Mūsų facebook ideologijos burbulas sprogo Baltarusijoje. Šiandien ten žūsta žmonės. Už laisvę. Kaip mes kitados, šiandien jie stovi už savo laisvę prieš smogikus. Ir kai kurie smogikai stoja į gretą su savo tauta. Už laisvę. Kaip skaudu ir kaip beprotiškai liūdna matyti tuos XXI a. Pilėnus.
Pilėnų akligatvis. Kai einama kovoti nebe už, bet prieš. Iki mirties. Nes nebenorima gyventi vergais. Baltarusijos Pilėnai pasmerkti. Pasakykit man, už ką kovoja tie žmonės? Už pasirinkimo teisę? Tarp diktatoriaus ir bailės? Kuri mėnesiui tapo kenčiančios tautos žvaigžde. Kuri žibėjo, švytėjo, žadėjo… Kalbėjo apie laisvę, pasirinkimą, vertybes. Ir kur ji dabar? Iš saugaus blindažo stebi, kaip diktatorius mindo jos tautą. Kaip gatvėse žūsta žmonės, kurie ja tikėjo. Už ją, kuri nė piršto nepajudino. Už ją, kuri nė nesiruošia nieko paaukoti vardan jų. Kuri yra tiek pat reali, kiek portretas ant sienos. Lyg ir žmogus, bet…
Taip, nuo pat pradžių buvo aišku, kad ji – feikinis kandidatas. Tačiau ji neatsisakė savo žvaigždžių valandos. Žmonės ja patikėjo. Aukoja savo gyvybes už tai, kad buvo suteikta, kad ir menka, laisvės viltis. O ji? Ji šiandienos „lyderis“. Žavus personažas, kuris daug pliurpia. Nes pliurpti nekainuoja. Ji feikinis kanditatas. Jau atsiranda žmonių, atvirai abejojančių jos praeitimi. Bet Baltarusijoj žūsta žmonės. Mirtis ne feikinė.
Ji bijo dėl vaikų… Kaip jautru. Dabar staiga prisiminė, kad juos turi. Ne tada, kai priėmė iššūkį dalyvauti rinkimuose ir tapti milijonų žmonių vilties simboliu. Tada ji nežinojo, kad stoja prieš Baltarusijos diktatorių, kuris, o stebukle, kaip ir visi diktatoriai, žudo ir kalina. Metė iššūkį diktatoriui, kuris yra kito, dar baisesnio režimo marionetė, ir tikėjosi, kad tai praeis be pasekmių? Ir kai tų pasekmių atsirado, ji ėmė staiga ir išsigando. Šmukšt per sieną ir dabar iš saugaus atstumo bus nuskriaustas ir apvogtas laimėjusysis lyderis. Ji neverta nė vieno kraujo lašo, nė vienos gyvybės. Ji – tik pigus parsidavėlis, sužlugdęs laisvės viltis.
Nes dabar diktatorius echidnai šypsosis: tai ką, durneliai, pasitikėjot, o ji va, paliko jus mirti…
Štai čia yra didžioji mūsų visuomenės silpnybė. Virtualūs lyderiai, drąsūs facebooke. Ir jais tikintys žmonės. Su jais siejantys laisvės idėjas ir viltis. Ir žūdami gatvėje už tai, kas tėra feikas ir imitacija.
Kas neturi tęsinio. Kas neturi turinio. Esmės ir vilties. Requem aeternam.