Robertas Grigas. Apie dramaturgiją

„Kai vienas rusų kosmonautas grįžo iš kosmoso ir pranešė ten neradęs Dievo, K. S. Luisas (Clive Staples Lewis) atsakė, jog tai būtų tas pats, jeigu Hamletas nuėjęs į pilies pastogę ieškotų Šekspyro. Jeigu Dievas yra, Jis nebus dar vienas visatos objektas, kurį galima uždaryti laboratorijoje ir analizuoti empiriniais metodais. Jo santykis su mumis bus toks, kaip dramaturgo ir pjesės personažų.

Mes (personažai) galime galime gana daug žinoti apie dramaturgą,bet tik tiek, kiek autorius pats nusprendžia pateikti informacijos apie save pjesėje. Todėl jokiu būdu neturime „įrodinėti“ Dievo egzistavimo taip, tarsi Jis būtų vien tik mūsų visatos objektas, kaip deguonis ar vandenilis kokioje nors Ramiojo vandenyno saloje […].

Kuris pasakojimas apie pasaulį turi „didžiausią galią paaiškinti“ tai, ką regime pasaulyje ir savyje? Nujaučiame, kad pasaulis nėra toks, koks turėtų būti. Nujaučiame, kad esame labai ydingi, bet kartu labai šaunūs. Mūsų meilės ir ilgesio niekas šiame pasaulyje negali numalšinti. Mes giliai širdyje jaučiame poreikį žinoti prasmę ir tikslą. Kuri pasaulėžiūra geriausiai atsako į tokius klausimus? […]

Jeigu biblinis Dievas egzistuoja, Jis yra ne kaip palėpėje tūnantis žmogus, o kaip Dramaturgas.

Vadinasi, empiriškai tyrinėdami nerasime Jo kaip pasyvaus daikto. Veikiau turime įžvelgti Jo buvimo užuominas, kurias Jis įrašė visatoje, įskaitant mus pačius. Štai kodėl, jei Dievas yra, turime tikėtis aptikti Jį apeliuojantį į mūsų racionalius gebėjimus. Jeigu esame sukurti „pagal Jo atvaizdą“ kaip racionalūs asmenys, tarp Jo proto ir mūsų proto turi būti kažkoks rezonansas. Be to, tai reiškia, kad vien proto neužtenka. Dramaturgas gali būti pažintas tik per asmeninį apreiškimą. […] Krikščionišku požiūriu, didžiausias Dievo buvimo įrodymas yra pats Jėzus Kristus. […] Jis įrašė į tą pjesę save kaip pagrindinį istorijos personažą. Jis yra Tas, su kuriuo turime reikalų“.

Šaltinis: Timothy Keller, „Už ir prieš Dievą. Tikėjimas skepticizmo amžiuje“ („The Reason for God“), Vilnius, 2014.

Nuotrauka R. Grigo. Koplyčia kardinolo Vincento Sladkevičiaus (1920–2000) tėviškėje, Guronių kaime (Kaišiadorių rj., Žaslių parapija).

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
6 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
stasys

R.Grigas ne ‘paparčio žiedo’ simbolikos žinovas, ..ką tai bendro turi su jo gvildenama tema ? Gyvenimo prasmės paieškos susiveda pas jį į vieną temą , rasti požymius kurie įprasmintu jo gyvenimo kelią . Gal žmogus pats turėtų tikėti jog pajėgūs vienas sau tą kelią nubrėžti ,susikurti ir jokia apvaizda piršto antspaudų juo neturėtų rūpintis ? Sovietizmo retorika aplamai ne vietoje laikau , to ‘tvartelio’ durys per siauros laisvos nuomonės žmogui , todėl dažnas pro jas tik gali loti .

Linkejimai perverta

Grigai susirask padoria moteri , ji padarys tave laimingu ir ismintingu…

Taip,

Jis – Dramaturgas. Drama – tragedija, komedija ar farsas – vyksta kiekvieno iš mūsų širdyje. Priklausomai nuo to, kokį vaidmenį savo sielai sugeba parinkti ,,visažinis” žemiškasis protelis.

Kis

trys pirmieji-nuskriaustieji,jie net zmogiskumo pavydi Grigui,kaip nesuprasti,kad paniekindami kita ,niekingais padarais save pavercia.Va cia jums tikrai Auksciausiojo dovana,matomai tik tokios esate pelne.

O tu, Milaiti,

pateptasis ir apdovanotasis?

Kisiau,

agentėli, tu bent SKAITYTI pramok, gerai?

6
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top