Neseniai viešumoje nuskambėjo daugiausiai Dariaus Kuolio, bet ir kitų humanitarų kritika baigiamam rengti istorijos mokymo bendrosios programos projektui. Patvirtinus programą, ją aptarinėti vėlu, tad tenka aptarti projektą. Naujoji programa remiasi liberalia istorijos paradigma, sureikšminančia kasdienę buitinę individų istoriją, pabrėžtinai siekia kone kvotinio tautinių ir religinių mažumų, moterų ir kitokių grupių atspindėjimo istorijoje, tačiau nutyli („nerekomenduoja“) daugelį šiandien jautriausiai iškylančių XX amžiaus Lietuvos istorijos puslapių. Programa neturi tikslo ugdyti patriotizmą ar tautinę savimonę, o europines vertybes suvokia politizuota prasme, kaip jas šiandien įvardija Europos Sąjunga. Tokia programa skirta ruošti ne kiek nacionalinės Lietuvos valstybės, o globalizuotus piliečius. Programos autoriai teisūs, kad joje negalima sudėti visko ir nereikia leistis į smulkmeniškumą. Tačiau jai tikrai reikalingi kiti akcentai.
Laidoje taip pat remiamasi vertingomis Istorijos mokytojų asociacijos tarybos pirmininko Roberto Ramanausko pastabomis ir įžvalgomis.
