„Kai vienas rusų kosmonautas grįžo iš kosmoso ir pranešė ten neradęs Dievo, K. S. Luisas (Clive Staples Lewis) atsakė, jog tai būtų tas pats, jeigu Hamletas nuėjęs į pilies pastogę ieškotų Šekspyro. Jeigu Dievas yra, Jis nebus dar vienas visatos objektas, kurį galima uždaryti laboratorijoje ir analizuoti empiriniais metodais. Jo santykis su mumis bus toks, kaip dramaturgo ir pjesės personažų.
Mes (personažai) galime galime gana daug žinoti apie dramaturgą,bet tik tiek, kiek autorius pats nusprendžia pateikti informacijos apie save pjesėje. Todėl jokiu būdu neturime „įrodinėti“ Dievo egzistavimo taip, tarsi Jis būtų vien tik mūsų visatos objektas, kaip deguonis ar vandenilis kokioje nors Ramiojo vandenyno saloje […].
Kuris pasakojimas apie pasaulį turi „didžiausią galią paaiškinti“ tai, ką regime pasaulyje ir savyje? Nujaučiame, kad pasaulis nėra toks, koks turėtų būti. Nujaučiame, kad esame labai ydingi, bet kartu labai šaunūs. Mūsų meilės ir ilgesio niekas šiame pasaulyje negali numalšinti. Mes giliai širdyje jaučiame poreikį žinoti prasmę ir tikslą. Kuri pasaulėžiūra geriausiai atsako į tokius klausimus? […]
Jeigu biblinis Dievas egzistuoja, Jis yra ne kaip palėpėje tūnantis žmogus, o kaip Dramaturgas.
Vadinasi, empiriškai tyrinėdami nerasime Jo kaip pasyvaus daikto. Veikiau turime įžvelgti Jo buvimo užuominas, kurias Jis įrašė visatoje, įskaitant mus pačius. Štai kodėl, jei Dievas yra, turime tikėtis aptikti Jį apeliuojantį į mūsų racionalius gebėjimus. Jeigu esame sukurti „pagal Jo atvaizdą“ kaip racionalūs asmenys, tarp Jo proto ir mūsų proto turi būti kažkoks rezonansas. Be to, tai reiškia, kad vien proto neužtenka. Dramaturgas gali būti pažintas tik per asmeninį apreiškimą. […] Krikščionišku požiūriu, didžiausias Dievo buvimo įrodymas yra pats Jėzus Kristus. […] Jis įrašė į tą pjesę save kaip pagrindinį istorijos personažą. Jis yra Tas, su kuriuo turime reikalų“.
Šaltinis: Timothy Keller, „Už ir prieš Dievą. Tikėjimas skepticizmo amžiuje“ („The Reason for God“), Vilnius, 2014.
Nuotrauka R. Grigo. Koplyčia kardinolo Vincento Sladkevičiaus (1920–2000) tėviškėje, Guronių kaime (Kaišiadorių rj., Žaslių parapija).