Jaunius Pocius | „Respublika“
Politines žiežirbas skeliantys valdančiųjų santykiai su prezidente, kairiųjų ir dešiniųjų abipusiai kaltinimai manipuliavimu teisėsaugos struktūromis neveda niekur kitur, tik valstybės griovimo link. Rinkėjui belieka galvoti, kad visa tai tėra kova prieš rinkimus dėl vietos prie lovio. O kad politikus tenkina esama padėtis, galėtų patvirtinti seimūnų pamiršti ir parlamentiniuose tyrimuose nuskandinti skandalai.
Iki 2015-ųjų kovo 10 d. Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija (Kriminalinės žvalgybos kontrolės komisija) bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) privalėjo atlikti tyrimą, turėjusį atsakyti į daugelį piliečius dominančių klausimų.
Siekta įvertinti dar 2010 m. Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadas dėl galbūt neteisėto „politinių ir interesų grupuočių“ poveikio teisėsaugos institucijoms ir jų atliekamiems tyrimams bei galimam sąmoningam trukdymui pareigūnams tirti nusikalstamas veikas. Taip pat reikalauta įvardyti asmenis, kurie buvo susiję arba turėjo įtakos FNTT direktoriaus Vitalijaus Gailiaus ir jo pavaduotojo Vytauto Giržado neteisėtam atleidimui iš einamų pareigų.
Visa tai bei klausimus, susijusius su padėtimi Valstybės saugumo departamente, su Vytauto Pociūno komandiravimu į Baltarusiją, su centrinio banko vaidmeniu „Snoro“ banko bankroto byloje, parlamentarai buvo užsimoję aiškintis dar 2013-ųjų rudenį.
Tačiau tąkart specialiosios laikinosios tyrimo komisijos sudaryti nepavyko. Užtat buvo priimtas protokolinis nutarimas, kad šiuos darbus atliks Dariaus Petrošiaus vadovaujama Kriminalinės žvalgybos kontrolės komisija bei Artūro Paulausko vadovaujamas NSGK. Tačiau terminas, per kiek laiko turi būti atsakyta į šiuos klausimus, sąmoningai ar nesąmoningai nebuvo nustatytas.
Baigėsi 2013-ieji, praėjo dar metai, tačiau jokių „jungtinių pajėgų“ tyrimo išvadų Seimas nepasigedo. Tad 2014-ųjų gruodį Seimo mišrios grupės narys Povilas Urbšys kairiesiems ir dešiniesiems pateikė protokolinio nutarimo projektą, jį Seimas vėl priėmė. Nutarimu ir Kriminalinės žvalgybos kontrolės komisija, ir NSGK buvo įpareigoti į visus klausimus atsakyti iki 2015 m. kovo 10 d. Vyko bendri posėdžiai, buvo kviečiami ir apklausiami žmonės, bet iki šiol Seimas jokių išvadų nesulaukė.
Seimo NSGK pirmininkas A. Paulauskas, paklaustas, kodėl išvadų nėra, perklausė: „O kas jums sakė, kad nėra?“ Esą tai, kad išvados nepateiktos Seimui, dar nieko nereiškia, nes „komitetas ir yra Seimas“. Kodėl parlamentarai negavo atsakymų į suformuluotus klausimus, NSGK pirmininkas rado ir kitokių pasiteisinimų: visa tai dar reikia suderinti su Kriminalinės žvalgybos kontrolės komisija, be to, tas Seimo nutarimas buvęs viso labo protokolinis.
Kriminalinės žvalgybos kontrolės komisijos pirmininkas D.Petrošius „Respublikai“ sakė, kad išvados nespėtos parengti laiku, tyrimas buvo sudėtingas, nes, anot jo, sutrumpintai užduotis skambėjo maždaug taip – „politikoje rasti gaujas“.
„Ieškojome labai sudėtingai, buvo daug klausimų, reikėjo suprasti, ko jie norėjo paklausti. Viską, atrodo, darėme sąžiningai, nuoširdžiai. Ką tik su A.Paulausku dar perkalbėjome, viską bandysime surašyti. Sunku pasakyti laikotarpį (kada bus išvados – aut. past.), nes labai sunku išvadas suformuluoti, klausimai labai platūs, kai kurie labai sudėtingi“, – aiškino D.Petrošius ir netvirtai žadėjo, kad Seimui atsakymai gali būti pateikti per pavasario sesiją.
Pripažinęs, kad parlamentarai savo įpareigojimą buvo „primiršę“, primigusius kolegas pažadinti ryžosi Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Petras Gražulis. Jis sako apsilankęs pas parlamento pirmininkę Loretą Graužinienę ir paprašęs šį klausimą įtraukti į darbotvarkę. Iš jos išgirdęs, kad protokoliniame nutarime nebuvo nurodyta išvadas pateikti Seimui, P.Gražulis neatlyžta. Esą jeigu A.Paulauskui reikalingas Seimo nutarimas, jis pasiryžęs tokį projektą parengti nedelsdamas.
Protokolinį nutarimą, kuriame buvo nurodyta išvadų surašymo data, pateikęs Seimo mišrios grupės narys Povilas Urbšys pernelyg nesistebi, kad teisėsauga ir toliau manipuliuojama.
„Aš manau, kad dėl to kaltas parlamentinės kontrolės nebuvimas, – konstatavo parlamentaras. – Tie Seimo nutarimai yra susiję su klausimais, kad FNTT, prokuratūra panaudojami grynai politiniam susidorojimui. Eilinį kartą Seimas nesiryžta į tuos klausimus atsakyti ignoruodamas savo priimtą nutarimą, kuris įpareigojo tai padaryti dar prieš metus. Lipama visą laiką ant to paties grėblio, paskui stebimasi, o kas čia darosi. Bet patys Seimo nariai nenori išsiaiškinti, kas ir kodėl tampo už virvučių teisėsaugos struktūras. Man atrodo, kad paaiškinimas yra vienas – tiek vieniems, tiek kitiems yra naudinga jas tampyti. Nes tik tampytojai keičiasi. Kita vertus, kitais atvejais ir pačios struktūros pradeda naudotis politikais, jų pažeidžiamumu. Susidaro užburtas ratas: visi rėkia, kad negerai, kad politizuoti tyrimai, o niekas nenori padėti šitam dalykui taško. Vadinasi, tokia situacija kažkam naudinga.“