Siūlome ir jums pamatyti tai, ką savo akimis regėję liudija: jau seniai patirta tiek džiaugsmo susibūrus draugėn kaip šį šeštadienį, spalio 13-ąją, kai į visuotinį pėsčiųjų žygį po Labanoro girią – tiksliau, tai, kas iš jo belikę, pakilo per 1500 žygeivių iš įvairiausių Lietuvos kampelių.
Aplinkosaugininko Andrėjaus Gaidamavičiaus sukviesti jie panoro ir patys įsitikinti, kokia žala gamtai ir visuomenei jau padaryta, ir pabandyti įsivaizduoti, kas nutiktų, jei būtų iškirsta visa, kas suplanuota. O užsimota padirbėti iš peties: aplinkos ministras viename interviu minėjo – tik įsiklausykite! – vien Labanoro regioniniame parke iš viso bus iškirsta 166 ha miško, 90 ha jau iškirsta. Ir tai tik šiemet.
Nors plynų kirtimų atvertos žaizdos plika akimi net iš kosmoso matyti, šią barbarybę laiminę ir vis dar tebeteisinantys Aplinkos ministerijos valdžiūnai bei įvairūs ekspertai ekspertėliai tvirtina: Lietuvos miškus ir sengires jie ir toliau saugo – girdi, jau ir mokslas įrodęs: plyni kirtimai itin veiksmingai saugantys sengires ir šiaip brandų mišką nuo … supuvimo, o visos kalbos, kaip giria lietuvį nuo seno saugojo ir globojo, tėra skambūs žodžiai sveikinimo kalboms papuošti.
Kad šis sujudimas dėl Labanoro girios neliktų tik smagus pasivaikščiojimas itin saulėtą bobų vasaros šeštadienį tegul ir nelygiais, urėdų šviežiai suartais keliais, tyliai svajojo ne vienas. Kiti prasitarė ir garsiai – Atgimimo laikus menantys lygino su jo pradžią paženklinusia Sąjūdžio ir „žaliųjų“ akcija, įvykusia prieš tris dešimtmečius. Tąkart, 1988-ųjų rugsėjo 17-ąją, iš visos Lietuvos suvažiavę kone 6 tūkst. vyrų ir moterų stojo šalia vienas kito ir, gyva grandine apjuosę Ignalinos atominę elektrinę, ryžtingai ištarė NE trečiojo svetimkūnio statybai – taikiai pasipriešino tikrai beprotybei…
Tikėkimės, jų vaikai ir vaikaičiai pratęs tą žygį, kai girioje skambės jau nebe būgnai, o sunkiasvorės medkirtės?
Daugiau – video įrašuose iš žygio po Labanorą, už Lietuvą: