Panašu, kad visa kovidinė komunikacija susiveda į subtilesnį ar grubesnį spaudimą, grįstą kaltės (per tave, neatsakingąjį ir nepaklusnųjį, nukentės kiti žmonės!!!), ką itin mėgsta kartoti PIŠ ir Dulkys, ir gėdos (kaip drįsti mąstyti ir elgtis kitaip nei nurodom MES, kurie tavimi, nedėkinguoju, šitaip rūpinamės???) žadinimu ir vadyba. O paklusnieji tuo tarpu apdovanojami puikybe – mes štai įgauname galimybių, bet pažiūrėkite į tuos nevykėlius – jie ne tokie, aiškiai ne educated ir dar žemesnių pajamų kaimiečiai, cha cha!
Viskas taip tiesmuka ir primityvu…
Kaip tik netyčia pažiūrėjau lrt reportažą, kur buvo kalbinamas Norvegijos lietuvis. Aptarinėjo norvegų ką tik atliktą tyrimą, kuris atskleidė, kad lietuviai yra mažiausiai ten pasiskiepijusi tautinė mažuma. Žurnalistė klausė, kokie yra skirtumai tarp Norvegijos ir Lietuvos pasitelkiamų priemonių pandemijai suvaldyti, ir kalbinamasis davė suprasti, kad norvegai tiesiog netaiko prievartos, o mėgina ramiai įtikinti ir kreipiasi į visuomenę pagarbiai.
Čia gi einama žemiausių ir primityviausių instinktų stimuliavimo keliu: baimė, nerimas, kaltė, gėda ir galiausiai atlygis, psichologinė satisfakcija „geriesiems“ – pranašumo prieš kitus jausmas! Daug daug lazdų ir, kompensacijai, cukraus gabaliukas bei šeimininko paglostymas teisingai triuką atlikusiam Pavlovo šuniukui.
Ne veltui bėgama nuo šito trečius metus besitęsiančio muštro kuo toliau.