Norėčiau stoti br. Pauliaus Vaineikio pusėje ir oponuoti savo Broliams ir Sesėms Kristuje, kurie jį kaltina ir ragina atsiprašyti.
Žinome, kad nėra universalių, elgesio modelius aiškiai apibrėžiančių teiginių, tinkančių kiekvienai situacijai. Be to, žinome, kad nėra teksto be konteksto. Kas vienu atveju tinka, tas kitu atveju gali netikti. Norėčiau akcentuoti būtent kontekstą, šiandieninį – globalų politinį, istorinį, kultūrinį, na, ir, žinoma, dvasinį.
Brolis Paulius kaltinamas netinkama komunikacijos forma.
Klausimas apie tinkamą ar netinkamą komunikaciją yra klausimas, kuris siejasi su išminties dorybe. Ar tiktų br. Paulių vadinti neišmintingu žmogumi? Ar jį kaltinantys ir raginantys atsiprašyti vaizduojasi esą išmintingesni ir geriau matą, ką reikėjo/reikia šioje sudėtingoje situacijoje daryti?
Bažnyčios ir žmonijos istorijoje būta kuriozinių, atskirai imant netinkamų paskirų žmonių, ir kunigų taip pat, poelgių ir situacijų, kurios – Dievo valia – tapo pozityvių istorijos posūkių priežastimi. Šiandien būrys katalikų formuluoja vienintelę „išmintingą“ laikyseną visur ir visada kalbėti pagarbiai ir draugiškai, laikytis tam tikros elgesio kultūros. Bet, mieli Broliai ir Seserys, nėra teksto be konteksto. Mano gyvenime yra buvę situacijų, kuriose pasielgiau nepagarbiai, nekultūringai ir įžeidžiančiai, tarp jų yra ir tokių, dėl kurių gailiuosi, bet yra ir tokių, dėl kurių nesigailiu. Laikas parodė, kad poelgis, nepaisant grubios jo formos, buvo savalaikis ir teisingas.
Jei br. Paulius jautė, kad taip reikia daryti, tai jo sprendimas. Toks jo sprendimas. Ar Jūs abejojate jo išminties dorybės pajėgumais? Žinoma, laikas parodys, ar tai klaida. Bet pažvelkime į reakcijas socialiniuose tinkluose. Daug žmonių jam pritaria. Ar jiems trūksta išminties, o nuosaikieji ją turi? Juk nė vienas mūsų nesame išminties arbitrai. O tiesinių, vienintelį elgesio būdą numatančių taisyklių tikrai nėra.