1. Nuo 325 m. atsiranda dirbtinai sukonstruota nauja pasaulio genčių krikščionybės religija.
325 m. Pirmojo Nikėjos susirinkimo istorinis fonas leidžia įtarti, kad ši data žymi įkūrimą naujos Bažnyčios, išstūmusios į užmarštį pirminę apaštalų Bažnyčią ir priskyrusios sau jos atminimą. Tuo pačiu ši data žymi ir pradžią atitinkamos naujos sinkretinės heleniškos–romėniškos religijos su perkeistomis antikinėmis misterijomis bei žydų kilmės Šventuoju Raštu.
2. Teologinis antisemitizmas ignoruoja pirminę Bažnyčią, o todėl – ir mesijinį judaizmą.
Šiam religiniam perversmui įvykdyti ideologiškai buvo būtina žydų išrinktumo pakeitimo krikščionimis iš pagonių teorija, kurios pradžia – tūkstančių pirmųjų žydų krikščionių, romėnų išvarytų iš Palestinos kartu su visais žydais, ignoravimas ir apmelavimais sektantais, nepripažinusiais Kristaus D-viškumo bei apaštalo Pauliaus laiškų (o kaip jie galėjo II amžiuje nujausti helenistinius dogmatus dar iki naujosios Bažnyčios teologinių batalijų?) ir galų gale atmestus kartu su visais žydais, neva „d-vžudžiais“. Tam pasitarnavo atsivertusio Konstantino imperijos suvokimas kaip jau laukiamos mesijinės karalystės.
3. D-vo religija yra viena, nėra nei atskiros judaizmo, nei atskiros krikščionybės religijų.
Iš tikrųjų nei atskirõs „judaizmo religijos“, nei atskiros „krikščionybės religijos“ negalėjo net ir būti (ismaeliškas islamas tėra tik vėlyvas šoninis jų „pataisymas“, D-vui jas nubaudžiant už nenorą sutarti tiesoje). Po žydų išvaikymo iš Palestinos krikščionims ištirpus tarp Artimųjų Rytų krikščionių nežydų, o kitiems likus be Šventyklos ir sukuriant naują Talmudo religiją, Nikėjoje atitinkamai gimė naujai sukonstruota, sinkretinė su Antikos pagonių sąvokomis ir misterijomis, krikščionybės religija. Tačiau tikroji D-vo religija, kuri apreikšta per kelias viena kitą papildančias ir pakeičiančias D-vo Sandoras su Savo tauta (Abraomo–Mozės–Kristaus Sandoras), kaip buvo, taip ir tebėra viena nedaloma. Ji niekur nedingo, bet Kristaus Sandora praplečia D-vo tautą į visą žmoniją, kaip Mistinį Kristaus Kūną Bažnyčią, į kurį kviečiamos visos pasaulio gentys ir kurios viduje „nebėra nei žydo nei graiko“, nes visi yra Abraomo palikuonys – fiziškai arba pagal tikėjimo paveldą (Gal 3:29). Pagonių laikui pasibaigus (Lk 21:24) bei pagonių pilnumai (Rom 11:25) įėjus į Karalystę (Apr 7:9), o milijardams gyvųjų galutinai atkritus atgal į pagonybę ruošiant kelią Antikristui (Apr 13:17), ateina apokaliptinė mesijinė era, skaičiuojama nuo išpranašauto žydų atsivertimo į savo Mesiją pradžios.
4. Visos ponikėjiškos „krikščionybės“ nužemina D-vą iki kūrinijos objektų.
Visos ponikėjiškos krikščionybės atmainos nuo monofizitų iki baptistų, metodistų ar adventistų, kad ir kaip jos kritikuotų „Konstantino Bažnyčią“, iš tikrųjų yra organinės tos pačios „Konstantino“ krikščionybės atmainos. Visi bandymai atbuline tvarka dehelenizuoti nikėjišką krikščionybę yra pasmerkti, nes nesuvokiama helenizacijos esmė. Ji nėra konkretūs dogmatai, bet heleniškas mąstymas apie D-vą, visa ko esančio Subjektą, kaip apie objektą, Kurį neva įmanoma moksliškai (teologiškai) apibrėžti. O juk visa ko Pamatas negali būti žemesniame sąvokų hierarchijos lygmenyje esančios kūrinijos aprėptas: žmogaus protas negali pažinti to, kas iš principo aukščiau jo, nes jis pats tik dėl to Pamato yra atsiradęs ir egzistuoja Jo sąlygojamas. D-vas pažįstamas tik tiek, kiek Jis Pats Save apreiškia. Bet koks bandymas Jį apibrėžti žmogaus sąvokomis yra begalinis Begalinio nužeminimas iki pat šventvagystės. Yra šventvagiška įsivaizduoti, neva mes „žinome“, „iš ko susideda D-vas“ (kiek yra Asmenų) ir „kaip Jis funkcionuoja“ (kokie yra Prigimčių santykiai). Tai yra nesąmoningas Paslapties paniekinimas, sukėlęs gentims („gojams“) būdingą švento ir nešvento nebeskyrimą ir tai genčių krikščionybės tragedijos pradžia.
Tuo neneigiu tradicinių dogmatų vertės, jeigu jų nesuprantame kaip neva „moklso apie D-vą“, bet suprantame tik kaip tam tikrus ad hoc loginius įrankius savo tikėjimui sau patiems paaiškinti, kitiems skelbti ir ginti „d-vamokslio“ (teologijos) ginčuose.
5. Pirmosios žydų Bažnyčios ignoravimas yra dabartino atkritimo į pagonybę priežastis.
Jei tad visi žydai paskelbti „d-vžudžių tauta“, o išimtis pasirodė būtina tik keliasdešimčiai jų, pradedant nuo Paties Kristaus, taip pat žydiškam Šventajam Raštui (nes kitaip ir pati nauja Bažnyčia bei jos religija nebūtų turėjusios jokio pagrindo), tai ko gi dabar stebėtis, kad mūsų laikais buvę krikščionys ir visai yra atmetę „žydų D-vą“: tai ne mūsų D-vas, mes turime savo dievus! – tai juk nuoseklus antisemitinės Eusebijaus pozicijos rezultatas: keliasdešimt asmenų, Eusebijaus „rezervuotų“ savo naujajai europinei Bažnyčiai, jau nebereikalingi nei sumaterialėjusiai Europai, nei į „orvelinį“ antikristizmą žengiantiems Vakarams apskritai. Neapipjaustytas Mikelandželo „Dovydas“ Florencijoje galutinai pavirto antikiniu marmuriniu „krikščionišku“ Apolonu, panašiai kaip dar antikinis graikų Partenonas galų gale pavirto vokiškų genijų „Valhala“ Regensburge (Vagnerio–Hitlerio idėjos „gyvos ir laimi!“). Istorinės Europos aspektu tarp pagonių graikų ir pagonių germanų yra neabejotina kultūrų bendrystė, bet tarp jų visų ir autentiškų Palestinos žydų jokios kultūrų bendrystės nėra buvę išskyrus trumpalaikę helenistinę simbiozę. Jei jokio Vieno D-vo Kūrėjo nėra, tai beprasmiška Jį ir (at)kurti naujajai Europai, paskendusiai prakticistinėje materialinių gėrybių stabmeldystėje ir doroviniame reliatyvizme: ji turi „savus dievus“ (stabus). Tačiau tiems, kurie yra įsitikinę Evangelijos tiesa, nebeįmanoma apsieiti be žydų, nes Vienas D-vas Kūrėjas visų pasaulių religijose apsireiškė tik šiai Savo tikslams pasirinktai tautai.
Tad malonėkime galutinai pasirinkti ir apsispręsti: arba „žydų D-vas“, kaip bevadintume Jo religiją (krikščionybe, judaizmu ar net islamu), arba „savi dievai“. Arba visų pirma esi „žydų tikėjimo“, arba esi genčių (pagonių) tikėjimo be nereikalingų kompromisų, tačiau anaiptol nesi visų pirma Romos katalikas ar pravoslavas, radęs tikrąją tiesą dogmatų ir kanonų miške, baptistas – suaugusiųjų krikšte, adventistas – šeštadienio vietoj sekmadienio šventime ir pan., neminint naujų „bažnyčių“, vos ne kasdien atsirandančių iš vis spartėjančio nikėjiškos genčių religijos atomizavimo.
6. Mesijinis judaizmas eina išpranašautu keliu, atkritusioms gentims išeities nebesimato.
Šios mano mėgėjiškos išvados nėra jokios „Liuterio tezės“, tačiau reikalauja ne mėgėjiško, bet rimto profesionalaus atsakymo ieškant išeities iš religinės krizės (plg. kaip išeities bandė ir tebebando ieškoti, pavyzdžiui, Pijaus X Brolija).
Nieko neraginu mesti katalikybę, pravoslaviją ar protestantizmą ir kažkur „pereiti“. Pirmiausiai, nėra kur pereiti, nes bandymai taisyti kritinę situaciją niekur nedavė vaisių. Katalikų modernistai peržengė negrįžimo ribą sunaikinę tūkstantmečiais kurtą vienintelės tikros neklaidingos Bažnyčios sampratą, o tradicionalistai negali paskelbti klaidingais visus popiežius po II Vatikano susirinkimo ne vien todėl, kad jie išrinkti kanoniškai (net ir neva priverstas atsisakyti nuo popiežystės neva dukart išrinktas Giuseppe Siri patvirtino visas naujoves ir netapo Lefebvre’u), bet ir dėl 1870 m. paskelbto dogmato apie Popiežiaus neklaidingumą kalbant Bažnyčios vardu ex cathedra. Romos katalikų Bažnyčios istorija sukūrė tokį geležinį dogmų ir kanonų karkasą, kuriame bet koks judesys į vieną ar į kitą pusę nebeįmanomas, o tradicionalistai nekonklavistai nedrįsta tapti sekta paskelbdami vien save teisinga Bažnyčia ir išrinkdami „teisingus popiežius“. Viena yra aišku: jei pagal tradicinį nikėjišką tikėjimą sakramentus gali teikti tik kunigystę per apaštalinį rankų uždėjimą gavęs vyskupas ir jo ordinuoti kunigai, tai „kunigas“, gavęs kunigystę iš neteisėtų vyskupų, neturi kunigystės galių, kaip ir „vyskupas“, patvirtintas krikščionišką tikėjimą praradusio „popiežiaus“ arba tokio pat pravoslavų „patriarcho“. Apostazija plinta iš viršaus į apačias, kol pagaliau aprėpia visą bažnytinę bendruomenę, kaip tai tikriausiai jau ir yra atsitikę Maskvos patriarchate.
Užsimerkę į šimtmečiais susikaupusį dogminį nesuderinamumą, pravoslavai galėtų jungtis su Romos katalikais tik pripažinę Popiežių „pirmaujančiu vyskupu tarp lygiųjų“, tik ne klasikiniu juridiniu visų vietos bažnyčių vadovu (pridėčiau dar ir klaustuką dėl Eucharistijos Sakramento, nes Konstantinopolio patriarcho Kerularijaus sekretorius 1053 m. išniekino katalikų tabernakulius ir Švenčiausiąjį, bet patriarchatas dėl to lyg ir neatgailavo, kaip neatgailavo ir nė viena pravoslavų bažnyčia, turinti eucharistinį bendrumą su Konstantinopoliu, ir šio bendrumo nenutraukė).
Protestantai gali „grįžti“ į bendrumą tik abipuse modernistine forma, t.y. atsisakydami ne vien nuo tradicinių katalikiškų, bet ir apskritai nuo krikščioniškų pamatų („visos religijos yra geros“).
Daugybė naujų neoprotestantiškų konfesijų dažniausiai reiškia panieką tiek Romos katalikams, tiek pravoslavams, todėl jų „grįžimas“ į bendrumą nerealus, bet šių konfesijų daugėjimas nesustoja pavirsdamas sektų atomizacija.
Visa tai, kaip sakyta, vyksta būtent 325 m. atsiradusios naujos genčių Bažnyčios istorijoje bei jos paveldo raidoje, o tai greičiausiai rodo šios istorijos pabaigą.
Kita vertus, net ir modernus išpranašautas (apokaliptinis?) mesijinis judaizmas tėra tik pačių žydų sąjūdis, kuris neprivalo rūpintis Kristų atmetančiomis gentimis, nes, kaip minėta, pagonių laikai yra pasibaigę (Lk 21:24). Šiuo metu pasaulyje apie ketvirtį milijono žydų skelbia Evangeliją. Yra šalių, kuriose mesijinių bendruomenių daug (pavyzdžiui, JAV), yra tokių, kuriose jų beveik ir nėra (pavyzdžiui, Lietuvoje). Didesnioji mesijinių žydų dalis kol kas tėra tik neoprotestantai hebrajų kalba, bet mažesnioji – tūkstantmetės sinagoginės tradicijos, nieko bendra su Nikėja neturinčios, tęsėjai, priėmę Evangeliją greta Toros. Jie dažniausiai net nenori nieko girdėti apie iš pradžių juos, o paskui ir Patį Kristų atstūmusius „krikščionis“ – tegu tos gentys tęsia sau „išganymą“, kokį pačios ir yra susimąsčiusios su visomis filosofijomis ir misterijomis. Yra ir mesijinių žydų, kurie pasipiktina neo-protestantų pastangomis kurti už juos žydų mesijines bendruomenes (plg. ČIA).
Kažką panašaus į nikėjišką teologiją bando kurti tik judeo-protestantai, tačiau nemažai mesijinių žydų išlieka ikinikėjiškame lygmenyje. Rasti tarp jų kunigystės paveldėjimą nuo pirmųjų apaštalų per rankų uždėjimą praktiškai neįmanoma, todėl tradiciniams krikščionims įprastas tikėjimas sakramentais pakimba ore (nors iš tikrųjų Jn 6:56 be vargo galima aiškinti žmogiškos būties palaikymu paaukotos Išganytojo Gyvybės sąskaita, o tai, savo ruožtu, nė kiek neprieštarautų ir tikėjimui sakramentalia transsubstanciacija, tik pagilintų pastarąjį!) Kaip paveldėjimo pakaitalą, sinagoginiai mesianai dar gali susiprotėti išvesti Melchizedeko kunigystę iš mesijinės genetinės Aharono kunigystės su tolesniais jau rankų uždėjimais, bet tai, deja, tik prielaida.
Taigi kaip nori, taip ir verskis, juoba kad įveikti tūkstantmečiais puoselėtus antisemitinius stereotipus gali tik vienetai iš dar tebegyvų tradicinių krikščionių.
Manyčiau, šioje situacijoje kiekvienas tegu asmeniškai pasikliauna D-vo apvaizda savo atžvilgiu ir tegu lieka toje Bažnyčioje, į kurią yra D-vo atvestas. Svarbu tikėti, kad išgano tik Viešpats Kristus, Komunijai ir išpažinčiai ieškoti Jam ištikimų kunigų ir nevykdyti antikrikščioniškų įstatymų – kad ir gyvybės kaina. Taip pat svarbu visomis jėgomis priešintis savęs įtraukimui į nuasmeninantį elektroninio konclagerio tinklą suvokiant, kad savanoriškas krikšto vardo pakeitimas ir savęs paženklinimas universaliu lagerininko kodu jau ribojasi su išdavyste pagal Apr 13:15–17, kurios neišvengiama pabaiga yra Apr 20:13–15. Paskutinė gynybos linija yra kova dėl atsiskaitymų grynais pinigais nepanaikinimo.
Esantieji suskaldytose, pasiduodančiose visuomenėse turi tapti neprognozuojamais individualiais riteriais fundamentalistais.
Siūlome prisiminti ir ankstesnes autoriaus publikacijas šia tema:
Letas Palmaitis. Nikėjiškos krikščionybės retrospektyva [1]: Nikėjiško tikėjimo aibės ir filosofija
Letas Palmaitis. Nikėjiškos krikščionybės retrospektyva [3]: Kas yra „über alles“
Letas Palmaitis. Nikėja: šventoji misterija
Vieną už kitą vis tikresnės religijos ir dešimtys konkuruojančių firmų. Juk visa tai vergų valdymo įrankiai. Skaldyk ir valdyk. Yra krikščionys yra musulmonai, šia skirtosi įvairai pvz. sunitai ir šiitai, sunitai vėl radikalūs ir nelabai ir taip susifragmentuoja iki darinių kuriais galima manipuliuoti. Minia gyvena pasakomis ir sprendžia pagal savo autoritetą. Nikėja, Pauliaus laiškai yra to pačio lygio pasakos kaip apie jaunajį Vova, kurias manau savo laiku skaitė ir Letas.
Kails, Brolau. Duok D-ve Tamstai sveikatos. Labai ačiū už seniai lauktą ir be galo svarbią „nikejijadą”. Didelį darbą padarėte. Nežinau ar bent kiek skaitytojų kada ir iki galo suvoks padaryto Vertę. Bet vertėjo. Reikėjo! Jūsų Reziumė įsirašysiu, kad galėčiau ir pats dažniau paskaityti ir kitiems parodyti. Jaučiu didelį palengvėjimą- tai kas kamavo ilgus dešimtmečius, krūvos padrikų nuojautų, neatsakytų klausimų, dabar po Tamstos straipsnių pagaliau viskas stojosi į deramas vietas. Likusią žemiško gyvenimo dalį galėsiu nugyventi ramiai- negrauš sąžinė jog gal iš mandrumo misliju erezijas. Dabar nebe. Taigi, brangus Bičiuli, vieną dūšelę išgelbėjot- turėsit Tamsta danguje užtarimą ir pritarimą. Vat, su riteryste man gal bus kiek sunkiau. Greta Tamstos grynuoliško išminties autoriteto, net ir į sančas/pancas netikčiau. Bent savo jėgoms įgalias… Skaityti daugiau »
Ačiū Brolau,
deja, supratimas – dar ne viskas, pagrindiniai išbandymai dar ateityje: Apr 14:9-10, 20:4. Kaip ir bolševikinės-hitlerinės repeticijos laikais, reikės ne vien sau pasirinkti galvos nukirtimą, bet ir savo šeimai. Bijau, tik vienetai pasirinks. Jokios ramybės čia nenusimato, pagrindinė kova kiekvienam tik prasideda.
Letai Palmaiti, tai tamstos dievas yra Šėtonas,kuris prikūrė aibę religijų turėdamas tikslą kad žmonės nesusigaudytu kam melstis.Kodėl tamsta nelaikai tikėjimo pagrindu pačią Bibliją ir nieko daugiau?
Žinau,… Bet, ” tebūnie ne mano, o Tavo valia”. Kai nugyveni getoką gyvenimo gabalą, kai jau nulaipioti visi grėbliai, vat taip atsitinka, kad imi ir pagaliau suvoki, jog viskas šioje žemelēje yra tik sumaisčių sumaištis ir tuštybių tuštybė. Kūnas mirtingas, o siela- ne. Visų mūsų kūnai mirtingi, kaip ir tos banalios žolės kur rudenį išdžiųsta. Viskas šioje kūrinijoje atgyvena ir į dulkes pavirsta. Nei medžiai nei žuvys nedaro iš to tragedijų. Ne kartą teko matyti kaip nugaišta koks gyvulėlis- ramiai. Neprotestuoja, nesiardo. Tiesiog taip turi būti. Ar apart sielos ir savo adomiško pavidalo dar kuo itin galime save sureikšminti išskirdami save iš Jo didingos Kūrinijos? Tik tiek kiek Jo skirta. Gyvenimas, mirtis, laikas… Ar D-vui svarbus mūsų sureikšmintas laikas. Juk… Skaityti daugiau »
Tikras tikėjimas yra daug kartų paprastesnis, nei jį įsivaizduoja Letas ar jo simpatikai. Tikrąjį tikėjimą galima sutalpinti į Pagrindinį Dievo Įsakymą. O kaip tikėti parodo mums Jėzaus palikta malda „Tėve mūsų”, iš kurios išimta tik nedidelė dalis, kuri atsidūrusi kitoje Biblijos vietoje – Mt 5,48 „Taigi būkite tokie tobuli[i18], kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas” ir kurią reiktų sakyti taip – „Ir vis labiau mus padaryk tokiais tobulais, koks esi ir pats.” —- Visa kita tik pačios įvairiausios žmogiškos interpretacijos, ieškant šių, iš pirmo žvilgsnio, paprastų tikėjimo tiesų. Bet taip yra tik iš pirmo žvilgsnio. Pabandykite pamilti savo priešus. Labai daug kam tai nepaprastai sunku, o kai kuriems ir neįmanoma. Pabandykite tapti tobulais meilėje. Labai daug kam tai nepaprastai sunku,… Skaityti daugiau »
Tai ne sureikšminimo dalykas, bet įsakymo. Esame čia įstatyti ne atsitiktinai, bet tik tam, kad vykdytume Pastačiusiojo Valią. Esame ir sukurti Jam, išganomi Jam ir gyvename Jam. Kiekvienam duota užduotis, kuriai vykdyti jis ir pašauktas. Sumaiščių sumaištį iš šio gyvenimo padaro žmogus, norintis pats užimti D-vo vietą (Pr 3:3). Jei Jo Didybėje esame niekas, ir mūsų gyvenimas niekas, ir nesvarbu kada ir kaip išeisim, tai būtų lygu ikikrikščioniškam pesimizmui ir panteistinei beprasmybei. Tačiau plg. apie vienos tik sielos reikšmę Lk 15:7. Ieškoti D-vo Karalystės, kuriai ir esame sukurti, ir ieškoti D-vo tiesos, yra įsakymas. Niekur nepabėgsi. Kitas reikalas, kad tai daryti darnioje bendruomenėje yra viena, bet kas kita – besiblaškant po bendruomenių griuvėsius. Štai kur pagrindinis išbandymas „gentims”, nesupratusioms „žydų… Skaityti daugiau »
netikėjimas kainuoja artinų žmonių gyvybes.
Ačiū už dėmesį. Deja, darai klaidų. Neronas valdė 54-68 metais, niekur krikščionių netrėmė, tik žudė, bet šv. Jonas buvo ištremtas į Patmo salą, kur ir gavo Apreiškimą. Daugybė rimtų tyrinėtojų sutinka dėl teksto parašymo laiko, o patį trėmimą datuoja Domiciano (valdė 81-96) persekiojimų metais (esama nuomonės ir dėl Vespasiano – iškart po Nerono). Tikrai „Cezario Nerono” vardas, net hebrajiškai paršytas, duoda 666. Klausimas, ar Jonas pats šitaip užšifravo, ar jam buvo apreikšta? Pranašystės dažnai daugiaplanės – visokiausių smulkių antikristų vardus gal irgi galima paskaityti 666. Tik apokaliptinis Apreiškimas, jei juo tikime, vis dėlto turi būti reikšmingesnis nei kažkoks Neronas. Asmuo, tikintis Biblijos vienove, pirmiausiai turi ieškoti atitikimų pačioje Biblijoje. Skaičius 666 pasitaiko dar dukart: 1 Kar 10:14 ir (atkartojant) 2… Skaityti daugiau »
papildymui : „325 m. po Kr. ” Nikėjos susirinkimą sušaukia romėnų imperatorius Konstantinas. Jėzaus dieviškumas tampa oficialia dogma po balsavimo : 217 prieš 3. pusl. 77-78 knyga „Jėzaus byla”,2008 Vilnius
Jėzus tapo dievo balsavimo rezultate…
O autorius galėtų panagrinėti visą Krikčionių religijos kūrimo kelią, tai yra kur, kada ir kas buvo spręndžiama ir kokiu balsų santykiu kas nuspręsta…
Ir padiskutuoti ar mes privalome tikėti tuo ir laikytis to kas buvo priimta balsuojant prieš 1700 metų?
Ir žydai lieka JAHVĖs išrinktčąją tauta, JAHVĖS numylėtiniais, o tautos netarnaujančiuos žydams turi būti sunaikintos? JAHVĖ žydus padarys galva o ne uodega, JAHVĖ liepė žydams užkariauti tautas per pinigų skolinimą, ir tai de fakto atlieka Riotšildai? O google savininkai yra žydai o šaukinys www yra 666 žydiškai? O JAHVĖ – kosminis parzitas naikinantis planetas tų pačių planetos gyventojų rankomis?
Taip ar ne Letai Paslmaiti?
apie žymes ant rankų filmas „Įkalinti laike”.
Letai, matai apreikšti galima ne tik ateitį, bet ir dabartį bei praeitį. Padariau klaidą. Bet ne dėl Nerono, kuris buvo 666. Dėl Antikristo. Iš tiesų neaišku, ką Antikristu (iš didžiosios raidės) laikė Jonas, nes iš tiesų savąjį 1 laišką jis parašė jau gerokai po Nerono mirties ir po savojo Apreiškimo parašymo, kuris buvo iškraipytas ir didelė jo dalis buvo prarasta. Bet kokiu atveju, pasakymas, kad Antikristas jau dabar yra pasaulyje (Jono laikais) yra arba klaidingas pasakymas arba tiesiog klaidingas mąstymas. Tai tik rodo, kad Jonas buvo nors ir nepaprastas, bet klystantis žmogus. Klydo, nes niekas nenustatė kažkokio tikro Antikristo tais laikais, arba klydo paskelbęs apie Antikristą per anksti, jei kiti, neva neklystantys, jo vis dar tebelaukia… Žmogaus vaizduotė yra labai… Skaityti daugiau »
Skirčiau Antikristą, kaip išpranašautą apokaliptinę asmenybę (tarkim, „pasaulinės vyriausybės prezidentą”), antikristą, kaip antikriščioniškai veikiantį bet kurį asmenį (imkim kad ir Neroną, o čia tinka ir 1 Jn 2:18), ir Antikristą, kaip antikrikščionišką dvasią (čia tinka 1 Jn 2, 22-23). Toks ir buvo Jono metu, toks yra ir šiandien, tačiau paskutinis laikas (kurį žino tik Tėvas) Jonui, t.y. Johananui, nebuvo praneštas. Jokio klaidingo mąstymo nematau.
Nemanau, kad mano pasąmonė turėtų kokį ryšį su faktu, kad hebrajiška raide waw yra žymimas šešetas. Tai trivialus faktas. Toks pat, kaip ir totalinė elektroninė kontrolė išplėtojus www. Vargšas Orvelas dar negalėjo to numatyti!
Letai, tai kuo tie vargšai krikščionys turėtų tikėti: Jėzumi ar Apreiškimu Jonui? Net jei paimtume tik Bibliją, ir tik išlikusius tikrus Jėzaus mokymus, tai pamatysime, kad Jėzus niekur ir niekada neminėjo apokalipsės, jis paminėjo tik Jeruzalės sugriovimą, kaip vieną iš baisiausių būsimų įvykių, kurį ir turėjo išprovokuoti netikri pranašai. Jėzus po savojo prisikėlimo nuolat visiems kartojo, kad palieka savąją ramybę. O štai po Apreiškimo Jonui staiga viskas pasikeičia. Visi krikščionys su nerimu pradėjo laukti pasaulio pabaigos ir nuo to laiko neturi ramybės bei nuolat laukia tos pasaulio pabaigos ir visus įtarinėja kaip antikristus. Tokiu būdu, vietoje to, kad toliau neštų Jėzaus evangeliją apie Dievo Tėvystę ir žmonių brolystę, kai kurie krikščionys stengiasi išsiaiškinti visokiausius antikristus ir nuolat ieško priešų ar… Skaityti daugiau »
Čia koks 90 proc. demagogijos ir melo (kitų dalių neskaičiau). Autorius ragina „Tad malonėkime galutinai pasirinkti ir apsispręsti: arba „žydų D-vas”… arba „savi dievai“. Nėra tokio „vien žydų Dievo”! Nejau jūs, mielieji, negalit atsiversti Šv. Rašto arba net ir internete paieškoti surinkus atitinkamą klausimą, kad jūsų neapgaudinėtų? Laiške romiečiams 3,29 Paulius rašo: „Argi Dievas – tiktai žydų Dievas? Ar jis nėra ir pagonių? Taip, ir pagonių …” Visi punktai yra melagingi, mūsų krikščionybė nėra „dirbtinai sukonstruota religija”, nes Apaštalų darbuose 10, 44 – 48 skelbiama, kad ir pagonys gavo Šventąją Dvasią! Kokius tad „savus dievus” apsikrikštiję pagonys gali turėti?! Pats Jėzus pažadėjo, kad JO Bažnyčiai, kurią jis pastatys „ant uolos” (Kefo, Petro), vadovaus Šventoji Dvasia: „Aš prašysiu Tėvą, ir Jis… Skaityti daugiau »
Be abejo kad krizė, nes yra info kad malda ” tėve mūsų” kilusi iš Egipto, krikščionybės šaknys Egipte:
„Молитва „Отче наш” родом из Египта „ https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=kODAYpWb65I,
Культ Осириса-Христа. Египетские корни христианства
https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=pGwxb5nO2mo
Ir dievu Jėzus Kristus padarytas Nikėjos 325m. susirinkime po balsavimo
O šventoji dvasia dievu tapo Konstantinopolio I susirinkime (381 m.),
dievo gimdytoja Marija tapo – Efezo susirinkime (431 m.) ?
„Видео Языческие Корни Христианства.mp4 бесплатно ..”
ar galite paaiškinti, o kaip tuomet su Didache, kuri yra dvylikos apaštalų mokymas ir joje rašoma:
„VIII. Pamokymas apie pasninką ir maldą
1 “Pasninkaudami nebūkite veidmainių bendrininkai”. Jie pasninkauja antrą ir penktą
dieną po šabo, o jūs pasninkaukite ketvirtą ir šeštą dieną. 2 Taip pat nesimelskite kaip veidmainiai, bet kaip Viešpats įsakė savo Evangelijoje; štai taip melskitės: “Tėve mūsų…”
(veidmainiais didachėje vadinami žydai, jie pasninkauja pagal dabartinę savaitę – pirmadienį ir ketvirtadienį… o krikščionims liepiama pasninkauti trečiadienį ir penktadienį.)
Iš Didachės visiškai aišku, kad jau pačiose savo ištakose krikščionybė siekė atsiskirti nuo judaizmo. Ar manote, jog pats esate protingesnis už Jėzaus apaštalus?
Perskaityti didachę galima čia:
http://logos-lt.com/images/2/22/Didache.pdf
Apie „pagoniškas krikščionybės šaknis” malama jau per 100 metų, bet nė vienas rimtas semitologas, išstudijavęs Evangelijų kontekstą, niekad to nepasakys. Šioje serijoje kaip tik ir paaiškinta, iš kur genčių krikščionybėje išoriniai panašumai į pagonių misterijas.
Dėl proto atėmimu pagal Pr 12:3 nubaustosios citatavimo “Argi Dievas – tiktai žydų Dievas? Ar jis nėra ir pagonių?“ (Rom 3:29) žr. http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/nikeja-meile-is-kitos-avides
Laiko atžvilgiu Didachė yra arčiausiai Viešpaties mokinių, bet nėra pačių Viešpaties mokinių, kurie laikėsi ir Šabato („Ramybės”) ir įsakytų švenčių, kaip matome iš Apaštalų darbų. Savo fraze „veidmainiais didachėje vadinami žydai, jie pasninkauja pagal dabartinę savaitę – pirmadienį ir ketvirtadienį… o krikščionims liepiama pasninkauti trečiadienį ir penktadienį” rodote, kad nelaikote žydais pirminės Jokūbo Bažnyčios krikščionių (o jų iki žydų išvarymo iš Palestinos po 132 m. buvo dešimtys tūkstančių, apie tai ir publikacija). Beje, kada ir kur esu ką nors raginęs pasninkauti ne trečiadieniais ir penktadieniais? Kuo čia apskritai dėtas pasninkavimas? Didachė parašyta graikiškoje aplinkoje, o „žydų pakeitimo” teorija, be abejo, atsirado dar iki Nikėjos (pvz., iki Eusebijaus ji jau yra pas Origeną). „Žydų pakeitimo” požiūris remiasi Viešpaties žodžiais „Todėl sakau… Skaityti daugiau »
„Laiko atžvilgiu Didachė yra arčiausiai Viešpaties mokinių, bet nėra pačių Viešpaties mokinių, kurie laikėsi ir Šabato („Ramybės”) ir įsakytų švenčių, kaip matome iš Apaštalų darbų.”
Tai čia reikia suprasti, kad Didachė yra arčiausiai Viešpaties mokinių, bet jus pats esate dar arčiau…nes viską žinote daug geriau už Didachės autorius? 🙂
Juk Didachėje visai neminimas Šabato šventimas, krikščionys švenčia Viešpaties prisikėlimą.
Pvz. Didachėje rašoma
XIV. Viešpaties dienos šventimas
Viešpaties dieną, susirinkę laužyti duonos, dėkokite, bet prieš tai išpažinkite savo kaltes, kad jūsų atnaša būtų tyra. Kas yra susivaidijęs su savo draugu, negali prisidėti prie jūsų susirinkimo, kol susitaikins, kad nebūtų suteršta jūsų auka. (Krikščionys, skirtingai nuo žydų, minėdami Viešpaties prisikėlimą, pavadino sekmadienį „kiriakė“ – Viešpaties diena.)
Letas klausia: „Ar tikrai visos religijos yra geros?” Apreiškimas (Urantijos Knyga) atsako: „Toji daugybė Urantijos religijų yra geros tokiu laipsniu, kokiu laipsniu jos žmogų veda į Dievą ir kokiu laipsniu žmogui suteikia suvokimą apie Dievą. Bet kuriai religininkų grupei yra kvailystė savo tikėjimą suvokti kaip tiesą; tokie požiūriai rodo daugiau teologinį akiplėšiškumą, o ne tikėjimo tvirtumą. Nėra Urantijoje tokios religijos, kuri negalėtų sau naudingai studijuoti ir asimiliuoti geriausias iš tiesų, esančių kiekviename kitame tikėjime, nes jie visi turi tiesos. Religininkams būtų daug geriau, jeigu jie tai, kas yra geriausia jų artimųjų gyvame dvasiniame tikėjime, pasiskolintų, o ne smerktų tai, kas yra blogiausia jų tebeegzistuojančiuose prietaruose ir pasenusiuose ritualuose. Šitos visos religijos atsirado dėl žmogaus skirtingo intelektualaus reagavimo į tapatų dvasinį… Skaityti daugiau »
nuomonė: Jei klausiate ” ar tikrai visos religijos geros?” ta pirmiausia reikėtų suvokti kad religija tai etikos normos skirtos skirtingoms žmonių rūšims ir ptritaikytos skirtingoms žmonių rūšių elgesiui koreaguoti, pagal (kažkieno?) poreikį ir tikslus. Kas tinka vienai žmnonių rūšiai tas netinka kitai.PVZ. Jei musulmonai nesuvaldo varpų pamatę moters kūną, tai musulmonės vaikšto apsimuturiavę, gatvėje negali pasirodyti be apsaugos dėl jų pačių saugumo bet nereiškia kad musulmonų religijos turi laikytis baltieji, ir atvirkėčiai kad baltųjų religijos turi laikytis musulmonai – nes kas tinka vieniems tas netinka kitiems.
Šabatas baigiasi su saulėlydžiu ir jau skaičiuojama pirmoji savaitės dieną (vad. „sekmadienis”), kada Šabato Ramybė mesianiškai išsipildo, paverčiant pirmąją dieną aštuntąja Kūrimo atbaigimio diena (Benediktas XVI apie aštuntąją dieną). Tada prisimenama Paskutinioji vakatienė ir švenčiama Eucharistija. Tai NE TAS PATS, bet TO PATIES vienovė. Taip būtent elgėsi ir apaštalai – slaitykite apie Pauliaus keliones tik TARP šabatų bei istoriją apie Eutichą, užmigusį ant palangės, kai buvo jau pirmoji diena ir jau atšvęsta (po Šabato Eucharistija): Apd 20. Tik užsispyrėlis nesupras Žyd 3:7 – 4:9 gr. sabbatismos „dar lieka šabatavimas” reikšmės, iškreiptos vertimu „dar laukia šab[at]o poilsis”. Tikrai laukia Mesijinėje Pabaigoje, o dabar plg. Paties Viešpaties žodžius apie Šabatą po Golgotos: „Melskitės, kad jums netektų bėgti žiemą ar Šabato dieną” (Mt… Skaityti daugiau »
Aš ne Jūsų klausiu, „ar visos religijos yra geros”, bet pontifiko. Tegu jo paskirtas autoritetas čia ir atsako. Pats turiu atsakymą, bet gal jis klaidingas?
Gal uždrausta ieškoti tiesos? O gal tai “Chabado” kėslai, kad krikščionys atsiverstų į rabinišką judaizmą? Tokį idiotizmą čia galėtų pasakyti nebent D-vo prakeiktoji, kuri “nėra sukta”. Bijau, kad Jūsų rašymo stilius keistai ją primena. Na dėl prakeikimų, tai galiu jums priminti Mt 27-24 Pilotas, pamatęs, kad nieko nelaimi, o sąmyšis vis didėja, paėmė vandens, nusimazgojo rankas minios akivaizdoje ir tarė: „Aš nekaltas dėl šio teisiojo kraujo. Jūs žinokitės!“ 25 O visi žmonės šaukė: „Jo kraujas [tekrinta]ant mūsų ir mūsų vaikų!“ 26 Tuomet jis paleido jiems Barabą, o Jėzų nuplakdinęs atidavė nukryžiuoti. Dar prudursiu, kad tam tikrose judaizmo sektose madingi prakeikimai. Matosi, kad jau įsisavinote judaizmo sektantų „vertybes”. Bet ar žinote, kad pagal tą patį judaizmą, jeigu jau kažką prakeikinėji, ir… Skaityti daugiau »
Labai nuostabūs sutikusių Jėzų žydų liudijimai. Na bet su jūsų „šūdo pylimo” stiliumi jie neturi visiškai nieko bendro. Gal todėl ir jie sutiko Jėzų-Tiesą savo gyvenimuose:)
https://www.youtube.com/watch?v=cbfgRqhdf1Q&list=PLXiBkdTbRi-wmDEU85JJcZbqDw8RoOxOc&index=8
Ačiū, Rasa, pažiūrėjau į tą moterį Tavo nuorodoje – iš tiesų tai visai kitoks žmogus – būtent nebeužkietėjusios širdies, kaip kad Viešpats sakė žydams „Aš užkietinsiu jų širdis”. Tai yra gyvos širdies žmogus. O užkietėjusi širdis, nepažįstanti meilės nei Dievo, tik savo ambicijas ir panieką kitiems, kai net negali ištarti iš to išdidumo kito žmogaus vardo – baisus dalykas.
Jeigu Jo Kraujo nėra ant Jūsų ir Jūsų vaikų, tuomet kodėl norite vadintis krikščione? Kada esu ką nors prakeikęs? Skaitykite Pr 12:3 ir sužinosite, kas už ką prakeikia. Aš tik padarau loginę išvadą, todėl nenoriu su D-vo (ne mano) prakeiktaisiais turėti nieko bendro. Kur sakiau, neva katalikams reikia atsiversti į judaizmą? Sandorų religija yra viena, Viešpats naujos nekūrė, nekūrė ir Paulius, kuris pasiliko D-vo religijoje ir priėmęs JHS Mesiju, traukė į ją pagoniškas gentis. Pasakykite vardą kunigo, ant kurio kažką „pilu”? Jei negalite, esate šmeižikė. Apie jokį mesianizmą nebūčiau nė pagalvojęs, jei ne situacija dabartinėje katalikybėje. Pijaus X broliai dešimtmečiais nieko negali pakeisti, o dabartinis Romos vyskupas, anot jo atstovo spaudai, nepritaria pirmųjų krikščionių kankinių („fundamentalistiniams”) „poelgiams” (atstovo žodžių iki… Skaityti daugiau »
Nei tikrosios Dievo religijos nei juo labiau Dievo tautos nėra, niekada nebuvo ir iš principo negali būti. Todėl šios temos plėtojimas dvidešimt pirmame amžiuje yra nerimtas. Kai dėl žydų išrinktumo, jis irgi išgalvotas, jie net nebuvo išskirtiniai tarp semitų, nes buvo tokie chaldėjai.
„Tamsiems” musulmonams dvidešimt pirmajame amžiuje kažkodėl atrodo visai priešingai, o jų šansai auga būtent tiek, kiek degraduoja Paties bendraminčių pasaulis.
Rasa, tas kuoktelėjęs diedas nesuvokia Pr 12,3 prasmės, aiškina sionistiškai ir sektantiškai. Žr. katalikų komentarus šiai eilutei (Dievas, sakydamas, „laiminsiu tave laiminančius ir keiksiu tave keikiančius” turėjo galvoje VISĄ žmoniją, Kristaus išganymą – būtent, kas nepripažįsta jo Sūnaus ir Golgotos Aukos eina į pražūtį, pelno prakeikimą. Pagal Palmaičio aiškinimą mes turime laiminti Kijevo chuntos įvykdytas žmogžudystes 2014 m. gegužės 2 Odesos profsąjungų rūmuose (Ukrainos ekspremjero Nikolajaus Azarovo tvirtinimu, jas organizavo Kolomoiskis, Turčynovas, Porošenko ir kiti. Žuvo ne 40, bet 400 žmonių! http://www.srnrem.info/2014/05/05/kak-ubivali-odesitov/. Tos nuotraukos didesniais ar mažesniais kiekiais plaukioja internete daugybėje vietų. Ar įmanoma netikėti? O mesijinis judaizmas yra sekta, katalikų kunigas sakė, nors ir be kunigo aišku, kad mesijiniai judėjai atmeta kone visą Katalikų Bažnyčios istoriją, palikdami tik 2… Skaityti daugiau »
Bet taip ir yra – kas kitus be pagrindo prakeikia, prakeikimas atsigręžia atgal: Dievas sakė Abraomui „Padarysiu iš tavęs didelę tautą […], laiminsiu tave [tautą, t.r. Bažnyčią] laiminančius ir keiksiu tave [= tautą, Bažnyčią] keikiančius.
L.P. keikia Bažnyčią.
Koks atsakymas?
Ir liaukitės vienąkart prieš mane varęs psichologinį terorą.
Tikrai užjaučiu tamstą dėl to teroro. Bet yra išeitis. Nueikite į tokį ekspertai eu portalą ir pasijusite kaip devintame danguje.
Ten renkadi vien tamstos bendraminčiai kurie nekenčia žydų, ukrainiečių ir liaupsina gerafdarį putiną bei šlovingąją matušką rassieją.
Atsigausite, nes ten tikrai tapsite populiari kaip kokia olialia ar pan žvaigždė.
Kur aš sakiau, kad nekenčiu žydų, ukrainiečių ir kur liaupsinau Putiną? Prašom nurodyti.
Kur, kur, kur…Visur!
„Kada esu ką nors prakeikęs? Skaitykite Pr 12:3 ir sužinosite, kas už ką prakeikia. Aš tik padarau loginę išvadą, todėl nenoriu su D-vo (ne mano) prakeiktaisiais turėti nieko bendro.”
Ar bendravote su Dievu, aš jis jums asmeniškai pasakė, kad jis Jotą prakeikė?
Na pvz. aš nepritariu Jotos nuomonei dėl mesijinio judaizmo, ir man nėra priimtina, kai į religines temas kišami kažkokie politikavimai, bet tai nereiškia, kad galite naudotis Dievo vardu ir aiškinti, kad ji prakeikta.
„Pasakykite vardą kunigo, ant kurio kažką “pilu”? Jei negalite, esate šmeižikė.”
Jeigu pilate š…ant Bažnyčios, tai pilate š…ir ant VISŲ jos kunigų, vyskupų ir popiežių, ant visų jos šventųjų, ant visų tikinčiųjų. Bažnyčia juk nėra tuščias akmeninis pastatas.
Žinai, yra juk atskiros temos, atskiri straipsniai, atskiri puslapiai, kur norintys aptarinėja Ukrainą, Rusiją, Siriją ir pan.
Čia juk straipsnis vadinasi – Nikėja: religijos ir visuomenės krizė ir tai neturi nieko bendro, nei su Odesa, nei su Rusija ir pan.
19.32 komantaras turėjo būti pavadintas Rasa Jotai
Ar žinote kas yra rasa sanskrite? Jei nežinote, pasidomaukite…
Supratau. Vadinas kiekvienas, kuris drįsta tyrinėti Konstantino-Eusebijaus veiklą ir kelti klausimą dėl Eusebijaus istorijos objektyvumo, „pila š… ant Bažnyčios ir visų kunigų”. Net ir tas, kuris nė iš tolo neneigė išganomojo konstantininės Bažnyčios vaidmens bent iki pastarojo pontifikato. O gal uždrausta minėti katarų deginimą ant laužų, dėl kurio irgi Jono Pauliaus II atsiprašyta? Jei vis dėlto š… pylimas susijęs su bandymu panagrinėti Eusebijaus asmenybę ir įtaką, kodėl tuomet nesutinkate su D-vo prakeiktosios (logiškai – pagal „sionistinį” – sugalvok tu man! – t.y. tiesioginį Pr 12:3 suvokimą) nuomone apie mesijinius žydus? Juk iškėliau būtent tą klausimą, kurį ištyrė mesijinis judėjas Danielis Gruberis (ačiū jam, iki jo šito nežinojau!): skaitykite http://elijahnet.net/ –> Christian Anti-Semitism –> Passover Controversy (beje, ten aptariama nemaža pamatinių… Skaityti daugiau »
Štai prašau – jau vien antraštė yra kaltinimas- šūdo ant Bažnyčios pylimas:)
Letas Palmaitis. Nikėja: pirminės Bažnyčios sunaikinimas?
Mano nuoroda turi religinį kontekstą ir labai susijusi su Palmaičio pažiūrom. Ji netgi daugiau religinė nei politinė.
Neradai? Ir negėda? O popiežius irgi koloradas, Vatikanas – Vatnikanas, ar ne?
Bažnyčia yra daugiau negu Abraomas, o golemas Jekimovas-Palmaitis Bažnyčią niekina ir atmeta beveik visą jos egzistavimo laikotarpį, burnoja prieš Kristų ir Šv. Dvasios darbą Bažnyčioje jau vien antraštiniais klausimais apie Bažnyčios sunaikinimą, nebekalbant apie visas sionistines pažiūras, nuolat klaidinančias tikinčiuosius.
Jekimovas-Palmaitis pats sakė, kad mesijiniai judėjai turi sektos statusą, ne daugiau. Ir tai tiesa jau vien dėl požiūrio į Bažnyčią.
Atsiprašau, mogelas. Bet ir golemas neblogai tinka:).
„Mano nuoroda turi religinį kontekstą ir labai susijusi su Palmaičio pažiūrom. Ji netgi daugiau religinė nei politinė”
Gal gali paaiškinti konkrečiai, kur tu čia matai religiją??? 🙂