Seniai taip liūdėjau pabudęs iš sapno, kaip paskutinį kartą. O sapne su poete Vidmante Jasukaityte kartu nukeliavome į ateitį. Labiausiai mums širdeles suskaudo, kuomet atsivertėme naująją Lietuvos Konstituciją. Skubu pasidalinti pastabomis, kol sapno prisiminimai neišblėso.
ĮSPĖJIMAS: silpnų nervų piliečiams skaityti nerekomenduojama.
K O N S T I T U C I J A
(Lietuvos Respublikos Prezidento priimta 2053 m. spalio 1 d. dekretu)
LIETUVOS ŽMONIŲ VALDŽIA
– prieš 40 metų įrodžiusi, kad referendumai kelia nacizmo grėsmę, todėl uždrausti,
– valstybės teisinius pamatus grindusi ES teise ir Lietuvos Konstitucijomis,
– savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius suderinusi su ES teise,
– įkūnydama žmogaus ir Tautos teisę gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje – nepriklausomoje Lietuvos Federacinėje Respublikoje,
– siekdama atviros pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės,
atgimusių Žmonių valia priima ir skelbia šią
1 straipsnis
Lietuvos valstybė yra nepriklausoma Europos Federacinė Respublika.
2 straipsnis
Lietuvos valstybę kuria Lietuvos Žmonės. Suverenitetas priklauso Žmonėms.
3 straipsnis
Niekas negali varžyti ar riboti Žmonių suvereniteto, savintis visiems Žmonėms priklausančių suverenių galių. Žmonės turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos Federacinės Respublikos nepriklausomybę.
4 straipsnis
Aukščiausią suverenią galią Žmonės vykdo per demokratiškai išrinktus atstovus.
5 straipsnis
Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Prezidentas, Vyriausybė, Teismas ir Seimas. Valdžios galias riboja Konstitucinis Teismas.
9 straipsnis
Svarbiausi Lietuvos Federacinės Respublikos bei Žmonių gyvenimo klausimai sprendžiami išleidžiant Prezidento dekretą. Prezidento dekretas turi konstitucinio įstatymo galią ir negali prieštarauti Konstitucijai. Dekretas laikomas nepriimtu, jeigu dekretui nepritariama absoliučia Seimo narių dauguma. Balsuojama du kartus. Tarp balsavimų turi būti daroma ne trumpesnė kaip vienos valandos pertrauka.
12 straipsnis
Pilietybė įgyjama gimstant ir kitais Europos Federacijos nustatytais pagrindais. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato Europos Federacija. Vienu metu asmuo gali būti Lietuvos ir Europos Federacijos pilietis. Trečiųjų, ne Federacijos šalių narių, asmenų pilietybės klausimai sprendžiami Prezidento dekretu.
14 straipsnis
Valstybinės kalbos – lietuvių kalba ir anglų kalba.
25 straipsnis
Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik Prezidento dekretu, jei tai būtina apsaugoti Žmonių interesus.
35 straipsnis
Žmonėms laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir Prezidento dekretams.
38 straipsnis
Šeima yra Žmonių visuomenės pagrindas. Santuoka sudaroma laisvu asmenų sutarimu.
40 straipsnis
Valstybinės ir savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos yra pasaulietinės. Jose lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transeksualų tikėjimo mokoma privalomai. Tikyba ir etika dėstoma pasirinktinai – laisvu mokinių sutikimu. Mokykla yra atvira institucija, kurios pagrindinis tikslas – ugdyti įvairiapusę asmenybę.
44 straipsnis
Masinės informacijos cenzūra draudžiama. Valstybė, politinės partijos, politinės ir visuomeninės organizacijos, kitos institucijos ar Žmonės gali monopolizuoti masinės informacijos priemonę (-es), jei tokia veikla būtina viešajam Žmonių visuomenės interesui apsaugoti.
47 straipsnis
Žemės gelmės, valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai, oro erdvė virš Federacinės Respublikos teritorijos, jos kontinentinis šelfas bei ekonominė zona Baltijos jūroje išimtine nuosavybės teise priklauso Žmonėms. Užsienio subjektai gali pagal įstatymą arba išimties tvarka – pagal Prezidento dekretą – Federacinėje Respublikoje įsigyti žemės. Perkamos žemės plotas neribojamas tuo atveju, jeigu tai atitinka Žmonių interesus.
49 straipsnis
Kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę turėti poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas. Darbo laiko trukmę apibrėžia darbdavys.
55 straipsnis
Seimą sudaro Tautos atstovai – 341 Seimo narys, kurie renkami aštuoneriems metams. Seimas laikomas išrinktu, kai yra išrinkta ne mažiau kaip 2/5 Seimo narių. Rinkimų tvarką nustato Prezidentas.
56 straipsnis
Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Federacinės Respublikos pilietis, nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną. Amžiaus ir sėslumo cenzas netaikomas.
77 straipsnis
Respublikos Prezidentas yra Lietuvos Federacinės Respublikos vadovas. Prezidentą renka Žmonės dešimčiai metų. Tas pats asmuo Prezidentu gali būti renkamas ne daugiau kaip keturis kartus iš eilės.
102 straipsnis
Konstitucinis Teismas sprendžia, ar Prezidento, Vyriausybės, Teismų, Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. Konstitucinis Teismas yra Konstituciją ir kitus šio straipsnio pirmojoje dalyje išvardintų subjektų priimtus teisės aktus interpretuojanti institucija. Konstitucinio Teismo sprendimai turi Konstitucijos galią.
109 straipsnis
Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teisėjai skiriami Lietuvos Federacinės Respublikos Prezidento dekretu.
118 straipsnis
Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko speciali Kaltinimo institucija prie Lietuvos Federacinės Respublikos Prezidento kanceliarijos. Generalinį prokurorą skiria ir atleidžia Prezidentas išleisdamas dekretą.
125 straipsnis
Lietuvos Federacinės Respublikos centrinis bankas yra Europos Federacijos centrinis bankas, kuris nuosavybės teise priklauso Europos Federacijai.
140 straipsnis
Svarbiausius valstybės gynybos klausimus svarsto ir koordinuoja Valstybės gynimo taryba, į kurią įeina Respublikos Prezidentas ir kariuomenės vadas. Valstybės gynimo tarybai vadovauja Prezidentas. Jos sudarymo, veiklos tvarką ir įgaliojimus nustato Prezidentas. Vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas yra Prezidentas. Prezidentas įveda karo padėtį, skelbia mobilizaciją ar demobilizaciją, priima sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas, kai prireikia ginti Žmones arba vykdyti tarptautinius įsipareigojimus.
147 straipsnis
Sumanymą keisti ar papildyti Lietuvos Federacinės Respublikos Konstituciją turi teisę pateikti Seimui ne mažesnė kaip 1/8 visų Seimo narių grupė. Nepaprastosios padėties ar karo padėties metu Konstitucija negali būti taisoma, išskyrus atvejus, numatytus Prezidento dekrete.
Konstitucijos 1 straipsnio nuostata „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma Europos Federacinė Respublika“ gali būti pakeista tik balsavimu Seime, jeigu už tai pasisakytų ne mažiau kaip 1/8 Seimo narių arba Prezidento dekretu.
BAIGIAMIEJI NUOSTATAI
150 straipsnis
Lietuvos Federacinės Respublikos Konstitucijos sudedamąja dalimi yra:
2053 m. liepos 1 d. Prezidento dekretas „Dėl Lietuvos Respublikos paskelbimo nepriklausoma Europos Federacine Respublika“.
LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
GABRIELIUS LANDSBERGIS
Vilnius, 2053 m. spalio 13 d.