Lapkričio 26 d. Seimo narys Povilas Urbšys Generalinei prokuratūrai apskundė Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Lapkričio 5 d. Seimo narys kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą ir prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl didelę visuomeninę reikšmę turinčio įvykio – prezidentės Dalios Grybauskaitės paviešintos informacijos, kad iš kandidatės į Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas E. Dambrauskienės buvo reikalaujamo kyšio teigiant, kad šias pareigas reikia išsipirkti.
Seimo nario pareiškime nurodytus faktus ištirti buvo pavesta prokurorui Gintarui Jasaičiui. Jis atliko pirminius procesinius veiksmus. Apklausta liudytoja E. Dambrauskienė nepaneigė, kad tokio reikalavimo – išsipirkti generalinio prokuroro pareigas – būta, tačiau nurodė, kad dėl šios viešai pasirodžiusios informacijos galėtų būti apklausta tik specialiąja liudytoja ir turėtų teisę atsisakyti duoti parodymus prieš save.
Medžiaga nepagrįstai iš prokuroro G. Jasaičio buvo paimta ir tolesniam tyrimui perduota Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai.
Tirdama P. Urbšio pareiškimą, STT – ikiteisminio tyrimo institucija – apklausė tik Seimo narį bei E. Dambrauskienę ir tuo apsiribojo, t.y. nebuvo išreikalauta iš prezidentūros pažyma, kurią pagarsino Lietuvos Respublikos Prezidentė, neapklausti Seimo nariai, kurie buvo pasitarimo metu, neapklausta ir pati Prezidentė. Taip pat nepagrįstai priimtas E. Dambrauskienės atsisakymas duoti parodymus apie kitų asmenų padarytus nusikaltimus.
Kaip rašoma P. Urbšio išplatintame pareiškime, „E. Dambrauskienei „specialaus liudytojo“ statusas galėjo būti suteiktas tik tuomet, jeigu ji tyčia pati išsigalvojo tariamą „pareigų išsipirkimą“ ir tuo suklaidino kitus“. Parlamentaras pabrėžia: „tiek E. Dambrauskienė, kaip teisėja, tiek D. Grybauskaitė, kaip Lietuvos Respublikos Prezidentė, yra davusios priesaiką Lietuvos valstybei ir negali jos sulaužyti. Jos turi pareigą pranešti apie padarytą nusikaltimą. Priešingai, abiems šioms Lietuvos valstybės pareigūnėms gali būti pareikštas nepasitikėjimas. Tai nėra eilinis įvykis, o valstybės vadovės informacija Seimo nariams, visuomenei apie gilias korupcijos šaknis valstybėje, kurios sietinos su Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigų paskyrimu, negali likti neįvertinta.“
Komentuodamas STT atliktą tyrimą buvęs STT Panevėžio skyriaus vadovas P. Urbšys pridūrė: „STT pareigūnui buvo pateiktas informacijos turinys, nurodytas šaltinis, nurodytas asmenų ratas, kuris pateikė informaciją, ir asmenų ratas, kuris tai girdėjo. Nesunku išsiaiškinti ir tai, kas iš kandidatės į Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas reikalavo kyšio pareigoms išsipirkti. Negalima šių duomenų įvardinti, kad jie aiškiai neteisingi ar kad juose nėra nusikaltimo požymių.“
Pasak parlamentaro, tyrėja nepagrįstai nepatikėjo Lietuvos Respublikos Prezidentės išsakyta informacija apie siūlymą išsipirkti pareigas ir tokią informaciją įvertino kaip nepatikimą. „Tyrėja remiasi teismų praktika, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas negali būti grindžiamas prielaidomis. Manau, kad Lietuvos valstybės pirmo asmens pateikta informacija negalėtų būti laikoma prielaidomis arba gandais“, – rašo savo pranešime spaudai P. Urbšys.
Jo teigimu, „STT netinkamai vertindama turimą informaciją ir neatlikusi pareiškime nurodytų duomenų pilno patikrinimo, padarė esminę klaidą reikalaudama, kad pareiškėjas pateiktų visus įrodymus dėl galimo kyšio reikalavimo ir prekyba poveikiu.“
Štai kodėl Seimo narys P. Urbšys mano, kad esant pakankamai medžiagos apie reikalavimą išsipirkti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas, priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas.