Rasa Baločkaitė. Nematoma totalitarizmo prievarta ir klastingas sovietmečio žavesys

„Šiaurės Atėnai“

Sovietinis laikotarpis Lietuvoje lig šiol lieka atviras klausimas ir prieštaringai vertinama tema. Sisteminė politinio režimo prievarta prieš žmones – areštai, deportacijos, tremtys, ginkluota rezistencija ir kt. – siejama išskirtinai su stalinizmo laikotarpiu, kuris įvardijamas kaip smurtingas, prievartinis ir traumuojantis. Postalinistinis vėlyvojo socializmo laikotarpis, nors traktuojamas kaip „gyvenimo mele“ ir neišvengiamo apsimetinėjimo periodas, prisimenamas kaip sąlyginio socialinio ir ekonominio stabilumo, lygybės ir palyginti taikaus sambūvio laikotarpis: „Visi turėjo darbus, gaudavo butus, vaikai gerbė mokytojus, ir šiaip žmonės nebuvo tokie abejingi ir susvetimėję.“ Tai buvo laikotarpis, kai socialiniai santykiai buvo reguliuojami iš esmės neprievartiniais būdais, o tiesioginė fizinė prievarta nebuvo pagrindinis socialiniam gyvenimui struktūrą suteikiantis veiksnys.

Hannah Arendt teigimu, tiesioginė fizinė politinio režimo prievarta, kurios tikslas – fiziškai sunaikinti tam tikras žmonių kategorijas, visų pirma politinio režimo oponentus, reiškiasi būtent ankstyvuoju laikotarpiu; tačiau tikrasis totalitarinis dominavimas prasideda vėliau, kai opozicija jau sunaikinta ir nebekelia realios grėsmės. Arendt tai įvardija kaip nematomą, arba netiesioginę, totalitarizmo prievartą – tai prievarta, kurios tikslas ne oponentų fizinis sunaikinimas, bet gąsdinančiai smulkmeniškas kasdienio gyvenimo organizavimas ir kontrolė.

Sovietų Sąjungoje slinktis nuo atviros fizinės prievartos prie netiesioginės prievartos įvyko 1953 m., kai į valdžią atėjęs Nikita Chruščiovas pasmerkė terorą kaip valdymo metodą ir pasiūlė ieškoti kitų, mažiau represyvių valdymo formų. Būtent tada buvo pradėti formuoti instituciniai ir ideologiniai naujos, mažiau prievartinės sovietinės visuomenės pamatai: Valstybės saugumo komitetas atskirtas nuo Vidaus reikalų ministerijos, milicija iš dalies depolitizuota, o jos pagrindine funkcija tapo socialinė ir ekonominė kontrolė; į milicijos darbuotojų gretas buvo siekiama pritraukti daugiau vietos gyventojų lietuvių – kaip teigė tuometinis vidaus reikalų ministras Jonas Vildžiūnas: „Kad nacionalistai neturėtų preteksto sakyti, esą rusai Lietuvą okupavo“ ir kt.

Siekiant sumažinti antagonizmą tarp teisėsaugos institucijų ir visuomenės, buvo nuspręsta dalį valstybės funkcijų perduoti įvairioms pusiau formalioms organizacijoms, tokioms kaip draugovės arba draugiški teismai, t. y. valstybės inicijuojami ir kontroliuojami piliečių sambūriai, atsakingi už viešąją tvarką. Tokiu būdu atvira tiesioginė prievarta pakeičiama stebėjimo, nepakantumo ir bendruomenės savikontrolės mechanizmais. Iš pažiūros piliečiai neva įgalinami dalyvauti savivaldos procese, ir šitaip tarsi panaikinamas antagonizmas tarp represinių institucijų ir visuomenės, kurią jos represuoja, ironiška – pačiai visuomenei perduodant specialiųjų tarnybų funkcijas.

1959 m. Chruščiovas pareiškė: „Mes manome, kad nėra nepataisomų žmonių. Visa, ko reikia, – tai auklėti ir dar kartą auklėti žmones.“ 1961 m. buvo priimtas Moralinis komunizmo statytojo kodeksas, 12 bendro pobūdžio etinių principų, kasdienio gyvenimo moralinių orientyrų. Darbo kolektyvai, profsąjungos ir komjaunimo organizacijos tapo mūšio lauku, kur buvo kovojama už „kadrų moralinį-politinį tyrumą“, įprastu dalyku tapo raportai apie darbuotojų moralinį statusą, o tiesioginę fizinę prievartą pakeitė kolektyvinis ir individualus auklėjamasis darbas. Politinis teroras buvo pakeistas kasdieniu moraliniu teroru: socialine kontrole, auklėjamuoju darbu ir politine propaganda. Režimas tapo, Rusijos istorijos profesoriaus Edwardo D. Cohno teigimu, „švelnesnis, bet įkyresnis“.

Bet kokia represinių struktūrų ir visuomenės konflikto galimybė buvo šalinama tiek iš socialinių santykių, tiek iš viešojo diskurso. Buvo suintensyvintos masinės propagandos priemonės, o Vidaus reikalų sistemos darbuotojai įpareigoti bendradarbiauti su spauda. Veikdami per visuomenines tarybas, įsteigtas greta laikraščių redakcijų, ir kitas pusiau formalias organizacijas, jie buvo atsakingi už tai, kad spauda „tinkamai“ nušviestų Vidaus reikalų sistemos darbą. Pvz., 1973 m. Lietuvoje buvo publikuota 4 360 straipsnių apie milicijos darbą, 50 proc. iš jų parašyta pačių milicijos darbuotojų, likusius parašė draugovininkai, draugiškų teismų atstovai, partiniai aktyvistai ir žurnalistai; iš puspenkto tūkstančio straipsnių tik dvi kritinio pobūdžio publikacijos, abi apsvarstytos tiek rajono, tiek nacionaliniu lygmeniu. Taip, užbėgant už akių bet kokiai užuominos apie smurtą ir prievartą galimybei, nepatogios temos šalinamos iš viešojo diskurso ir kuriama fiktyvi, nuo realaus gyvenimo nutolusi, bet ideologiškai „teisinga“ ir „pageidautina“ realybė.

Ideologiniu lygmeniu, buvo teigiama, kad konfliktai ir nusikaltimai – klasinio antagonizmo kamuojamų kapitalistinių valstybių „liga“ – sovietinėse šalyse turės palaipsniui išnykti; dėl to išnyks ir prievartinės valstybės institucijos – jas pakeis neformalios socialinės kontrolės priemonės, teisinės normos bus internalizuotos kaip moralinės nuostatos. Tai gerai apibūdina sovietinių laikų anekdotas: „Ar sukūrus komunizmą vis dar egzistuos KGB? – Ne, nes žmonių sąmoningumas taip išaugs, kad jie galės patys save areštuoti.“ Taigi sukuriama iš pažiūros taiki, neprievartinė realybė, bet ji sukuriama, kaip teigia Arendt, iš esmės „atšaukiant laisvę kaip žmogiškąją politinę tikrovę“.

Totalitarinis režimas, Arendt teigimu, pasižymėjo „panieka faktams ir realybei“. Čia tikrovė yra pakeičiama fiktyviu, ideologiškai rekomenduojamu realybės variantu – taikus tautų brolybės, darbininkų klasinio solidarumo ir aukštų moralinių idealų pasaulis be tremčių, persekiojimo ir cenzūros. Totalitarizmo agresyvumas, pasak Arendt, kyla iš to, kad žmonės verčiami gyventi fiktyvioje realybėje pagal fiktyvias taisykles taip, lyg jos būtų tikros. Kad išliktų šioje fiktyvioje realybėje, žmonės privalėjo išmokti suspenduoti, nutildyti ir neigti savo pačių asmeninę patirtį ir jausmus. Išgyvenimo sąlyga buvo gebėjimas akimirksniu atsiriboti ir užmiršti tuos, kurie ištremti, įkalinti arba nužudyti. Dažnai net privačioje šeimos aplinkoje šios temos buvo „užmirštamos“ dėl paprastų, žmogiškų tikslų – nežinojimo palaima apsaugodavo artimuosius tiek nuo sielvarto, tiek nuo politinių nemalonumų grėsmės. Sovietinio režimo nusikaltimai, prievarta prieš žmones išstumiami ne tik iš viešojo diskurso, bet ir iš individualios sąmonės bei atminties. Taip fiktyvi sovietmečio realybė su skambiais šūkiais žmonėms tapdavo „tikresnė“ nei jų pačių suspenduoti, nutylėti, „amputuoti“ jausmai ir atsiminimai.

Ką žmonės atsimena iš vėlyvojo sovietmečio? Atsimena tuos išgyvenimus, kuriuos jiems buvo leidžiama jausti, artikuliuoti, įvardinti ir įsisąmoninti, – intensyvaus bendruomeniškumo, nuolatinio moralinio rūpesčio ir kovos, neabejingumo savo artimui, pozityvių siekių ir skambių šūkių, moralinio patoso atmosferą, gerėjančio gyvenimo viltį, o gal nuojautą, geresnės ateities laukimą, – fiktyvios realybės nelaisvėje, ribotų etinių ir politinių pasirinkimų erdvėje išgyventus, įvardintus ir įsisąmonintus patyrimus, emocijas ir jausmus.

Dėl „amputuotų“, užmirštų, išstumtų, neįvardintų, neįsisąmonintų atsiminimų ir patyrimų juk neskauda, – taip, kaip neskauda amputuotos rankos ar kojos, ar ne?

Tekstas parengtas straipsnio „The Hidden Violence of Totalitarianism: Policing Soviet Society in Lithuania“, publikuoto žurnale „European History Quarterly“, 2015, t. 45 (2), pagrindu.

satenai.lt

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
16 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Dažnoj šėimoj

pilna totalitarizmo.Viską nustumti,užkrauti kitam.Dabar važinėja visi po Egiptus,Švedijas,Amerikas,o kaimo kapinaitės su protėvių atmintim jiems per toli.Sako,visi išnyksim.Bet ne tai žmogų daro žmogumi.

okupacija...

– alkoholizmas,
– korupcija (blatas)
– tinginystė
– paniekas mokslui ir žiniom (darbininkai gaudavo 2x didesnius atlyginimus už inžinierius)
– svarbu planas, o ne kokybė.
– masinis vogimas iš kolūkių, gamyklų.
– rusų kalbos kišimas įvairiausiais lygiais..
ir t.t. ir t.t.
šlykštesnio periodo kaip rusų okupacija sunku ir įsivaizduoti.

dar didesnis jovals

Tai palyginkim su siais laikais- dabar irgi vyksta fizine prievarta ir susidorojimas – garliavos sturmas su 250 specnazo, pociuno zutis breste, kiesaus nuzudymas, istisiniai parodomieji, sistemai oponuojanciu pilieciu teismai ir tt. Nuo stalino laiku skiriames tik tuo,kad neturim sibiro ir kad leidziama isvaziuoti kur akys veda. Jei ne- vel kalejimai butu pilni politiniu kaliniu.

Islamas

puola aklai.

Kokia norma nacionalizmo

kuria,kokia griauna?

Geras straipsnis

Tai realybes faktai ir samoningas zmoniu mulkinimas.Bet…zmones turi Dievo idiegta Tiesos jausma,kuris padeda atskirti ir suprasti kur Tiesa o kur melas.

Vietoj Sibiro dabar...

baudziamoji byla su suklastotais irodymais!Ir irodymus klastoja tie patys kurie veze i Sibira!

Povilas

Užkabinote pačią esmę. Ačiū jums Rasa.

ruta

Taip , sunaikino politinius oponentus , sovietines sistemos kritikus , neabejingus , protingus , talentingus ,o likuseji puikiai pritapo prie totalitarizmo , visisko paklusnumo sistemai .Prisitaike , laize auksciau stovinciam , del to kylo karjeros laiptais .Svarbu buvo netureti savo nuomones , o tik pritarti visiems valdzios sprendimams .Ar iskastrotam subjektui reikia moters ?Taip ir cia , kam laisve prisitaikeliui , bailiui , bukiui , o po sovietines okupacijos tokie ir dominuoja .Jiems nostalgija tiems sovietiniams laikams , kai nereikia nei galvoti , nei spresti , nei pasirinkti – uz tave jau viskas nuspresta , tu TIK gali pritarti ..Todel dabar , matant ta pacia tendencija Nepriklausomoje Lietuvoje , darosi nejauku ir net pikta ,ar jus zmones akli ,ar patogiau… Skaityti daugiau »

Svarbiausia

žmogui turi taurią Dievo baimę.

beje

Kiek mažai nutolome nuo to vėlyvojo sovietmečio – tokia mintis kyla perskaičius straipsnį. Gal dėl to, kad nebuvo desovietizacijos ir aukščiausiuose postuose sėdi tie patys vėlyvojo sovietmečio veikėjai?

etgeyut

Tarybiniai laikai yra dergiami tik todėl, kad nieko geriau dabartinis liberastinis kosmopolitinis režimas nesukūrė. Todėl bet kokiu atveju, tie, kas dergia tarybinį laikotarpį paprasčiausiai meluoja.

gudi giria

Visa beda,kad dar nebuvo laisvu rinkimu,o partijos,tai mafijozu gustos,ka jie visu pirma daro okupuoja visas informacines priemones ir pinigus ir prasideda korone.Sovietmeciu kaimai buvo stiprus dirbo,miestuos gamyklos fabrikai dirbo autobusai luzte luzo,nuo keliaiviu visuomeninis transportas auksciausiam lygi ir daug kitu geru dalyku,o dabar proto bokstai susitare,parsidave vakarams,kad atsisakytu visko ir dabar,jie mums veza savo zemes ukio produktus ir daug kito meslo.Reikejo isisavinti is visu rezimu,kas yra geriause ir kurti Lietuva dabar galima istarti liaudies dejone apsaugok viespatie.Kaune gyventoju gyveno virs 400 000 tuks.o dabar idomu kiek vien,tik pagalvojus,kas pridirbta su Lietuva zinot baubas ima.

gūdžiai giriai

gerbiamasai, gal ir vertų dėmesio kritinių minčių išrašėte, bet panašu, kad tuos minusus (nykščius žemyn) renkate vien dėl baisaus kiekio gramatikos klaidų. Jei bent kiek pasistengtumėte…

Al.

Pasakyta buvo, kad nepilkit naujo vyno į senus vynmaišius. Bet pripylėm. Tiesiog nuostabu kiek daug panašumų su Sąstingio epocha.

stasys

Autorė gana švelniai apibūdina to laikotarpio padaryta žala Lietuvos tautai,.. parinkdama tokias aptakias frazes kaip …‘ prieštaringai vertinama ‘, ‘ atviras klausimas ta tema ‘. Tiesa pasakius čia nei juoktis negali ,.nei verkti ..Pokario laikotarpio metų Stalinizmo represijos tiesiogiai sunaikino ta intelektualios visuomenės dalį ..kuri vienaip ar kitaip galėjo užimti kitokia pozicija sovietų atžvilgių, ir butų turėjusį gana ženklia įtaka prastuomenei, o to nepadarius tikslas taptų daug sudėtingesnis, laike, atkuriant ‚naujo tipo‘ visuomene ..Dar kas krenta į akis ..tai autorės bandymas pateikti tuos laikotarpius kaip kažkokius atsitiktinius įvykius laike (buvo ir praėjo) …. kas yra neteisinga . Jokia valstybė ir tuo labiau ideologinė –represinė nesivysto ..pagal Jos Gen.seku gyvenimo periodus ..To paprasčiausiai negalį būtį ..siekiant konkrečiu tikslu ..Smurto forma visada… Skaityti daugiau »

16
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top