Dalis mūsų piliečių sakosi tapę uoliais mokslatikiais, bet man dingojas, kad vis dėlto dabar sparčiau plinta kita religija – induizmas. Žinote, joje yra kastų sistema, kur aukštesnių kastų atstovai vengia bendrauti su žemesniųjų ir t.t. Štai, tarkim, eina koks nors stovintis ant aukščiausio socialinio laiptelio brachmanas gatve ir per vėlai pastebi, kad ant jo krenta šudros, ar, neduokdie, kokio išvis anapus kastinės tvarkos esančio niekingo dalito šešėlis. Nebespėja nuo jo išsisukti. Ir ką? Baisi nelaimė! Siaubas! Belieka kuo greičiau skuosti namo ar į šventyklą, žinoma, pakeliui apdairiai vengiant kitų purvinų šešėlių, kad galėtų tuoj pat rituališkai apsivalyti, nusiplauti šią baisią dėmę.
Taip ir mūsų draugai, bičiuliai, kolegos, bendrapiliečiai, sparčiai virstantys induistais, elgiasi. Antai po Vingio parko mitingo vienas garbus profesorius baisėjosi, kaip aš ant scenos stovėjau, anot jo, šalia „baisaus vatniko“, kuris, keista, irgi yra profesorius, habil. dr. ir t.t. Nors mačiau tą žmogų pirmąkart, nors jo kalboje nebuvo nieko „baisiai vatnikiško“, nors šalia stovėjo ir kiti žmonės, įskaitant disidentą kunigą R. Grigą, bet šešėlis ant mūsų visų jau krito…
Aišku, po antradienio mitingo ta dėmė jau virto nenuplaunama… Kalbėjau nuo scenos, ant kurios vėliau lipo paleckiai, kas ten dar…?, nors tuomet jau buvau išėjus, turėjome svečių, kuriems norėjome aprodyti mūsų gražųjį Vilnių. (Nepritariu tam, kad Paleckis ir co buvo įleisti į sceną kalbėti, manau, tai pakenkė bendram reikalui, bet kodėl taip atsitiko, kas dėl to kaltas, klauskite mitingo organizatorių).
Tačiau, pasirodo, pasmerkimo šešėlis dėl to buvo toks ilgas ir platus, kad visus mitinge buvusius taikius žmones uždengė. Kas, kad jie po renginio ramiai išsiskirstė ir nebepasiliko „vakarinei programai“, kurią, kaip vis labiau aiškėja, užsakė ir režisavo mūsų šaunioji vyriausybė. Na, kad liaudžiai nuobodu nebūtų. Ir kad savo realistiniu profesionaliu spektakliu su įspūdingais specefektais užgožtų tą nemalonų poskonį, likusį po pasibaisėtinai nepolitkorektiško mėgėjų ryte surengto performanso su kartuvėm ir Dovydo žvaigždėm.
Tai mielieji induistai. Suprantu ir vertinu jūsų nuoširdų rūpestį mūsų dvasinio išsigelbėjimo perspektyvomis. Suprantu, kad, vis labiau plintant jūsų tikėjimui, bet koks viešas protesto mitingas, akcija ar net banalus pasivaikščiojimas gatve taps iš principo neįmanomas, nes brachmanams ar tokiais save laikantiems visuomet bus tikimybė susidurti su kokiais nors jiems ant kelio besimaišančiais šudromis ar dalitais, bet… Leiskite man likti krikščione. Leiskite pačiai atsakyti už savo žodžius ir veiksmus, o tegu kiti atsako už savuosius. Prieš Dievą ir prieš savo sąžinę.
Sąžinė yra mano reputacija.