Artėja Kalėdos – šiemet jos atsilieka nuo Chanukos šventės. Tačiau ir viena, ir kita švenčiama (pagal skirtingus kalendorius) naktį iš 24-osios į 25-ąją.
Kartą esu minėjęs, kad kritikos neatlaiko bandymai kildinti Kalėdų šventę iš pagoniškų Saturnalijų (jos baigdavosi dar 23 dieną) ar pagoniškosios Nenugalimos Saulės šventės (įvesta tik 274 metais per romėnų pagonybės saulėlydį, kai krikščionybė, nepaisant žiaurių persekiojimų, jau buvo visuotinai paplitusi). Tuo tarpu Chanukos ir Kalėdų kalendorinių dienų su išvakarėmis sutapimas rodo autentišką judėjiškąją kilmę: mat pranašas Malachija, 3:20, mini Teisingumo Saulės patekėjimą – būtent taip pirmieji krikščionys vadino Kristų.
Chanuka savo ruožtu yra Šviesos šventė atnaujinus Šventyklą po Antiocho Epifano išniekinimo. Kislevo 25 d. šią šventę įvedė graikų okupantus ir savus parsidavėlius nugalėję makabėjai. Evangelijoje Chanuka minima Jn 10:22.
Pažymėtina, kad krikščionys tik Kalėdas ir Velykas pradeda švęsti, kai jau sutemę, t.y. „žydiškai“, o abi šias šventes sieja ta pati pradinių metų paieška, kuomet be Velykų ne ką galėtume tvirtinti ir apie Kalėdas.
Evangelinis pasakojimas nepalieka abejonių, kad Viešpats buvo nukryžiuotas ir palaidotas Šabato išvakarėse (tam ir skubėta, kad per Šabatą nebūtų paliktas nepalaidotas), o tai buvo Pesacho šventė. Pesacho pirmoji diena – nisano 15-oji, nisano 14 dieną (kada vyko Nukryžiavimas) buvo aukojami Pesacho avinėliai, bet tuo pat metu ruoštasi ir artėjančiam Šabatui (šventės prasideda po saulėlydžio!). Nukryžiuotas ir miręs nisano 14 dieną, J-šūa visą Šabatą ilsėjosi Kape („nuo visų darbų, kuriuos buvo daręs“, Pr 3, plg. Iz 40:28) – net ir tikėjimas Jo nužengimu į pragarą šito nepaneigia, nes nėra pagrindo manyti, kad tuo metu Jo Kūno kape nebuvo. Ankstyvą nisano 16-ąją (t.y. praktiškai iškart po nisano 15-osios saulėlydžio, kai prasideda kita diena), Jis ir prisikėlė.
Suprantama, jei žinosime šių įvykių metus, žinosime ir pirmosios Mesijinės Chanukos – Kalėdų – metus, t.y. tikslius Kristaus gimimo metus. Dėl Dionizijaus Mažojo klaidos mūsų eros pradžia keliais metais nesutampa su Kristaus gimimu. Įprasta teigti, kad iš tikrųjų Kristus gimė 4 metais prieš bendrąją erą. Kiti tvirtina, kad tai įvykę 6 metais prieš bendrąją erą.
Dabartinės kompiuterinės technologijos aprėpia visa, kas tik įmanoma, vadinasi, ir kalendorinius skaičiavimus. Galų gale pasirodė moderniausia skaičiuoklė, leidžianti rasti bet kurios datos atitikmenį žydų bei julianiško / grigališkojo (net iki jo įvedimo!) kalendoriuje.]
Jei skaičiuoklė be klaidų (ar turime pagrindą tuo abejoti? – abejojantys tegu pasitikrina žinomas istorines datas!), šiandien nei Kristaus gimimo metai, nei Jo nukryžiavimo metai jau nebekelia jokių abejonių.
Taigi Evangelija teigia, kad Viešpats buvo nukryžiuotas (plg. Iz 53, Dan 9:26) dieną prieš Pesachą, kuris tais metais buvo Šabato dieną. Imame skaičiuoklę ir tikriname, kelintais metais Pesachas buvo per Šabatą.
Pagal skaičiuoklę, nisano 15-oji per savaitinį Šabatą buvo keturis kartus 3779–3796 žydų kalendoriaus metais arba 19–36 metais pagal Juliano kalendorių.
Pirmasis kartas – 19-ųjų metų balandžio 4 dieną (jei J-šūa‘ buvo gimęs 6 metais prieš bendrąją erą, tada Jam turėjo būti tik 25-eri, bet pagal Lk 3:23 ir Jn 8:57 Jis jau buvo įžengęs į ketvirtąjį dešimtmetį).
Antrasis kartas – 26-ųjų metų kovo 23-ioji (jei Jis buvo gimęs 6 metais prieš bendrąją erą, tuomet Jam turėjo būti 32-eji – tai atitinka ir Lk 3:23 bei Jn 8:57. Gimęs 4 metais prieš bendrąją erą, Jis būtų turėjęs 30 metų, ir tai labiausiai atitinka Jo tarnystės pradžią).
Trečiasis kartas – 33-iųjų metų balandžio 4-oji (nebe tas amžius – turėtų būti jaunesnis!). Ketvirtasis kartas – 36-ųjų metų kovo 31-oji, tačiau toks Jo amžius visai nebeatitiktų Evangelijos pasakojimo.
Tokiu būdu skaičiuoklė patvirtina, kad baigdamas Savo misiją Viešpats J-šūa turėjo 32 metus, o pagal Evangeliją Jis turėjo būti 32–34 metų. Šitaip yra galutinai patvirtintas evangelinių pasakojimų ir Kristaus Asmens istoriškumas.
Suprantama, neigėjai dėl to nepatikės nei Atpirkimu, nei Prisikėlimu, bet dabar mums tai neberūpi, nes aiškiai matome, kad žmonija buvo atpirkta 26-ųjų metų kovo 22 dieną, t.y. šeštąją savaitės dieną („penktadienį“), kad J-šūa‘ išbuvo Kape kovo 23-iąją per Šabatą ir kad Jis prisikėlė pirmąją savaitės dieną („sekmadienį“) – kovo 24-ąją.
Pirmoji Mesijinė Chanuka, apie kurią kalbame, tuomet buvo 6-aisiais metais prieš bendrąją erą. Tai nereiškia, kad J-šūa ir gimė tą dieną (tai galėjo būti anksčiau rudenį) – mesijiniai tikintieji nešvęsdavo gimtadienių! Kaip ir visi dori žydai, jie švęsdavo Šventyklos šventes. Tačiau Chanuka tobulai atitiko Tiesos Saulės patekėjimo (Mal 3:20) šventę, ir tai paaiškina, kaip kislevo 24/25, t.y. gruodžio 24/25-oji, evoliucionavo į Kalėdas.
P.S. Skaičiuoklė pašalina du spėjimus: 1) kad 24/25 datos perkėlimas nuo Chanukos į Kalėdas įvyko dėl kelių kalendorinių sutapimų (kaip būna dabar); 2) kad Chanuka – tai neva senovinė pagoniška saulėgrįžos šventė. Skaičiuoklė parodo, kad anais laikais Chanuka kislevo 25 dieną būdavo daug anksčiau, daugiausiai lapkritį, vos siekdama gruodį. Todėl abu spėjimai atkrinta.