Pristatome naują Alfredo Rukšėno knygą – „Juozo Albino Lukšos-Daumanto 1940–1941 m. biografijos puslapiai /Pages from the Biography of Juozas Albinas Lukša-Daumantas 1940–1941“
Neseniai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido LGGRTC Istorinių tyrimų programų skyriaus vyriausiojo istoriko dr. Alfredo Rukšėno (lietuvių ir anglų kalbomis) knygą „Juozo Albino Lukšos-Daumanto 1940–1941 m. biografijos puslapiai /Pages from the Biography of Juozas Albinas Lukša-Daumantas 1940–1941“.
Tikėtina, kad ši knyga apie Lietuvos partizano Juozo Albino Lukšos – Daumanto (1921-1951) gyvenimo ypatybes pirmosios sovietų okupacijos metais, prasidėjus 1941 m. Birželio sukilimui bei pirmosiomis nacių okupacijos dienomis, prisidės prie geresnio laisvės kovotojo asmenybės suvokimo ir sukurtų apie jį mitų išsklaidymo.
Knygoje pirmą kartą pristatomi istoriniai faktai paremti archyviniais dokumentais bei istorinių nuotraukų analize apie Juozo Albino Lukšos – Daumanto gyvenimo istorinį-socialinį foną : pirmosios Lietuvos Respublikos metais (iki 1940 m. birželio 15 d.) ateitininkų organizacijos veiklos bruožus, jaunimo rezistencinės veiklos kontekstai, Kauno žydų pogromai 1941 m. birželio 25-29 d., sukurti vadinamų „liudininkų“ mitai apie Juozo Albino Lukšos – Daumanto veiklą 1941 m. birželio mėn. ir nuotraukų apie žudynes buv. Lietūkio garaže analizės ypatumai.
Pasak dr. A. Rukšėno, naujos knygos atsiradimo priežastys „prasidėjo nuo to, kad gavau pavedimą iš LGGRTC vadovybės atlikti istorinį tyrimą dėl Juozo Albino Lukšos veiklos 1940-1941 metais. Taip atsitiko dėl to, kad buvo atsiradęs nepasitenkinimas iš tam tikrų socialinių grupių, dėl ketinimo paskelbti 2021 metus J. A.Lukšos metais.
Antra priežastis ta, kad tam tikrų užsienio istorikų moksliniuose darbuose J.A. Lukša vaizduojamas pernelyg tendencingai, darbuose juntamas teisingumo ir istorinės argumentacijos stygius. Trečia būtų tai, kad užsienio viešojoje internetinėje erdvėje, žiniasklaidoje dažnai atkartojami tam tikri teisingumo stygiumi nepasižymintys istorikų teiginiai. Ketvirta priežastis būtų tokia, kad apie būtinybę atlikti tokį tyrimą ar paruošti publikacją yra kalbėjęs ne vienas įvairiomis praeities temomis besidomintis asmuo (profesionalūs istorikai, paprasti istorijos mylėtojai, valdžios institucijų pareigūnai ir pan.)“.
Pastebėtina, kad Juozo Albino Lukšos-Daumanto rezistencinė veikla pirmosios sovietų okupacijos Lietuvoje (1940–1941 m.) laikotarpiu prasidėjo jam jau turint šiokios tokios pogrindinės veiklos patirties. Dar prieš SSRS 1940 m. vasarą įvykdytą okupaciją ir aneksiją, t. y. dar mokydamasis Veiverių valdžios vidurinės mokykloje, jis įsitraukia į nelegalios, (uždraustos moksleivių ateitininkų sąjungos), kuri netapo legali ir prasidėjus pirmajai sovietų okupacijai, veiklą. Todėl sovietmečio pradžia J. A. Lukšai kaip ateitininkui reiškė perėjimą iš vieno pogrindžio į kitą. Perėjimo data – 1940 m. birželio 15 d., kai SSRS kariuomenė okupavo nepriklausomą Lietuvos valstybę.
Knyga yra skirta ne tik istorikams profesionalams, bet ji gali būti naudinga ir įdomi teisininkams, politologams, sociologams bei kitiems XX a. populiarios Lietuvos istorijos mėgėjams.
Knygą galima įsigyti čia: www.atmintiesknygos.lt