Per Mindaugines tinka prisiminti ir palyginti ano meto ir dabarties politikus.
Nors ir tuomet postai ir titulai buvo paveldimi (netoli tenuėjom nuo viduramžių, tiesa…?), tačiau anuomet jaunuoliai buvo ruošiami suverenaus politiko ir karvedžio amatui.
Kaip tai skiriasi nuo dabar klestinčio politinio infantilizmo, kai pakanka gimti su šilkiniais marškinėliais ir uoliai vykdyti aukščiau stovinčiųjų valią, o prisidirbus ir įstūmus šalį į rimtą krizę – pulti verkšlenti jų pagalbos…
Višta be galvos netoli tenubėgs. O valstybė be rimtų ir protingų politikų?