Praėjusią savaitę Peru Kongresas priėmė įstatymą, draudžiantį mokykliniuose vadovėliuose ir oficialiuose dokumentuose vartoti įtraukiąją kalbą*. 78 parlamentarai balsavo už, 21 – prieš ir 5 susilaikė. Peru vyriausybė pareiškė ketinanti šio įstatymo nepaisyti.
Patvirtintame įstatyme, kurį inicijavo parlamento narė Milagos Chauregi de Aguajo (Milagros Jáuregui de Aguayo), nurodoma, kad ispanų kalba turi būti vartojama griežtai ir be ideologinės įtakos visose mokymo priemonėse ir oficialiuose dokumentuose.
Debatų metu pasisakė įstatymo projekto autorė, kuri gavusi žodį tvirtino, kad kalbos skaldymas kelia „ne tik prasto bendravimo, bet ir mokinių skaitymo supratimo problemą, nes pastovus tokios kalbos vartojimas sukelia nuolatinę esminę painiavą“.
„Kaip moteris, galiu pasakyti, kad nemanau, jog los ir las vartojimas daro mus labiau matomomis ar leidžia kovoti už lygybę,“ – sakė Chauregi de Aguajo ir pridūrė, kad buvo kreiptasi į Peru kalbų akademiją, kuri pasisakė už jų atsisakymą.
Parlamentarė, garsėjanti tuo, kad gina gyvybę ir šeimą, savo pasitenkinimą išreiškė socialinėje žiniasklaidoje.
Ministrė sako, kad nepaisys šio įstatymo
Tačiau švietimo ministrė Miriam Ponce Certiz (Miriam Ponce Cértiz) patikino, kad įstatymo nebus laikomasi, nes jos ministerija jau yra priėmusi poziciją dėl įtraukiosios kalbos.
„To nebus paisoma, manau, kad Švietimo ministerija jau įspėjo. Visada sakiau: esu atvira dialogui, bet yra pozicijų, kurios siūlo vienus dalykus, ir kitų, kurios siūlo kitus (sic)“, – aiškino ji.
Ginčas, kuris toli peržengia kalbos ribas ir yra susijęs su pačia daiktų ir būtybių samprata: painiava šioje srityje lemia paties pasaulio supratimo trūkumus. Tai neįdomu įtraukiosios kalbos propaguotojams.
*- Įtraukiąja kalba leftistai (neokomunistai, liberalkomunistai) vadina tokią, kuri „pripažįsta įvairovę, išreiškia pagarbą visiems žmonėms, jautriai reaguoja į skirtumus ir skatina lygias galimybes“. Lietuvoje geriausiai žinomas įtraukiosios kalbos įtvirtinimo bandymas yra Vilniaus universiteto paskelbtos „Lyčiai jautrios kalbos gairės“.
Šaltinis: renovatio21.com