Šiaulių krašte gimsta akcija: „Susimeskim Lietuvos banko valdininkų bilietams“. 8 milijonų litų, skirtų euro įvedimo viešinimui, nepakanka, kad Lietuvos banko tarnautojai iš kailio išsinertų važinėdami pas provincijos gyventojus mokydami, kaip atskirti suklastotus eurus nuo tikrų.
Iš banko – gera žinia sukčiams
Kaip atskirti suklastotus eurus nuo tikrų? Klausimas, kirbantis ne vienam, tiek čiupinėjusiam euro banknotą, tiek jo akyse neregėjusiam. Todėl Šiaulių apskrities bendruomenių konfederacija nusprendė pasikviesti Lietuvos banko ekspertus.
„Prašome organizuoti ir surengti praktinius mokymus po darbo valandų Šiaulių mieste kaip atpažinti padirbtus 100 ir 50 euro banknotus. Atsivežti jų pavyzdžius, gautus iš Policijos, Teismų. Suinteresuoti dalyviai atsineš savo tikrus 100 ir 50 eurų banknotus“, – Lietuvos banko prieš savaitę prašė bendruomenių konfederacijos pirmininkė Nijolė Malakauskienė.
Atsakymas iš banko neužtruko. Bet ir nenudžiugino. (Nebent – nudžiugs sukčiai).
Lietuvos banko Grynųjų pinigų tarnybos kasos departamento direktorius pareigas laikinai einantis Gintautas Moška paaiškino, kad banko tarnautojai – labai užsiėmę: eurą ruošiasi įvedinėti. Be to, esą jau buvo surengta pora panašių seminarų. Na, gal dar vieną ir surengs, bet tik su sąlyga, jeigu susirinks ne mažiau kaip šimtas klausytojų. Žodžiui, rašykite elektroninius laiškus, „derinkite“.
O jeigu susirinks devyniasdešimt devyni? Galvas krapšto šiauliečiai – gal bilietus reikės kompensuoti? Taigi, teks po litą kitą sukrapštyti.
Tačiau net jeigu ir bilietus banko klerkams nupirks, suklastotų banknotų pavyzdžių jiems niekas nerodys. Nevalia, anot banko valdininko G. Moškos. Suklastotus eurus pamatyti gali tik išrinktieji – „grynųjų pinigų tvarkytojai“. Štai tau, boba, ir devintinės.
Strategijoje – milijonai vėjais
Boba ne boba, devintinės ne devintinės, tačiau euro įvedimui gražaus pinigėlio (kol kas – litais) – išleista. Pavyzdžiui, vien tik sąžiningo kainų perskaičiavimo logotipas kainavo beveik 17 tūkstančių mokesčių mokėtojų litų. Bet tai – tik žiedeliai.
Žiniasklaidos projektams skirta per milijoną litų, dar vienam žiniasklaidos ir socialinės reklamos planavimo konkursui skirta 3,6 milijono litų, renginiams organizuoti – pusantro milijono litų ir t. t. Projektų – daug, milijonų – irgi.
Reklaminiai klipai sukasi, „sąžiningo kainų perskaičiavimo“ logotipai kuriami, o kainos – „sąžiningai“ kyla.
„Atsakingos institucijos turi būti atviros ir prieinamos visiems, kurie domisi euro įvedimu, turi būti visada pasirengusios pagal kompetenciją atsakyti į susijusius su euro įvedimu klausimus ir pateikti visą galimą informaciją“, – skelbiama euro įvedimo viešinimo strategijoje. O tautiečiai krapšto galvas: kaip reikės atskirti tikrus euro banknotus nuo suklastotų?