Romo Kalantos aukos metinių minėjimas Kaune

Gegužės 14 d., ketvirtadienį, Romo Kalantos žūties dieną, Kaune bus paminėtos R. Kalantos žūties 43-iosios metinės.

Jo atminimui skirti renginiai prasidės 10 val. – ant Romo Kalantos kapo Romainių 1-iose kapinėse bus padėta gėlių. 13 val. Romo Kalantos atminimas bus pagerbtas prie paminklo „Aukos laukas“.

Kauno Muzikinio teatro sodelyje įvyks muzikos ir saviraiškos festivalis „Rokas už Laisvę“:

13 val. – jaunimo akcija R. Kalantos atminimui. Akustinėje festivalio programoje „Šimtas pavasarių“ dalyvaus Š. Mačiulis ir „Poliarizuoti stiklai“, L. Rinkevičius ir M. Forman, R. Naidzinavičius, T. Miliauskas, M. Kaunietis ir D. Petraitis, E. Janušaitis, I. Papečkytė, A. Svidinskas, A. Vilčinskas, M. Ancevičius, V. Šerelis, A. Zala, A. Driukas ir „Arbata“, Leo, Vito ir „Undarox“.

17–21 val. įvyks roko grupių koncertas – jame dalyvaus grupės „Piligrimas“, „Leav“, „Wild Reason“, „Sutemon“, „Huge Soul“, „Reck 4 Less“, „Only Once“.

* * *

Romas Kalanta, 19-metis vaikinas iš Vilijampolės, 1972 metų gegužės 14 dieną pačiame Kaune centre, sodelyje prie Muzikinio teatro, apsiliejo benzinu ir susidegino. R. Kalantos užrašų knygelėje liko įrašas: „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“.

R. Kalantos susideginimas sukėlė spontanišką pasipriešinimą, nesankcionuotus jaunimo protestus prieš SSRS okupaciją. Nors KGB, siekdama išvengti žmonių susibūrimo, paankstino R. Kalantos laidotuves, į jas vis tiek susirinko daug jaunimo, kuris nešė ir dėjo gėles jo žūties vietoje. R.Kalantos laidotuvės, virtusios masiniu mitingu ir jaunimo riaušėmis Laisvės alėjoje, buvo negailestingai tramdomos.

Kaune prasidėjo antisovietinis bruzdėjimas, išaugęs į atvirą pasipriešinimą. 1972 m. gegužės 18–19 d. vyko demonstracijos, kuriose dalyvavo keli tūkstančiai žmonių. Eidami Kauno gatvėmis jie skandavo: „Laisvę Lietuvai!“, „Laisvę hipiams!“. Mieste buvo platinami atsišaukimai „Tegyvuoja nepriklausoma Lietuva!“, „Tegyvuoja Gegužės 18-oji!“. Valdžia prieš manifestantus metė ne tik miliciją, bet ir desantininkų bei saugumiečių būrius.

Šis įvykis nuaidėjo ne tik Sovietų Sąjungoje, bet ir visame pasaulyje.

Tačiau gyvu laisvės fakelu virtusio R. Kalantos auka, pasak istorikų, įžiebė aktyvesnį lietuvių tautos pasipriešinimą okupantams. Tai tapo pamatu vėlesnei visų Lietuvos įvykių grandininei reakcijai, kuri galiausiai peraugo į Sąjūdžio judėjimą.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
3 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Tiesos

portalas yra labai pasyvus.

:-(

Aciu tiesoms, kad primine kalantines. Koncertas buvo geras. Keista, kad zmoniu nedaug tesusirinko. Nors shudasklaidoj nemaciau jokios info. Tikiuosi kitamet bus daugiau.

Virgis to Tiesos

ar dėl to, kad nedega atvira laiepsna? O kad diena iš dienos vien visuomeniniais pagrindais dirba saujelė žmonių jums įspūdžio nedaro?

3
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top