Ketvirtadienį Seimas priėmė įstatymą, kuriuo skalūnines dujas ir naftą žvalgančios bei išgaunančios kompanijos trejus metus bus praktiškai atleidžiamos nuo išgavimo mokesčio (galios simbolinis 1 proc. tarifas), o vėliau mokės tik 15 proc. siekiantį mokestį.
Kalbėdamas Seimo plenariniame posėdyje, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, Seimo narys Linas Balsys teigė, kad tokiomis mokestinėmis lengvatomis pataikaujama naftos, dujų lobistams, paminant Lietuvos interesus.
„Šis įstatymas turi visus korupcinio įstatymo požymius, kai lobistinės organizacijos arba įtakingos kelios naftos ir dujų kompanijos Lietuvoje sugeba susikurti sau palankius įstatymus. Priimti mokesčių tarifai yra žeminantys mūsų šalį. Trejų metų mokesčių rojus skalūnines dujas ir naftą žvalgančioms įmonėms yra ne kas kita, kaip užmaskuotas išteklių atidavimas už dyką, nes maždaug būtent tiek laiko trunka vieno gręžinio eksploatavimas nuo pradžios iki pabaigos. Kompanijos trejus metus turės mokestinę lengvatą, išgręš gręžinį, jame kiekvieno ardymo metu paliks apie 100 tonų toksiškų chemikalų, yra reali galimybė, kad jie per 10–20 metų per hidraulinio ardymo sukeltus trūkius pakils į viršutinius sluoksnius ir užterš požeminio geriamojo vandenio išteklius, esančius Žemaitijoje. Lietuvai iš to nebus jokios naudos. Juolab, kad ir išgautą naftą ar dujas kompanijos parduos rinkoje ir mes jomis nedisponuosime. Tai – kokia čia investicija? Taigi šitas įstatymas, kuriuo, neva, gerinamos sąlygos investuotojams, yra ne kas kita kaip korupcinis, darantis žalą Lietuvai ir griaunantis Žemaitijos žemės ūkį, darkantis kraštovaizdį, žlugdantis turizmą bei vietos ekonomiką“, – teigė L. Balsys.
Parlamentaras atkreipė dėmesį, kad priklausomybę nuo „Gazprom“ dujų Lietuva jau išsprendė, pasistatydama suskystintų gamtinių dujų terminalą, todėl pavojingas technologijas siekiančių naudoti naftos kompanijų interesus atstovaujantiems politikams jau nebegalima dangstytis energetinės nepriklausomybės šūkiais. Kai bus pastatyta dar ir dujų jungtis su Lenkija, Lietuva turės galimybę apsirūpinti penkis kartus didesniu kiekiu dujų, nei šaliai realiai reikia.
Pasak L. Balsio, nerimą kelia ir dar viena Aplinkos ministerijoje ir Vyriausybėje kelią besiskinanti įstatymo pataisa, kuria siekiama supaprastinti poveikio aplinkai vertinimo procedūras kompanijoms, kurios nori tirti ir naudoti išsklaidytųjų angliavandenilių, tarp jų ir skalūnų dujų, išteklius.
„Šiuo įstatymu siūloma atsisakyti privalomo poveikio aplinkai vertinimo išsklaidytųjų angliavandenilių tiesioginiam tyrimui, kai taikomas hidraulinis uolienų ardymas, taip pat skalūniniųdujų gavybai, kai jų išgaunama mažiau nei 500 tūkstančiai kubinių metrų dujų. Kol vis daugiau Europos valstybių atkreipia dėmesį į neigiamą hidraulinio uolienų ardymo technologijos poveikį aplinkai, imasi griežtesnio šiuo būdu išgaunamų skalūninių dujų žvalgybos ir gavybos reglamentavimo ar net draudimo, Lietuvoje aplinkosauginiai reikalavimai tampa vis menkesni. Jei šios Aplinkos ministerijos ir Vyriausybės siūlomos įstatymo pataisos bus priimtos, susidarys tokia absurdiška situacija, kai žuvies perdirbimo įmonėms, kempingams prie tam tikrų sąlygų gali reikėti poveikio aplinkai vertinimo, o žemės gelmes nepataisomai pažeidžiančiu hidraulinio ardymo metodu išgaunant išsklaidytuosius angliavandenilius, bendro poveikio aplinkai vertinimo nereikės“, – sakė L. Balsys.
Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas priminė, jog Europos Komisijos užsakymu atliktoje studijoje nepriklausomi mokslininkai pateikė išvadas, jog hidraulinis ardymas turi neigiamos įtakos vandens kokybei, gali sukelti žemės drebėjimus. Ten, kur naudojama ši technologija, rekomenduojama atlikti poveikio aplinkai vertinimą ne tik žvalgybai, bet ir gavybai, o jau vykstant darbams jį atnaujinti. Taip pat patariama užtikrinti, jog poveikio aplinkai vertinimo studijas atliktų ne naftos kompanijų finansuojami, o nepriklausomi ekspertai.
Daugiau apie Lietuvos valdančiųjų rūpestį investuotojų pelnais skaitykite kitose Tiesos.lt publikacijose:
Liutauras Stoškus. Ar keisim kurmio strategiją į kandies strategiją?
Tim Morgan. Skalūnų dujos – mūsų dienų „dot.com“ burbulas
Liutauras Stoškus. Kas išvarė Chevron‘ą
Skalūnai Europoje: barbarizmas ar energetinė nepriklausomybė?
Kaip Hillary Clinton vadovaujamas Valstybės departamentas pardavė pasauliui hidraulinį ardymą