Policijos departamento Viešosios policijos valdymo Ekstremalių situacijų ir patrulių poskyrio vyriausiojo tyrėjo Vaido Giršvildo pasvarstymai veidaknygėje apie ŠMM įsitvirtinusius mokytojus.
„Vakar vakare su rimtais vyrais garaže diskutavome apie švietimą ir terorizmą. Atrodytų, kas tarp jų gali būti bendro? Lietuvoje gali. Štai grupelė maištininkų jau kuris laikas laiko užgrobę Švietimo ir mokslo ministeriją ir niekur neketina trauktis. Kuo jie skiriasi nuo teroristų? Tik tuo, kad nepaėmė įkaitų?
Bet grįžkime prie švietimo. Įsivaizduokite, kad vieną gražią dieną į kokią solidžią gimnaziją ateinu aš, vedinas dar tuzinu mokinių tėvų, įsiraunu pas direktorių į kabinetą, pareikalauju, kad jis atsistatydintų, kad mūsų vaikams mokykloje nuo šiol būtų rašomi tik dešimtukai, kad jie būtų atleisti nuo egzaminų, iškeliu dar kokį vieną kitą utopinį reikalavimą ir pareiškiu, kad niekur iš čia nebesitrauksime, kol mūsų reikalavimai nebus įvykdyti.
Tikiu, kad direktorius bandytų su mumis kalbėtis, galbūt mus perkalbėti, įtikinti, gal kažkur ir nusileisti, bet jei iki vėlumos mes taip ir nesusiderėtumėme, ko gero, pasakytų, kad laikas skirstytis. Jei mes užsispyrusiai niekur neitumėme, tai pirmą vakarą, pabrėžiu – pirmą vakarą, iškviestų policiją ir mes būtumėme išpašolvoninti, kaip daina.
Taip pasielgtų išmintingas mokyklos direktorius. Mažiau išmintingas leistų mums pasilikti per naktį, bet matydamas, kad situacija kasdien kartojasi ir tolesnis dialogas tampa neperspektyvus, pasielgtų taip, kaip ir pirmasis. Jam tai būtų žymiai sunkiau, nes mes jau būtumėme įsikūrę, įsitvirtinę ir sulaukę pastiprinimo. Visiškai neišmintingas direktorius trečioje dienoje pradėtų rakinėti tualetus ir slėpti minkštasuolius. Kol galiausiai situacija taptų panaši į tą, kuri šiandien yra Švietimo ir mokslo ministerijoje.
O situacija tokia, kad maištininkai, panašiai kaip raudonarmiečiai Žiemos rūmus, užėmė valstybinę instituciją, įvedė ten savo tvarką, diktuoja savo sąlygas ir visi aplinkui, pridėję į kelnes tūpčioja vietoje ir bijo kažką daryti. Taip, sutinku, situacija nėra tokia jau paprasta. Bet ją buvo lengva prognozuoti.
Dar tada, pirmą vakarą, kai tik revoliucionieriai išreiškė norą likti pastate per naktį, ministerijos kancleris su savo bartukais turėjo parodyti, kad jis turi tvirtus kiaušus, kad čia jis atsako už tvarką ir jo valdose taboras nesikurs. Kad pačiam su užsispyrusiais protestuotojais nesistumdyti, kviečiama policija ir pastatas „išvalomas“. Tada ir visuomenei galima duoti aiškiai suprasti, kad taip elgtis, kaip siekia elgtis maištininkai, negalima ir niekam nebus leidžiama.
O dabar? O dabar blogai. Kai jau žmonėms leista gyventi svetimuose namuose, visuomenei duotas signalas, kad taip elgtis galima. Ir kaip tada paaiškinti, kad vakar, užvakar ir praėjusią savaitę dar buvo galima, o šiandien staiga jau nebegalima? Sunku paaiškinti.
Tačiau, kaip ten bebuvę, kitos išeities nėra – neišeis gražiuoju, bus „išvesdinti“. Dažnai būna gyvenime tokių situacijų, kai politikai „nugrybauja“ taip toli, jog tenka įsikišti policininkams ir būtent jie finale lieka dėl visko kalti. O mums su Jumis pagaliau reikės išmokti tą pamoką, kurios mes taip ir neišmokome po Garliavos, kad su maištininkais, beje, kaip ir su teroristais, reikia derėtis, net būtina derėtis, tik jokiu būdu negalima jiems pataikauti. įsidėmėkite – jokiu būdu, nes priešingu atveju… kažkodėl atsiminiau patarlę apie paršą ir bažnyčią. Geros dienos Jums.“