Jūsų dėmesiui siūlome Rasos Baločkaitės parengtą ir veidaknygėje paskelbtą pasakojimą apie Marijos Kapnist, senos Rusijos grafų giminės palikuonės, gyvenimo kelią per praėjusio amžiaus Sovietų Sąjungos istorijos išvartas.
Marija Kapnist išgarsėjo populiariame sovietiniame filme „Bronzinė paukštė“ (1974) suvadinusi atšiauraus būdo, rūstaus veido, antisovietiškai nusiteikusią, vietos pionierių nemėgstančią grafienę.
Ironiška yra tai, kad ir pati Marija Kapnist buvo kilusi iš grafų giminės. Po Spalio revoliucijos jos tėvas buvo sušaudytas, ji pati kurį laiką slapstėsi, vėliau atvyko į Leningradą studijuoti aktorystės, bet kaip tik tuo metu buvo nužudytas Kirovas ir prasidėjo nauja „valymų“ banga.
Marija Kapnist buvo nuteista 8 metams ir pateko į Karlagą (Kazachstane).
Lageryje susilaukė kūdikio nuo lenkų karininko (beje, kai kuriuose šaltiniuose sakoma, esą lenkas išgelbėjęs jai gyvybę ar pan.; Marija paklaususi, ką ji turinti padaryti, kad atsidėkotų, ir lenkas paprašęs pagimdyti jam kūdikį; Marija sutikusi).
Lagerio prižiūrėtojai reikalavo pasidaryti abortą, o jai atsisakius – skyrė pačius sunkiausius darbus.
Vėliau jos dukra Rada pati sakys, esą tai stebuklas, kaip ji išgyveno.
Kai Radai buvo dveji metai, Marija Kapnist pamatė, kaip auklė žiauriai muša mergaitę sakydama „Dabar išmušiu iš tavęs liaudies priešą“, ir pati kibo auklei į atlapus.
Auklė buvo vietos NKVDisto meilužė, todėl Marija Kapnist gavo dar 10 metų, o jos mergaitė buvo išsiųsta į vaikų namus.
Lageryje Marija susipažino su kita moterimi, Valentina, ir išgavo iš jos pažadą, kad jei Valentina išeis į laisvę pirmoji, ji suras ir imsis globoti Marijos dukrą Radą – taip ir atsitiko.
Vėliau, kai Marija pati grįžo iš lagerio, Valentina nebenorėjo mergaitės jai atiduoti. Kažkokio posėdžio ar teismo metu komisija paklausė Rados: „Štai tavo dvi mamos, kurią tu pasirinksi?“ Rada pribėgo ir apsikabino Valentiną. Marija atsistojo ir apsisukusi išėjo iš salės.
Vėliau ji prisipažins, kad tas momentas jos gyvenime buvo baisesis už visas lagerio patirtis.
Vėliau, sulaukusi 15 metų, Rada aplankė motiną, pateko į jos gimtadienį, pamatė ypatingus žmones, pamatė, kaip jos motina yra mylima ir gerbiama, ir pati užmezgė su ja emocinį ryšį.
Kodėl Valentina buvo taip prisirišusi prie mergaitės? Kadaise pati būdama jauna mama ir žmona, ji pranešė savo švaistūnui vyrui, kad jį palieka. Šis mokėsi (ar dirbo) kartu su Berija ir paprašė Berijos: ar negalėtumėt mano žmonos trumpam užlaikyti.
Viskas baigėsi tuo, kad Valentija gavo 8 metus, o jos tuomet trijų mėnesių dukrelė mirė, nesulaukusi iš lagerio grįžtančios motinos.
Pačios Marijos meilės gyvenimas klostėsi sudėtingai. Prieš lagerį ji turėjo mylimąjį Leningrade. Šis nepaliovė jos mylėjęs nei po nuosprendžio, nei po vaiko gimimo, ir laukė grįžtančios į Leningradą.
Vyriškis, gyvendamas laisvėje, tik gražiai žilstelėjo, tuo tarpu Marija, anuomet 44 metų, buvo visiškai susenusi. Marija matė, kaip mylimasis, atėjęs į peroną, ilgai vaikščiojo su gėlių puokšte, dairėsi, kelis kartus praėjo pro ją, o kai peronas visiškai ištuštėjo, įteikė jai tas gėles ir pasakė: „Na, matot, jūsų niekas nepasitiko, o aš nesulaukiau tos, kurią turėjau pasitikti,“ – ir jau ruošėsi nueiti.
Ir tada Marija pašaukė jį balsu.
Tarp jų visą gyvenimą išliko artimas, emociškai intymus ryšys, mylimasis daug kartų piršosi Marijai, tačiau ši tos pirmosios frazės niekada taip ir neatleido.
Grįžusi iš lagerio, Marija skurdo ir dirbo kiemsarge, taip pat ir kino teatre. Ten ją pastebėjo kažkoks režisierius ir, pačiupęs už rankovės, nutempė į masuotę. Taip prasidėjo Marijos sugrįžimas į kiną, kur ji suvaidino daugiau nei šimtą dvidešimt įsimintinų vaidmenų.
„Bronzos paukštėje“, labiausiai ją išgarsinusime filme, Marija atliko atšiausios grafienės, liaudies priešės vaidmenį – nežinau, ar būtų tikslu sakyti: suvaidino pati save.
Kadangi Taišete ir Karlage Mariją, net ir besilaukiančią, visai dienai nuleisdavo į šachtą ir iškeldavo tiktai vakare, jai išsivystė klaustrofobija – ji niekada nesinaudodavo požeminėmis perėjomis ir tai tapo jos mirties priežastimi – sulaukusią 79 metų ją partrenkė automobilis einančią per gatvę .
Tokia įstabi Marijos Kapnist istorija.
P.S. Spontaniškai parašytame tekste gali būti likę netikslumų, visą tekstą galima rasti ČIA.