2018 m. sausio 28 d.
Šį ketvirtadienį, Vilniui švenčiant „gimtadienį“ – dieną, kai prieš 695 metus išsiųstame kreipimesi į krikščioniškąją Europą Didysis Lietuvos kunigaikštis Gediminas pranešė žinią, jog ketina krikštytis ir kviečia visus krikščionis, geros valios žmones, atvykti ir įsikurti jo žemėse, socialiniais tinklais ėmė sklisti jau šių laikų žinia – pagaliau Vilnius susivokė, kas jis esąs ir kaip prisistatęs pasauliui taps atviras ir geidžiamas… bent jau vienos nakties turistų.
Entuziazmu tryško ir socialiniai tinklai, ir žiniasklaida, ir komentatoriai: seksualu, šmaikštu, šviežia, patrauklu, originalu, drąsu, Vilnius rodo charakterį, o ką į tai atsakys Kaunas?…
Į tuos, kuriems ši reklama atrodė neskoninga, pigi, net vulgari ar buvo pìkta, kad kuriamas „sekso turizmo“ įvaizdis, sudaiktinama moteris, atvirai išniekinamos šventos vietos, mota ranka: ech, tamsuoliai…
Pasirodo, tokį entuziazmą sukėlė reklama, vaizduojanti lytiškai susijaudinusią merginą stilingai išsidraikiusiais plaukais ir užmerktomis akimis, iš pasitenkinimo įsitvėrusią į paklode virtusį Europos žemėlapį būtent … ten, kur ir yra Vilnius (tiesa, prigriebia ir Minską, bet baltarusiai kol kas tyli, teritorinių pretenzijų nekelia…). O kad niekas nesuabejotų, ką ji ten vis dėlto gniaužo, kraujo spalvos užrašas anglų kalba žydrame fone skelbia: „Niekas nežino, kur tai yra, bet kai tai randi – tai yra nuostabu. Vilnius – Europos G-taškas.“
Internetas ima virti: kas tie šmaikštuoliai? nejaugi lietuviai? negi tai oficialu? pasirašo ir valdžia?
Netrukus patenkinamas ir šis smalsumas. Pasirodo, reklamos agentūros „The Atomic Garden“ rengiamų kursų auklėtiniai Skaistė Kaurynaitė ir Jurgis Ramanauskas (meno vadovas Antonio Bechtle) reklamą sukūrė … dar 2016-aisiais. Pamiršęs su kuo kalbasi vaikinas papasakojęs, ir kas toji mergina… Tai kol kas tik eskizas, esą sukurtas mokymosi tikslais. Patys neplatinę, kas išplatino, nežinantys. Bet pokalbiai ar net derybos su Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ vadove Inga Romanovskiene vyko – tą pripažino ir ji pati.
Nors reklamoje matyti Vilniaus miesto logotipas, tai nėra oficiali sostinės reklama. Dar nėra. Neseniai muštis į krūtinę norėjusi, kokia drąsi šalis yra Lietuva, taigi ir Vilnius, dabar Lietuvos sostinė rimtai svarsto prisistatinėti kaip „Europos G-taškas“. Bent jau „Go Vilnius“ vadovės I.Romanovskienės pažaduose „plėtoti užsienio rinkoms“ būtent tokį sostinės reklaminį įvaizdį autoironijos nesigirdi…
Tokio „žaismo“ įaudrintas Vilniaus G-meras Remigijus Šimašius, it šių laikų Gediminas, irgi nesusilaikė – veidaknygėje pasidalijo savo intymia patirtimi: visas „žmogaus kūnas yra nuostabus, o G-taško visų pirma reikia ieškoti mūsų galvose“…
Taip pakiliai pakalbėjęs nė nesumojo – jei G-taškas randamas savo ar kito galvoje, tai kam jo ieškoti nežinia kur esančiame G-mieste?
Šauktukų fontanai tryško ir iš Andriaus Tapino:
Kad reklama neva efektyvi, ir tuoj tuoj mus užplūs G-taško ieškovai ir tyrinėtojai, žada ir Vygaudo Ušacko draugai iš Paryžiaus, kurie vos atradę šią reklamą, beje, pagal viešai skelbiamą versiją, anksčiau nei lietuviai, pajuto tokį naujų potyrių potraukį, kad iškart puolė pirkti bilietų į Vilnių savaitgaliui… Neatlaikė ir sūnaus draugo iš Graikijos širdis – tas irgi užsisakė bilietą…
Žinia nediprasmiška: mūsų laukia puiki ateitis – paieškoti senutės Europos G-taško susigundys visi.
Dar vėliau paaiškėja, jog sukurta ir daugiau to paties šūkio vizualizacijų. Akivaizdu – ne be seksualinių užuominų, bet ir nebe erotika svarbiausia. Įsitikinkite patys.
Kai jau galėsite atitraukti žvilgsnį nuo orgiastinę ekstazę patiriančio vaikino burnos, pažvelkite ir į akis – jose, tiksliau, akinių nuo saulės stikluose atsispindi Šv. Onos bažnyčia, panašius potyrius išgyvenančios merginos – Trys Kryžiai. Kas yra kas, užrašo ir patys autoriai, ir prisipažįsta – jokio atsitiktinumo.
Norite paklausti: kodėl pasirinkti krikščioniški religiniai simboliai, o ne, pavyzdžiui, Gedimino kalnas, Valdovų rūmai, Prezidentūra ar Televizijos bokštas…? Ar tokia diena, kai Didysis Lietuvos kunigaikštis Gediminas laiške pasiskelbė pasiryžęs krikštytis ir pakvietė į Vilnių „visus geros valios žmones“? Sakote, tai atsitiktinumas ir visai visai nekalta, ir, žinoma, visai visai nešventvagiška?
Komercinės televizijos leido sau dar daugiau. Apžvelgdama dienos žinias viena iš jų iškilmingai pareiškė: pagaliau! Pagaliau lietuvaičiai atrado savo šaly tai, kuo gali… didžiuotis. Ir atkurtos valstybės šimtmečio proga pagaliau turėsime „Rūpintojėlių šalies“ (būtent taip ir įvardijo…) sostinės vertą reklamą!
Tad dabar laikykis, senute Europa! Mes tau priminsim jaunystės šėliones, sudabartinsim ikikristines orgiastines misterijas… pasaulinės sekso revoliucijos penkiasdešimtmečio proga.
Sakote: ir vėl piktžodžiaujama, tyčiojamasi iš moralės normų ir iš Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino Vilniun pakviestų krikščionių?
Na taip, truputėlį, gal, bet kaip kitaip? Mes juk dar visai neseniai buvome „drąsi šalis“ ir štai pagaliau sulaukėm savo valandos šūktelėti pasauliui: Ei, Vilnius čia, Europos G-centre. Welcome!