletenyje”. Super. Imdamas biuletenį pasirašei, (kad sutinki jog įsipareigoji vykdyti tai ką nuspręs balsų dauguma), kryžiuką padėjai- ko nori? Balsą atidavei, laisvas. Lauk įstatymų ir vykdyk. Visiška demokratija. Demokratija yra kai gali laisvai rašinėti „laiškus sultonams”. Demokratija yra ir sultonų laisvė tamstų laiškais ir peticijomis valytis batus. Bandant sukurti geresnę tvarką nei demokratija, reikia suvokti jog nauji dalykai nedaromi pagal demonokratines taisykles. Na, bet tiek to- darykim prielaidą, jog valdžia išgirs buratinų pageidavimus. Ir ką? Manot jog padarys kad buratinams būtų geriau? Juokus mėgstat? Net jeigu valdžia ir keis rinkimų įstatymą, jis bus taip surėdytas jog visos reformos bus tik ant popieriaus. Grażus liks tik įstatymo… Skaityti daugiau »
Juozapai cia tinka prisiminti pasaka, apie jaunikaiti keliaujanti pas ragana gauti patarimu problema rysium su. Pakeliui keliasi per upe.Si suzinojusi, kad tas eina pas ismintinga moteri patarimu taip pat praso paklausti: „kodel esu vandeninga ir meldais apaugusi, o zuvu manyje nesiveisia?”. Dasikasa 3-ias sunus pas ragana, ir tarp kitu klausimu uzduoda ir si: „Todel, kad niekas toje upeje nepaskendo”. „Tik ziurek, pries apsviesdamas upe(n), pirma persikelk per ja ir ilipk i medi, kad pirmuoju skenduoliu netapti”,- pridejo.
Bando zmogai primetyti zuvu i upe tikedamiesi,kad jos nepadves ir ims veistis.Nezinau…gi trinant ilga laika medi i medi sako ugni galima iziebti.
Aha. Tai tamsta prieš valdžią?
Neturint jokių iliuzijų, neapsimoka ir pirštą pakrutinti. Tai kodėl mali liežuviu? Juk irgi taip pat neapsimoka.
Valdžia yra iliuzija.
.
Griauti iliuzijas yra teisingas darbas. Antitarybinis.
.
Lašas po lašo ir akmenį pratašo.
nabagėliai, apsipedofilinę, apsimelavę, apsivogę valdžiažmogiai yra mūsų tarnai.
tarnaudami mums jie gali mus išmesi iš bet kurio darbo, atimti bet kokį turtelį, sumušti ir sukurpus bylą pasodinti – o ten liepus kitiems kaliniams ir nužudyti.
bet vis tiek jie yra nabagėliai, mūsų tarnai.
Anarchizmas (Juozapo) yra pavojinga būsena – mąstymui būtina pauzė, bet jos nelieka.
Tokios liguistos būsenos dar yra ir užkrečiamos, todėl dera pasisaugoti.
Kaip galima nesuvokti, kad Jono Kaminsko rūpestyje ir jo „Pilietinėje iniciatyvoje“ – kaimyniniuose kraštuose pasiteisinę siūlymai, verti apsvarstymo, palaikymo?!
Subsidiarumas – krikščioniškas principas.
Palaikymas yra prasmingas jeigu iniciatyva vyksta bent kiek konstruktyviai pragmatiška forma.
Šiuo atveju tai tiesiog eilinė, pseudoromantiška, iš anksto pasmerkta ignoravimui ir neturinti jokios perspektyvos „veikla”.
Tai yra iš to pačio operetinio žvakučių deginimo ir giesmelių giedojimo repertuaro. Kiek kitokia forma, bet esmė ta pati- naivumas.
Intencija gera, bet dėl nekūrybišo vykdymo deja, pasmerkta žlugti.
Individualūs varlės prieš dalgį šokinėjimai padėties nepakeis.
Kol nebus konceptualaus mąstymo, kol nebus strategiškai kūrybinio požiūrio ir veikimo koordinavimo, tol ir stebėsime tokių iniciatyvų bejėgiškus pasiseilėjimus.
Poetizuotų vertinimų tirados ir jokio pagrindimo. Bėda.
Butent.Didziausia kliutis ir aplinkybe kelianti pesimizma, kad zmonems ir nereikia tos savivaldos.T.y. „nereikia” netikslus zodis. Tauta nejaucia poreikio tam visiskai. Teko kalbetis su vieno pusetinai taip stovinciu pakaunes kaimo gyventoju.Tas skundesi , kad atvaziuoja kandys is Kauno ir smirineja aplink ieskodami ko pasivogt.Ramybes nera per juos. Sakau , tai griebkit seniuna uz kiausu, suraskite lesu na kokius 2-3 kilolitus per menesi , nusamdykit kvalifikuota, ne koki moroza su raumenimis, zmogu ir tegul jis visokias valkateles varo lauk.Atvaziavo: „labas.Pas ka atvaziavai. Vardas , pavarde.?” Su automobiliu kelis kv.km gi nesunku sukontroliuoti.
Ziuri akis issprogines…kaip tai? Tai valdzia gi yra…
Taip su ta savivalda is virsaus nuleista gali buti kaip kaciuko snukio kaisiojimas i piena. Gal susipras, kad lakt reikia, gal ne…
Gal galima būtų lietuviškai paaiškinti, kas tas „Subsidiarumas” yr? Pas mus Alksnynuose dar negirdėtas žodis.
ar aišku, gerb. Dočy?
Taip ir manėm mes čia Alksnynuose, kad kalba ne apie subsidijas.
Hannah Arendt: „Tik dabar tradicijos bei religijos praradimas tapo didžiausios svarbos politiniais įvykiais.”
Vienas iš Bažnyčios socialinio mokymo teisingos visuomenės kūrimo principų,
viena iš krikščionio viešo veikimo gairių.
Subsidiarumo principas remiasi pasitikėjimu laisve ir suvokimu, kad pagalba turi auginti, o ne daryti priklausomą. Šis principas reiškia, kad visuomenė yra kuriama nuo apačios į viršų, jog valdžia yra tarnystė, o ne direktyvų teikimas. Kiekviena valdžia turi save riboti, neužgožti kitų, leisti ir kitiems gyventi bei veikti.
Pasiskaitymui:
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-07-30-elena-siaudvytiene-europos-sajungos-subsidiarumo-principo-paradoksai-ii/3358
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2009-01-28-elena-siaudvytiene-europos-sajungos-subsidiarumo-principo-paradoksai-i/3361
„Kiekviena valdžia turi save riboti…” Aha. Tuoj. Tik batraiščius išsiprosys ir apsiribos. .. Kažkokios pievos… Kur kada kas nors matė jog valdžia pati save ribotų? Visur ir visada bet kokios valdžios prigimtis yra kaupti galias. Valdžia nesuįžūlėja ir neišpindėja tik ten, kur jai yra tokie norai apriboti iš šono, t.y. iš piliečių visuomenės pusės. Nuolatinis kirvio kabėjimas virš maumuonėlio, gilus įsitikinimas jog nebus galimybių išsisukti nuo atpildo už padarytas šunybes- tai vienintelė garantija jog valdžia neišrupūžės. Bet koks valdžios gyrimas, ją veikia neigiamai. Tvirkina. Nes valdžia tvirkina bet ką. Vakar buvo idealistas, rytoj jau žiurēk – demagogiškas uzurpatorius ar vagis. Ką šiandien daro dauguma lietuviškų buratinų? Ogi bando iškrypėliškai kokčiai įsiteikti naujai valdžiai siųsdami oro bučinius. Nes mano jog SAVO… Skaityti daugiau »
Subsiui:
Kai setonas negali zmoniu atplesti nuo Dievo(krikscionybes) jis patampa didesnis krikscionis negu pats Jezus. Ir prasideda: „Jezus sake, mylek savo artima kaip pati save, o as sakau mylek labiau negu save” ir tt, ir pan.
Kalbedamas apie „subsidiariuma” jus paminejote zo „krikscioniskas”. Tai jeigu valdzia statome krikscioniskais principais, tai prisiminkime , kad tie principai taikomi SAVO PATIES DVASINIAM PASAULIUI ir savo pacio atsakomybei, o nebrukami vykdyti KITIEMS pasaulietiniuose reikaluose.
Ar šis portalas tikrai priklauso konservatoriams ir yra jų finansuojamas?
ačiū už chrestomatnį pavyzdį, kaip „nekaltai” paskleisti melą.
Simboliška, kad tai taikiniu pasirenkamas Tiesos.lt – nesėkmė garantuota
Dėl subsidiarumo principo, kuris yra ne tik savo kilme krikščioniškas, bet ir ES principas, galėtumėte pasižiūrėti, pvz., čia: Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 5 straipsnio 3 dalis ir Protokolas Nr. 2: http://www.europarl.europa.eu/ftu/pdf/lt/FTU_1.2.2.pdf Kita vertus, istoriškai asmens, vadinasi, ir asmens teisių, samprata yra krikščionybės dovana Vakarams ir visam civilizuotam pasauliui. Trečia, jeigu žmogus atmeta krikščionišką tikėjimą (pasaulėžiūrą), neišvengiamai renkasi kitą tikėjimą (pasaulėžiūrą). Pvz., tiki, kad Dievo nėra, arba tiki Perkūnu kaip Dievu, arba – Mamona ir t. t. Ketvirta, tiek formaliai, tiek dalykiniu požiūriu, politika ir religija neatskiriami dalykai. Ekskursas: nesubordinuoti transcendencijai, profaniški, sekuliaristiniai visuomenės pertvarkymo projektai (nuo Naujųjų laikų jų apstu) virsta diktatūromis arba suirutėmis ir yra pasmerkti žlugti, rydami vis daugiau ir daugiau aukų. Politika ir religija yra skirtingų,… Skaityti daugiau »
Vienas apie batus, kitas apie ratus.
Nei Dzeikas, nei Juozapas neneigia subsidariumo principo.
Pirma- kalba eina apie principo taikymą tam tikromis aplinkybėmis.
Antra- nereikia painioti norimo su esamu.
Subsidariumas visada buvo tik siekiamybė, idealas kuriam realizuotis 100% niekada nebuvo galimybių. Ir dar ilgai nebus. Nes tokia objektyvi realybė.
Kvaila pykti ant tų kurie padėtį vertina neiliuzoriškai, bet realistiškai.
Kam lietuviui savivalda?!
Gavo teisę rinkti merus ir kas iš to? Ponia Pinskuvienė ir ponas Malinauskas. Kiek čia savivaldos ir kiek savivalės?!
Namo bendrijos nesugebame įkurti, 9-se iš 10-s bendrijų, piktnaudžiavimas surinktais pinigais, namo gyventojų susipriešinimas. Ką mes tuo, bent jau šiuo metu, pasieksime? Perkelsime susipriešinimą į aukštesnį lygmenį?!
Doleriams:
Meras nuo paprasto rinkejo ne ka arciau negu seimas. Pirmine savivaldos grandis ne meras, o seniunija, kaimas. Nuo cia ir reiktu pradet bandyti klijuoti savivalda.
Ir esant dabartiniam demokratijos(atstovaujamosios) lygiui LT nemanau, kad reikalingi tiesioginiai meru rinkimai.Na nebent kokio didelio kaimo a la Balbieriskis, Tytuvenai. Miestu galvas galetu rinkti seniunai arba rinkeju atstovai is seniuniju.
Kur galėtų būti girdėta mintis, kad lietuvių tauta dar, „bent jau šiuo metu”, nesubrendusi ar per daug defektuota savivaldai, subsidiarumo ar solidarumo principų praktiniam taikymui, dalyvaujamajai demokratijai ir pan.? Kas šio melo generatorius?
Kas nuo pat nepriklausomybės išsikovojimo pirmųjų metų skelbia visaip demotyvuodami
(vieni sąmoningai, kiti – ne), kad „subsidariumas visada buvo tik siekiamybė, idealas, kuriam realizuotis 100% niekada nebuvo galimybių. Ir dar ilgai nebus.
Nes tokia objektyvi realybė.” ir kad
„Kvaila pykti ant tų, kurie padėtį vertina ne iliuzoriškai, bet realistiškai.”?
Būtų neįtikėtinai žema, jei tai būtų daroma už pinigus,
kaip yra kvaila, kuomet puolamas krikščionių socialinio mokymo taikymas
visuomenės pertvarkymui, kadangi šio mokymo ištakos yra Apreiškimas ir Tradicija.
Kur ir kas puola?
Jeigu vaidenasi- žegnokis.
O jeigu turi nors kokių visuomenės brandumo įrodymų, tuomet pateik, nes tuščio deklaravimo nepakanka.
Visuomenės brandumą, mielas pone, rodytu bent pora dalykų-
aktyvus ir solidarus priešinimasis blogai valdžiai bei aiškus bendrų tikslų suvokimas ir gebėjimas juos suformuluoti,aiškus žinojimas kokios valstybės nori
Deja, visas pasipriešinimas fokusuojasi tik tepant slides į užsienius, o žinojimas baigiasi ties ” nenorim taip kaip yra dabar”.
Lietuvos visuomenės didžioji dalis balansuoja tarp politinio beraštiškumo ir protinio atsilikimo.
Ir tai ne nuomonė, o realus faktas.
Norkunai, man sita mintis atejo ziurint i skaudzia Lotynu Amerikos istorija ir supratimo, kad geriau visdelto mokytis is svetimu klaidu juolab tas pacias kiaules ganem su jais.Haiti – irgi turim ko pasimokinti.
Mus vienija tai, kad kaltinome kazka kita , tik ne save del savo atsilikimo.Ir duok mums laisve – visus pamokinsime laisves ir demokratijos.
yra (pasi)t i k ė j i m a s, kad lietuvių tauta, kaip lenkų ar estų, pasinaudos konstitucine tiesioginės demokratijos teise ir sukurs realios savivaldos struktūras.
Lietuvių politinių ir pilietinių gebėjimų potencija bei patyrimas
tikrai ne menkesni, nei lenkų ar estų. Tik linkiu mums veikti drąsiau ir operatyviau.
Įžvalgus buvo Juozas Girnius teigdamas,
kad istorijoje galiausiai tevyksta kova tarp tikėjimo ir netikėjimo.
Aha, na tai belieka iškapstyti duobutę, įberti keletą pinigėlių, (jeigu nėra, tiks ir sagos iš pantalonų) ir laukti kol išdigs auksinis Demokratijos medis.
Svarbu tik tikėti jog išdigs.
Tikrai, tikrai. Paklausk katino Bazilijaus.