Popiežius Pranciškus jaunimui: Jėzus – tai rizikos Viešpats. Mes atėjome į pasaulį ne snausti patogiai susirangius ant sofos, bet palikti pėdsaką

Vatikano radijas

Šeštadienio vakarą Campus Misericordiae – Gailestingumo laukuose – šalia Krokuvos Šventasis Tėvas dalyvavo jaunimo maldos vigilijoje. Prieš keliaudamas į susitikimą su PJD dalyviais, popiežius Pranciškus trumpam užsuko į prie Krokuvos arkivyskupo namų esančią Šv. Pranciškaus bažnyčią ir pagerbė lenkų pranciškonų, nužudytų 1991 m. Peru, atminimą – kunigai kankiniai pernai buvo paskelbti palaimintaisiais.

Šeštadienio vakarą vykusioje maldos vigilijoje, organizatorių duomenimis, dalyvavo daugiau nei pusantro milijono žmonių. Popiežius kartu su jaunimu žengė pro Gailestingumo vartus, išklausė trijų jaunuolių iš Sirijos, Lenkijos ir Paragvajaus liudijimų ir kreipėsi į jaunimą gana ilga kalba, kurioje atsakė į liudijimuose keltus klausimus.

Pirmiausia Šventasis Tėvas atsiliepė į jaunuolės iš Sirijos Alepo miesto Rand Mittri prašymą melstis už taiką jos tėvynėje.

„Atvykstame iš visų pasaulio pakraščių, iš visų kontinentų, įvairių šalių, kalbų ir tautų, – kalbėjo Pranciškus. Kai kurie iš jūsų atvykstate iš šalių, kuriose vyksta konfliktai ir karai; kiti apie pasaulyje šiandien vykstančias nelaimes žinote tik iš spaudos pranešimų. Būna pasaulyje situacijų, kurios mums atrodo tolimos tol, kol mūsų asmeniškai nepaliečia. Būna situacijų, kurių mes nesuprantame, nes matome jas tik kompiuterio ar telefono ekrane.

Mūsų atsakas į dabartiniame pasaulyje vykstančius karus tebūnie brolybė, bendrystė, šeima. Valandėlei nutilkime ir melskimės; sudėkime Dievui po kojų ką tik girdėtus mūsų bičiulių liudijimus, įsijauskime į likimą tų žmonių, kurie neturi namų, neturi ką valgyti ir kur galvos priglausti. Sudėkime Dievui po kojų visus karus, taip pat visus mūsų „karus“, visas kovas, kurios vyksta mūsų širdyse“, – sakė popiežius ir pakvietė vienas kitą paimti už rankos ir kelias akimirkas tyliai pasimelsti.

Toliau jaunimui sakytoje kalboje, komentuodamas trijų jaunuolių išsakytą dabartinio jaunimo baimę dėl ateities, gyvenimo prasmės paieškas, taip pat liudijimą apie abejonių ir nežinios valandą patirtą Dievo gailestingumą, popiežius Pranciškus sakė, kad baimė ir netikrumas lydi visą žmonijos istoriją, kad panašią patirtį teko išgyventi taip pat ir pirmiesiems Jėzaus mokiniams. Abejonės ir sunkumai neišvengiami, tačiau reikia žinoti, kad pasidavimas baimei visada baigiasi užsidarymu, atsiribojimu nuo kitų žmonių, dėl to niekada negalima pasyviai susitaikyti su sunkumais, negalima pasiduoti.

Kalbėdamas jaunimui popiežius daugiausia dėmesio skyrė pačiai pavojingiausiai ir dažnai ne iš karto atpažįstamai dvasinio paralyžiaus rūšiai, kai laimė supainiojama su patogumu. Manoma, kad patogi sofa yra žmogaus laimės viršūnė, kad patogiai įsitaisęs ant sofos žmogus yra ramus ir laimingas.

„Tiesa yra kita – brangus jaunime, mes atėjome į pasaulį ne tam, kad vegetuotume, ne tam, kad patogiai praleistume gyvenimą, ne tam, kad snaustume patogiai susirangę ant sofos, bet tam, kad paliktume pėdsaką. Labai liūdna kai žmogaus gyvenimas praeina nepalikdamas jokio pėdsako. Kai renkamės patogų gyvenimą, kai laimę supainiojame su vartojimu, tuomet mums tenka sumokėti labai didelę kaną – prarandame laisvę“.

„Aš jūs klausiu: ar norite būti apsnūdę, sukaustyti, apsiblausę?“ „Ne!“ – šaukė susitikimo dalyviai. „Ar norite, kad kiti už jus spręstų, kas jūs būsite?“ „Ne!“ – šaukė jaunimas. „Ar norite būti laisvi? Ar norite būti žvalūs? Ar norite kovoti dėl savo ateities?“ „Taip!“ – šaukė jaunimo minia.

„Brangūs bičiuliai, – sakė popiežius, – Jėzus – tai rizikos Viešpats. Norint juo sekti, reikalinga nemenka dozė drąsos, reikia ryžtingai atsisakyti sofos ir rinktis žygio batus, leistis į kelionę naujais, lig tol nė neįsivaizduotais keliais, kurie atvers naujus horizontus, užkrės džiaugsmu; tuo džiaugsmu, kurį sužadina Dievo meilė, džiaugsmu, kurį širdyje palieka kiekvienas gailestingumo įkvėptas gestas“.

„Dabartiniais laikais, – sakė Pranciškus, – reikia ne sofą pamėgusio jaunimo, bet jaunimo su žygio batais. Šiandien Jėzus tave kviečia gyventi taip, kad paliktum pėdsaką, kuris paženklintų istoriją, tavo ir kitų žmonių istoriją. Jėzus telaimina jūsų svajones“.

Vatikano radijas

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
6 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
6
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top