Katalikų bažnyčios mokymas labai paprastai paaiškina gender problemą. Tai – skaistumo stoka: „Skaistumas reiškia darnų (sėkmingą) lytiškumo įtraukimą į žmogaus asmenybę, tad ir vidinę kūninio ir dvasinio žmogaus vienybę.“ (KBK 2337)
Čia turbūt svarbu pabrėžti keturis dalykus:
a) kad Katalikų bažnyčios mokymas teigia, jog nedarna lytiškumo srityje yra nelaimė, o ne sėkmė ar „nieko tokio“ (skirtingai nuo gender ideologijos);
b) kad tai nėra duotybė, bet pasekmė (KB mokymas kalba tik apie dvasines šios nelaimės priežastis (palikdamas mokslui įvardinti kitas);
c) suvokia žmogų ne kaip determinuotą, bet laisve apdovanotą būtybę (ši mintis bendra tiek krikščioniškam požiūriui, tiek gender ideologijai, tačiau skiriasi veikimo (laisvės panaudojimo) būdai);
d) KB mokymas išreiškia kvietimą žmogui darną atkurti, priimant savo prigimtinę lytinę tapatybę (KBK 2333 „Kiekvienas žmogus – ar jis būtų vyras, ar moteris, – turi pripažinti savo lytinę tapatybę ir su ja sutikti“), bet ne gyventi nepaisant jos ar kviečiant išsivaduoti iš jos (gender ideologija).