Gyvename „laisvės, lygybės, demokratijos“ individualizmo laikais ir priminimas apie karalių primena archaiką, istoriją. Vis dėlto ši šventė aktuali kaip niekada. Požiūris į Kristų Karalių labai ryškiai atskiria žmones – kaip avis nuo ožių.
Pilotui Jėzus atsakė: „Aš esu karalius.“ Taip, Jis yra Karalius ir kaip Visatos Kūrėjas ir Valdovas ateis pasaulio pabaigoje. Jis yra α ir ω. Visa ko pradžia ir pabaiga. Dievas visada yra pirmoje vietoje, o visa kita – antroje. Tokie šūkiai „Dievui ir tėvynei“ dažni visose tautose. Pirma sakome „Dievui“, o tik po to „tėvynei“.
Karalius yra suverenas. Karalius yra ir įstatymo leidėjas, ir teisėjas. Karalių valdymo laikais nepaklusnumas karaliui galėjo grėsti galvos netekimu.
Atvykus Lenkijos prezidentui Andrzejui Dudai į Lietuvą, meinstryminė žiniasklaida ėmė transliuoti kai kurių politikų kritiką Lenkijos valdžiai dėl neva pažeidžiamų moterų teisių. O vykstant Lenkijoje leftistiniams protestams, vienpusiškai propagavo tik vieną – nekalto kraujo ištroškusiųjų pusę.
Kristaus Karaliaus įsakymas yra „Nežudyk“, „Nepaleistuvauk“, „Nesvetimauk“ ir kt. Tas pats yra ir su homoseksualiniais santykiais. Dievo įsakymas aiškus: „Nesugulsi su vyriškiu tarsi su moterimi: tai yra pasibjaurėjimas“ (Kun 18, 22).
Kristaus Karaliaus priešininkai – sąmoningai ar nesąmoningai – jungiasi po maištininko, didžiojo melagio Liuciferio vėliava.
Motinai suteikti progą nužudyti savo negimusį/ -ią neįgalų/-ią sūnų/dukterį yra vienas iš nužmogėjimo-sudemonėjimo požymių. Bet kad nekalto vaiko egzekucija nepabudintų užmigdytų žmonių sąžinių, Kristaus Karaliaus priešininkai naudoja melus ir eufemizmus, pavydžiui, „moters teisė į reprodukcinę laisvę.“
Gyvybės įsakymas yra įrašytas visų tautų žmonių širdyse. Ir tai pasireiškė per įvairius teisinius kodeksus įvairių civilizacijų teisynuose. Pavyzdžiui, Babilonijos karaliaus Hamurabio, (1782–1686 m. prieš Kristų) teisynas draudė abortus ir skyrė įvairias bausmes. Ir taip buvo pasaulyje iki XX a. pradžios, kai bolševikams užgrobus valdžią, Rusijoje prieš 100 metų, t.y. 1920 metų lapkričio 18 dieną, buvo pradėti žudyti negimę vaikai ir griaunamos bažnyčios. Todėl akivaizdu, kad demoniška neapykanta labiausiai išsilieja ant bažnyčių. Lietuvoje irgi panašiai pasireiškė demoniškos jėgos: 1955 metų lapkričio 23 dieną buvo legalizuotas abortas, o bažnyčios imta naikinti kiek anksčiau. Šiais metais Pietų Amerikoje per feminisčių smurtą, o neseniai – ir Lenkijoje bažnyčios buvo dergiamos ir deginamos su demoniška neapykanta.
Lietuvoje daugiau nei ¾ žmonių yra katalikai, o krikščionių – dar daugiau. Turime atsiminti: tie politikai ir tie žiniasklaidininkai, kurie transliuoja maištą prieš Kristaus Karaliaus tvarką, atstovauja ne Lietuvių tautos, o demoniškai pozicijai.