Tęsiu NT temą. Šiandien LR premjerė stojo ginti NT mokesčio, sakydama, kad iki šiol galiojęs NT mokestis yra folklorinis, o štai naujasis yra originalus, tinkamas ir teisingas. Reiktų pasiaiškinti kaip yra iš tikrųjų.
Iki šiol Lietuvoje visi fiziniai ir juridiniai asmenys mokėjo žemės mokestį, o tie kurių viso nekilnojamojo turto vertė viršijo 150 tūkstančių, mokėjo ir nekilnojamojo turto mokestį.
Žemės mokesčio mokėjimas nustatytas dar 1992 m. priimtu įstatymu, kurį pasirašė tuometinis LR Aukščiausios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis. Pagal šiuo metu galiojančią įstatymo redakciją, mokestis mokamas į savivaldybės biudžetą, įstatymu nustatytas žemės mokesčio tarifas nuo 0,01 iki 4 proc. Mokestis skaičiuojamas nuo sklypo ar jo dalies mokestinės vertės, kuri yra žemės vidutinė rinkos vertė. Tarifo taikymas priklauso nuo savivaldybės, kurioje žemės sklypas yra, mokestinės politikos, nustatytos atsižvelgiant į įstatyme nustatytus kriterijus (žemės paskirties (žemės ūkio / sodų ar kita), žemės sklypo naudojimo būdo, dydžio, mokesčio mokėtojo kategorijas. Pvz., Trakų r. jis svyravo nuo 0,16 proc., taikomo mėgėjų sodams, iki 2 proc. už nenaudojamą, apleistą žemę. Individualių namų (daugiabučių) savininkai buvo apmokestinti šiek tiek daugiau (0,21/0,27 proc. tarifu), o žemės ūkio paskirties žemė – 1 proc. tarifu. O štai Vilniaus miestas taikė bendrą 0,12 tarifą visų paskirčių žemei, o nenaudojamai, apleistai žemei – 4 proc.
Nekilnojamojo turto mokestis įvestas 1994 m. prie prezidento Algirdo Brazausko priėmus Lietuvos Respublikos įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą. Kaip byloja pavadinimas, pradžioj jį mokėjo tik juridiniai asmenys, mokesčio tarifas buvo 1 proc. Ne pagal paskirtį naudojamam turtui buvo nustatytas net 5 proc. mokestis. Savivaldybių tarybos, į kurių biudžetus įskaitomas mokestis, turėjo teisę mokesčio tarifą sumažinti, bet ne daugiau kaip 50 procentų.
2005 m. prie Valdo Adamkaus priėmus Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą, į mokesčio mokėtojų ratą buvo įtraukti ir fiziniai asmenys, bet tik tie, kurie nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą iš esmės naudojamą ekonominei ar individualiai veiklai. Gyvenamųjų, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų) ir kai kurių kitų savininkams mokestis nebuvo taikomas. Mokesčio tarifas tuo metu buvo tarp 0,3–1 proc.
NT mokesčio dizainas pasikeitė prie Dalios Grybauskaitės, 2011 m. pabaigoje priėmus, ir 2012 sausio 1 d. įsigaliojus naujai Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisoms. Jomis buvo įvestas prabangos mokestis turtui, kurio vertė viršijo 1 mln. litų. Po pusmečio buvo pakeltas NT mokesčio tarifo viršutinės lubos iki 3 proc.
2014 m. po euro įvedimo buvo įvestas 220 tūkst. eurų slenkstis fizinių asmenų NT mokesčio mokėjimui. Taip pat numatyta lengvata daugiavaikėms šeimoms, numatant, kad jų neapmokestinamo nekilnojamojo turto vertė didinama 30 procentų. Iš esmės toks mokesčio dizainas galioja ir dabar, tik buvo šiek tiek sumažintas slenkstis (iki 150 tūkst. Eur), taip pat įstatymu buvo įtvirtinti progresiniai tarifai: 0,5 procento – kai turto mokestinė vertė nuo 150 tūkst. eurų iki 300 tūkst. eurų; 1 procentas – kai turto mokestinė vertė nuo 300 tūkst. eurų iki 500 tūkst. eurų; ir 2 procentai – kai turto mokestinė vertė virš 500 tūkst. eurų. Daugiavaikėms šeimoms progresiniai tarifai buvo skaičiuojami nuo šiek tiek didesnės turto vertės: 0,5 procento – nuo 200 tūkst. eurų iki 390 tūkst. eurų; 1 procentas – nuo 390 tūkst. eurų iki 650 tūkst. eurų; 2 procentai –virš 650 tūkst. eurų. Visam kitam (komerciniam, juridinių asmenų valdomam) nekilnojamajam turtui galėjo būti taikomas nuo 0,5 iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas.
Visa šita žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių įvedimo ir jų kaitos Lietuvoje istorija yra svarbi, nes leidžia suprasti kelis dalykus.
Pirmiausia, pamatyti, kokios politinės jėgos ir kokie politiniai veikėjai buvo svarbiausi šio klausimo judintojai. Turbūt, tai ne atsitiktinumas, kad dabartinę mokesčių reformą inicijuoja konservatoriai, o ją Seime kuruoja buvęs Valdo Adamkaus ir Dalios Grybauskaitės patarėjas Mindaugas Lingė. Kaip sakoma, likimas.
Ji taip pat leidžia suprasti ir tai, iš kur buvo paimtas siūlomo nekilnojamojo turto mokesčio dizainas. LR Seimą iš Vyriausybės atėjęs Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimo projektas nekilnojamojo turto apmokestinimui numatė tą patį mechanizmą, kuris buvo pirmiausia pritaikytas žemės apmokestinimui, o kiek vėliau ir nekilnojamajam turtui (mokestis skaičiuojamas pagal turto vertę, pagal kintamą tarifą, kurį nustato savivaldybė pagal įstatyme įtvirtintus kriterijus).
Iš dabar galiojančio NT įstatymo buvo paimta ir pagrindinio būsto apmokestinimui pritaikyta progresinių tarifų idėja, numatant, kad NT, kurio vertė neviršija 1,5 savivaldybės, kurioje yra nekilnojamasis turtas, nekilnojamojo turto verčių medianos, nėra apmokestinama, viršijanti 1,5, bet neviršijanti 2 savivaldybės medianos, apmokestinama taikant 0,06 procento mokesčio tarifą, o viršijanti 2 savivaldybės medianas – taikant 0,1 procento mokesčio tarifą.
Svarstant projektą Seimo biudžeto ir finansų komitete progresinių tarifų nebeliko ir atsirado 0,05–4 proc. mokesčio intervalas. Pastarąjį pasiūlęs Lingė nebuvo originalus – panašus intervalas jau taikomas žemės mokesčiui (0,01–4 proc.) pagal Žemės mokesčio mokėjimo įstatymą.
Būtent šis, mechaninis žemės mokesčio modelio mechanizmo pritaikymas NT mokesčiui yra pagrindinė NT mokesčio problema.
Būtent šis, mechaninis žemės mokesčio modelio mechanizmo pritaikymas NT mokesčiui yra pagrindinė NT mokesčio problema. Pirmiausia, jo negalima taikyti mechaniškai. Kadangi turto mokestis skaičiuojamas nuo turto vertės, o daugumoje atvejų žemės vertė yra mažesnė už nekilnojamo turto vertę, mokestis už NT bus kur kas didesnis už žemės mokestį ir turės didesnį socialinį efektą. Kol jis buvo taikomas visumine NT verte paremtam NT apmokestinimo modeliui, problemos kaip ir nesimatė. Tačiau atskirų NT objektų apmokestinimui šis mechanizmas netinka, nes gimdo socialinę neteisybę.
Antra, Lietuvoje itin didelis privačią nuosavybę turinčių namų ūkių skaičius (90 proc.). Tokioje situacijoje visuotinio NT mokesčio taikymas pagal NT vertę tampa itin problematiškas, nes jį įvedus yra apmokestinama daug NT turtą valdančių, bet nebūtinai didesnes pajamas gaunančių asmenų. Iš esmės mokesčio bazė yra išplečiama viduriniosios klasės sąskaita, o tai gali sąlygoti NT savininkų rato traukimąsi ir didesnę socialinę nelygybę.
Mokestis turi būti leidžiantis išsaugoti nuosavybę, o ne keliantis riziką, kad vidurinė klasė praras NT ir jis koncentruosis siauros savininkų dalies rankose.
Aplinkybė, jog Lietuvoje itin didelis privačią nuosavybę turinčių namų ūkių skaičius diktuotų taikyti Rytų Europoje naudojamą NT apmokestinimą pagal NT naudingą plotą, įstatymu nustatant mokesčių tarifo lubas.
Bet apie tai gal kitą kartą.