Šiandien, trečiadienį, vyskupai kviečia vyrus katalikus pasninkauti ir melstis už Lietuvos šeimas

LVK

Švenčiant Šventojo Juozapo metus kviečiame visus vyrus katalikus kovo 24 dieną, trečiadienį, pasninkauti.
Pasninko intencija – už Lietuvos šeimas. Tebūna tai asmeninės maldos, Dievo garbinimo, dėkingumo ir atgailos diena.
Lietuvos vyskupai

* * *

Esame popiežiaus Pranciškaus paskelbtų Šventojo Juozapo metų kelyje. Šių metų tikslas – kad kiekvienas tikintysis, sekdamas šio šventojo pavyzdžiu, galėtų kasdien stiprinti savo tikėjimą, idant pilnai įvykdytų Dievo valią. Pagerbiant ir naujai apmąstant šventojo Juozapo asmenį, jo vietą ir misiją Išganymo istorijoje, žvelgiant į jį supančią aplinką, šiam šventajam patikėtas tarnystes bei patirtus iššūkius, kyla būtinybė dar kartą apmąstyti vyro asmens atsiskleidimą istorijos vingiuose ir šiandienos pasaulio tikrovėje keliaujančios Dievo tautos sąmonėje.

Mūsų krašto ganytojai pakvietė visus Lietuvos vyrus katalikus šių metų kovo 24 dieną, trečiadienį, pasninkauti ir melstis.

Esame kviečiami skirti laiko ateiti Dievo akivaizdon ir atidengti savo šiandienos patirčių, kasdienybės, sampratų, o galbūt ir neteisingų įžvalgų, poreikių bei lūkesčių tikrovę. Kiekvienam katalikui vyrui ypač svarbu savo dvasinį maldos gyvenimą drąsiai paliudyti ir patirti namuose. Besimeldžiantis vyras savo vaikui yra tikras vyriškumo, rūpestingumo patikėtais žmonėmis bei atsakingumo vykdant Dievo valią kasdienybėje paveikslas.

Kviečiame visų parapinių bendruomenių vyrus minėtą pasninko dieną peržengti bažnyčios slenkstį ir švęsti Sutaikinimo sakramentą, dalyvauti šv. Mišių aukoje, priimti Eucharistiją, būti regimu parapijos bendruomenės nariu. Būti maldos vyru už savo šeimą.

Ši išskirtinai vyrų pasninko diena tampa proga, remiantis į šventojo Juozapo asmens gelmę, mąstyti ir gyvenimu paliudyti Dievo kūrinio žmogaus – vyro tikrovę, kuri yra atvira esančiam šalia, patikima ir saugi, atsakinga ir kūrybinga, darbšti ir įžvalgi. Mylinti ir gebanti puoselėti ateitį. Žmogiška, jautri ir gili, nes remiasi į Tiesos pamatą – mūsų Viešpatį Jėzų Kristų – Mylinčio Tėvo Veidą žemėje ir užgrūdinta šventojo Juozapo asmens pavyzdžio bei atvirumo Dievo veikimui.

Tenka pripažinti, kad labai dažnai vyro asmens sampratai, jo vietai šeimos ar darbo aplinkos, visuomenės, valstybės gyvenime įtaką daro tam tikra kintanti laikmečio dvasia bei požiūris, kuomet visa tai neretai įneša sumaištį, o kartais tampa ir laikinumo bei vienadienių madų, kintančių vaidmenų formacijos principų paliekamomis giliomis žaizdomis vyro asmens paveiksle. Šiandienos pasaulis vyro asmenyje neretai mato agresorių, valdžios ir galios despotą, neatsakingą šeimos tėvą: bejausmį pradėtos gyvybės akivaizdoje, bailų, smurtaujantį ir vengiantį atsakomybės, nerūpestingą vaikų atžvilgiu. Kartais neteisėti arba iškreipti visuomenės lūkesčiai vyrams tampa paskata patekti ir į įvairias degradavimo pinkles – alkoholį, narkotikus, azartinius žaidimus. Šios priežastys aiškiai matomos skaudžių savižudybių, įvairių priklausomybių, trumpesnio gyvenimo tarpsnio statistikoje.

Šventojo Juozapo asmuo moko mus mylėti Dievą, mūsų Tėvą, ištikimai melstis, įsiklausyti į Jo valią ir ją klusniai vykdyti. Evangelija šventąjį Juozapą vadina teisiu žmogumi. Jis, savo širdyje saugojęs Dievo slėpinius, mus skatina iš naujo atrasti tylos vertę, maldos galią, išmintingai ir lojaliai vykdyti savo pareigas. Teisumo dorybė, kurios pavyzdį duoda šventasis Juozapas, kiekvieną skatina paklusti Dievo įstatymui, kuris yra gailestingumo įstatymas. Šio didžio šventojo pavyzdys mus padrąsina saugoti Dievo įstatymą, esantį giliai įrėžtą žmoguje – Dekalogo įstatymą ir Kalno pamokslo mokymą.

Visiems tampa evangelizacine užduotimi kviesti ir drąsinti vyrus gyventi aktyvų maldos gyvenimą namų aplinkoje, būti visuomet regimiems parapiniame ir bažnyčioje švenčiamos liturgijos gyvenime, reguliariai švęsti Sutaikinimo sakramentą, būti vienybėje su Dangiškuoju Tėvu Eucharistijos slėpinyje. Šiandienos pasauliui taip reikia maldos vyrų, gilų dvasinį gyvenimą gyvenančių vyrų, tyloje apmąstančių jiems patikėtas veiklas ir užduotis, aktyvių ir sąmoningų Bažnyčios narių.

Melskime kartu šventojo Juozapo globos ir užtarimo mūsų šeimoms ir Tėvynei.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
32 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Žinia,

Kad pasnikas, tai savęs išsižadėjimas. Tikras vyras gali save apriboti visą dieną – vien vandeniu ir duona. Jau vien tik tai būtų stipri malda ir įrodymas sau, ant kiek man yra svarbi šeima. Manau, kad čia galėtų prisidėti ir moterys.

Feministas

Katalikų Dievo kūrinys žmogus – vyras. Apie kitus sutvėrimus neužsiminta. Gal Stambulo arabai per Mohometo mokymus apie moteris ką nors mini?

Papasnikauk>>> Feministas

Gal, Katalikų Dievas tau apšvies protelį.

Vyskupams

Siulau vyskupams vesti lietuves moteris ir daug
Vaiku i pasauli paleisti nes kitaip Lietuvoje katalikybe neturi
Jokios ateities

O kartu

reiktu visiems masiskai pasimelst, kad Bosas Danguje atleistu musu kaltes ir pasalintu, pradziai is Lietuvos visus virusus, kokia forma jie bebutu ateje.
Nejau katalikai nebetiki stebuklais?..

Kovo 25 d. VIEŠPATIES APREIŠKIMAS

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Iz 7, 10–14; 8, 10)

Prabilęs Viešpats kalbėjo Achazui: „Prašyk Viešpatį savo Dievą, sau ženklo – arba apačioje iš žemybių, arba viršuje iš aukštybių“.
Achazas atsakė: „Aš nieko neprašysiu ir Viešpaties nebandysiu“.
Tuomet Izaijas prabilo: „Klausykite, Dovydo namai! Ar jums per maža varginti žmones, kad jūs įkyrite ir mano Dievui?! Todėl pats Viešpats duos jums ženklą: štai mergelė pradės ir pagimdys sūnų; jį suteiks jam vardą Emanuelis, tai reiškia: ‘Dievas su mumis’“.

Kovo 25 d. VIEŠPATIES APREIŠKIMAS

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 39, 7–11)

P. – Štai ateinu, o Dieve, vykdyti tavo valios.

Tau nepatiko nei kruvinos aukos, nei atnašos vaisių:
bet atvėrei mano ausis, kad klausytų.
Nenorėjai nei deginamų, nei atgailos atnašų.
Tuomet aš tariau: „Ateinu!“ – P.

Knygoje apie mane yra parašyta: „Dieve, aš trokštu įvykdyti tavąją valią;
tavo Teisynas meilus mano širdžiai“. – P.

Tavo teisumą paskelbiau susirinkimui,
Viešpatie, tu žinai, kad aš netylėjau lūpas sučiaupęs. – P.

Neslėpiau savo širdy aš tavo teisumo,
garsiai kalbu apie tavo ištikimybę ir tavo pagalbą
Neslepiu tavo malonės,
susirinkus didžiai daugybei. – P.

Kovo 25 d. VIEŠPATIES APREIŠKIMAS

Dievo Žodis Antrasis skaitinys (Žyd 10, 4–10) Broliai! Neįmanomas dalykas, kad jaučių ir ožkų kraujas panaikintų nuodėmes. Todėl, ateidamas į pasaulį, Kristus byloja: „Aukų ir atnašų tu nebenori, bet paruošei man kūną. Tau nepatiko ir deginamosios aukos už nuodėmes. Tuomet aš tariau: štai ateinu, kaip knygos rietime apie mane parašyta, vykdyti tavo, o Dieve, valios!“ Anksčiau pasakęs: „Aukų ir atnašų, deginamųjų ir permaldavimo aukų tu nebenori, nemėgsti“, – o jos atnašaujamos pagal Įstatymą, – jis paskui paskelbė: „Štai ateinu vykdyti tavo valios“. Jis panaikina viena ir nustato kita. Dėlei tos valios esame Jėzaus Kristaus kūno atnašavimu vieną kartą pašventinti visiems laikams. Posmelis prieš evangeliją (Jn 1, 14ab) (P. Aleliuja.) – Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų; mes regėjome jo… Skaityti daugiau »

Kovo 25 d. VIEŠPATIES APREIŠKIMAS

Evangelija (Lk 1, 26–38) Angelas Gabrielius buvo Dievo pasiųstas į Galilėjos miestą, kuris vadinasi Nazaretas, pas mergelę, sužadėtą su vyru, vardu Juozapas, iš Dovydo namų; o mergelės vardas buvo Marija. Atėjęs pas ją, angelas tarė: „Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi!“ Išgirdusi šiuos žodžius, ji sumišo ir galvojo sau, ką reiškia toks sveikinimas. O angelas jai tarė: „Nebijok, Marija, tu radai malonę pas Dievą! Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi. Jisai bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus. Viešpats Dievas duos jam jo tėvo Dovydo sostą; jis viešpataus Jokūbo namams per amžius, ir jo viešpatavimui nebus galo“. Marija paklausė angelą: „Kaip tai įvyks, jeigu aš nepažįstu vyro?“ Angelas jai atsakė: „Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs ir Aukščiausiojo… Skaityti daugiau »

Kovo 25 d. VIEŠPATIES APREIŠKIMAS

Evangelijos Mąstymas Prašyti vidinės laisvės atsiliepiant į Dievo kvietimą Prisiartinsiu prie Marijos ir paprašysiu, kad galėčiau kartu su Ja medituoti Apreiškimo sceną, kad „nuvestų“ mane į tą vietą, kur Ji pati pergyveno susitikimą su angelu ir girdėjo jo žodžius. * Kontempliuosiu jaunos mergaitės Marijos, kuri buvo susižiedavusi su Juozapu, gyvenimą Nazarete. Atkreipsiu dėmesį į tą momentą, kai „angelas atėjo pas Ją“ ir ištarė savo žodžius. Tarp kasdieninių rūpesčių Ji išlieka laisva ir jautri ateinančiam Dievui. * Pakviesiu Mariją į savo namus, paprašysiu, kad Ji būtų visuose mano reikaluose, kuriuose labiausiai esu pasimetęs, su kuriais negaliu susitvarkyti ir per kuriuos prarandu širdies ramybę. Prašysiu Jos, kad išmokytų mane būti laisvą kasdieninėse įtampose, kad išprašytų man malonės būti jautriam Dievo buvimui mano… Skaityti daugiau »

Kovo 25 d. VIEŠPATIES APREIŠKIMAS

Evangelijos Komentaro autorė – ses. Adelė Pilipavičiūtė, CC „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei“ (Lk 1, 38). Tokius Mergelės Marijos žodžius girdime šiandienos evangelijoje. Taip ji atsako į Dievo jai patikėtą misiją – tapti Jėzaus motina. Atrodytų, Marijai, kuri buvo be menkiausios nuodėmės, turėjo būti pakankamai paprasta į kiekvieną Dievo kvietimą džiaugsmingai ir paprastai atsiliepti „taip“ (ji juk ne tokia kaip mes, paprasti ir nuodėmingi žmonės). Tačiau pažvelgę į jos gyvenimą išvysime, jog super galių Mergelė Marija neturėjo ir padebesiais neskraidė. Jog ne viskas ten buvo taip paprasta net ir būnant be jokios dėmelės! Ji yra artimesnė mūsų tikrovei, nei kartais galėtume pagalvoti. Ar jums yra buvę (arba yra dabar) taip, kad atrodytų, jog Dievas kviečia į… Skaityti daugiau »

Vyskupams patarimas kaip isaugoti Lietuva

Siulau vyskupams vesti lietuves moteris ir daug
Vaiku i pasauli paleisti nes kitaip Lietuvoje katalikybe neturi
Jokios ateities.(pataps protestantiska arba ortodoksiska …)
Isskyrus tuos kurie turi dievo malone…..buti skaistiems…
(Liaudiskai tariant kurie patiria Orgazma maldos metu…)

Popiežius Pranciškus

Malda su Mergele Marija II. „Tiesa, kad krikščioniškasis pamaldumas visada jai skyrė gražiausius apibūdinimus, kaip kad vaikas kalba apie mamą. Kiek gražių dalykų pasako vaikas mamai, kurią myli! Daug gražių dalykų. Tačiau atsiminkime, kad gražūs žodžiai, kuriuos Bažnyčia, šventieji skiria Mergelei Marijai, nieko neatima iš Kristaus buvimo vieninteliu Išganytoju. Jis yra vienintelis. Vaikų meilės mamai išraiška kai kada gali būti perdėta. Bet meilė, kaip žinome, visada mus verčia elgtis perdėtai“, – pridūrė popiežius. Pradėjome kreiptis į Mariją maldoje tais žodžiais, kurie jai skirti Evangelijose: „malonės pilnoji“, „palaiminta tarp moterų“. Titulas Theotokos („Dievo Motina“) greitai prigijo Sveika, Marija maldoje, buvo patvirtintas Efezo Susirinkimo. Panašiai kaip ir maldoje Tėve mūsų, po pagarbos žodžių pridedame maldavimą: prašome, kad Motina melstų už mus, kad… Skaityti daugiau »

Popiežius Pranciškus

Malda su Mergele Marija I. Žinome, kad didysis krikščioniškos maldos kelias yra Jėzaus žmogiškumas. Krikščioniškai maldai būdingas pasitikėjimas neturėtų pagrindo, jei Žodis nebūtų įsikūnijęs ir per Šventąją Dvasią mums dovanojęs savo sūniško santykio su Tėvu. Kristus yra tarpininkas, Kristus yra tiltas, kuriuo einame link Tėvo. Yra vienintelis Išganytojas, nėra kitų. Vienintelis. Jis yra tobulas tarpininkas. Kiekviena malda į Dievą yra per Kristų, su Kristumi ir Kristuje ir išsipildo Jam užtariant. Šventoji Dvasia išplečia Kristaus tarpininkavimą – jis yra kiekvienu metu, kiekvienoje vietoje: nėra kito vardo, kuriuo galėtume būti išgelbėti (žr. Apd 4, 12). Jėzus Kristus – vienintelis tarpininkas tarp Dievo ir žmonių. Visos kitos nuorodos, visų pirma nuoroda į Mergelę Mariją, naudingos krikščionio maldai ir pamaldumui, įgyja prasmę ir vertę… Skaityti daugiau »

Šiandien kovo 25 švenčiame

Viešpaties Apreiškimą Švč. Mergelei Marijai II. Nuo 1889 m. Holzmannas ir daugelis protestantų autorių mėgino parodyti, kad Lk 1, 34 ir 35 eilutės, kuriose yra žinia apie pradėjimą per Šventąją Dvasią, yra pridėtos. Kitas tyrinėtojas, Useneris kildina šį „mitą“ iš pagoniško herojaus garbinimo; tačiau Harnackas bando įrodyti, jog šis pasakojimas yra judėjiškos kilmės (Izaijas 7,14, Štai mergelė laukiasi kūdikio…). O Bardenheweris nustatė teksto autentiškumą. Šv. Lukas galėjo paimti informaciją apie šį įvykį iš kito pasakojimo, parašyto aramėjų arba hebrajų kalba, o žodžiai „palaiminta esi tarp moterų“ yra paimti iš 42 eilutės, kur kalbama apie Apsilankymą. Kiti autoriai bandė analizuoti žodžius „bet aš nepažįstu vyro“ ne ateities, bet praeities perspektyvoje: iki šios valandos nepažįstu vyro. Šią akivaizdžią klaidą, kuri prieštarauja teksto… Skaityti daugiau »

Šiandien, kovo 25 švenčiame

Viešpaties Apreiškimą Švč. Mergelei Marijai Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai faktas susijęs su Lk 1, 26-38. Apaštalas mums pasakoja, kad, kai Elžbieta buvo šeštame nėštumo mėnesyje, Dievas pasiuntė angelą Gabrielių į Nazaretą, mažą miestelį Galilėjos kalnuose, pas Mergelę Mariją. Marija buvo iš Dovydo giminės, ir buvo išleista už Juozapo iš tos pačios karališkos giminės. Tačiau ji dar nebuvo įžengusi į savo sutuoktinio namus, dar buvo savo motinos namuose, galbūt ruošė sau kraitį. Angelas atėjo į jos namus ir pasakė jai: „Sveika, malonės pilnoji (t.y. kuriai suteikta malonė, išrinktoji), Viešpats su tavimi“. Marija, išgirdusi sveikinimo žodžius, nieko nesakė; jos širdyje tai sukėlė sumaištį, kadangi ji nepažinojo angelo, nei kodėl jis atėjo, nei ką reiškė jo pasveikinimas. O angelas tęsė: „Nebijok, Marija,… Skaityti daugiau »

TAIP

Sutapimas: Viešpaties Apreiškimas Švč. Mergelei Marijai ir Seimo posėdis dėl B. Sabatauskaitės skyrimo Lygių galimybių kontroliere.

Šv. Mergelė Marija, padėk Lietuvai nugalėti šėtono siautėjimą.

Gavėnios kelionė

Su Dievo Gailestingumo šventove Mąstymas Kiekvienais metais keliaudami gavėnios kelionę link Golgotos viršukalnės, apmastydami savo gyvenimą ir suklydimus, esame sugražinami prie ištakų: Viešpaties apreiškimo Švč. Mergelei Marijai. Kaip Jėzus sakė artėjant Jo valandai, kad dėl tos valandos Jis čia ir atėjo. Iš tiesų mes keliaujame ne link Golgotos kalno viršūnės, bet žymiai aukščiau – link atvertų Rojaus vartų. Ir šios dienos evangelijoje mes girdime kaip maža niekam nežinoma mergaitė sutinka dalyvauti šiame Kelio perkeitime. Ši jauna mergaitė duoda pamoką kiekvienam iš mūsų. Atėjus iššūkiams ir sunkumams, mes į juos dažniausiai žvelgiame iš žmogiškos perspektyvos – ar palankios yra sąlygos, ar turime reikalingus talentus, ar užteks jėgų ir sumanumo. Tačiau Marija mums pateikia nuolankumo ir pasitikėjimo pavyzdį situacijoje, kuri viršija ne… Skaityti daugiau »

stebuklas

„Jis panaikina viena ir nustato kita. Dėlei tos valios esame Jėzaus Kristaus kūno atnašavimu vieną kartą pašventinti visiems laikams.”

Pasventinti, vadinasi, sventi = nekalti?.. ir nebereik jokiu auku ispirkimui/isganymui?..O tame musu sventume ir Sventoji Tiesos Dvasia su Dievo galia?.. Juk sake Jezus, jei jusu tikejimas butu it garstycios grudelis, dar ne tokiu stebuklu darytumet?..

elfe

Marija savo klusnumu Tevui istaise neklusnios Ievos klaida, vadinama „prigimtine nuodeme”?

>>>elfe

Manau, kad šv. Mergelė Marija yra vadinama naujoji Ieva, bet prigimtinė nuodėmė mus lydės iki pat gyvenimo pabaigos ir teks su ja kovoti. Taip pat žinau, kad ji buvo jau savo mamos Onos įsčiose pradėta be nuodėmės, t.y. be prigimtinės nuodėmės. Nekaltas Prasidėjimas – tai tik 1854 m. gruodžio 8 d. popiežiaus Pijaus IX paskelbta dogma, teigianti,kad Mergelė Marija Dievo malonės veikimu nuo pat pradėjimo buvo apsaugota nuo gimtosios nuodėmės.

>>>stebuklas

anksčiau, t.y. iki Jėzaus gimimo, žmonės už savo nuodėmes atnašavo gyvulius. Dievas atsiųsdamas savo Sūnų, panaikino gyvulių aukojimo ritualą, t.y. Jėzus sudarė naują sandorą su žmonija save paaukodamas ant kryžiaus. Dabar ne gyvulius aukojame, o save pačius, t.y. išsižadėdami savęs, numarinant savo aš ir tampant naujuoju žmogumi, naujuoju Adomu. Jėzus yra vadinamas naujasis Adomas. Taip, kad mūsų misija gyvenant žemėje, tapti naująja Ieva ar naujuoju Adomu.

V Gavėnios savaitės penktadienis

Pirmasis skaitinys (Jer 20, 10–13)

Girdėjau daugelį šnibždant – vien siaubas aplinkui: „Įduokite jį! Mes norim jį apskųsti!“ Artimiausi mano pažįstami laukia, bene aš pargriūsiu: „Galbūt jis apgaunamas duosis: tada mes prie jo prieitume ir jam atkeršytume“.
Tačiau su manim yra Viešpats lyg tvirtas kariūnas. Todėl mano persekiotojai klumpa ir nepakyla. Jie žlugs negarbingai, nieko nepešę, užsitraukę vien amžiną, neužmirštamą gėdą. Aš tavo jiems kerštą regėsiu, nes tau patikėjau savąją bylą.
Giedokite Viešpačiui, šlovinkite Viešpatį! Jis gelbsti varguolio gyvybę iš nedorėlių rankų“.

V Gavėnios savaitės penktadienis

Atliepiamoji psalmė (Ps 17, 2–7)

P. – Ėmiau sielvarte Viešpatį kviesti, ir mane jis išgirdo.

Mylėsiu tave, Viešpatie, mano stiprybe!
Viešpatie, priebėga mano, tvirtove, vaduotojau mano! – P.

Dieve, prieglobsti mano, tavimi aš viliuosi.
Tu mano skydas, išganymo ramstis, mano globėjas.
Šlovingojo Viešpaties šauksiuos
ir išvaduotas būsiu iš priešų. – P.

Iš visų pusių mane daužė bangos grėsmingos,
pražūtingieji srautai baugino;
apraizgytas buvau pragaro pinklių,
gausybės pragaištingųjų spąstų. – P.

Ėmiausi sielvarte Viešpatį kviesti,
šauktis Dievą pagalbos, –
jis savo šventovėj mano balsą išgirdo,
mano šauksmas jo ausį pasiekė. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Jn 6, 63b. 68b)

Viešpatie, tavo žodžiai yra dvasia ir gyvenimas; tu turi amžinojo gyvenimo žodžius.

V Gavėnios savaitės penktadienis

Evangelija (Jn 10, 31–42) Žydai stvėrėsi akmenų, norėdami Jėzų užmušti. O Jėzus paklausė juos: „Tėvo valia esu jums padaręs daug gerų darbų. Už kurį gi darbą jūs užmušite mane?“ Žydai jam atsakė: „Ne už gerą darbą užmušime, bet už piktžodžiavimą, kad tu, būdamas žmogus, dediesi Dievu“. Jėzus atsakė: „Argi jūsų Įstatyme nėra parašyta: ‘Aš tariau: jūs esat dievai!’? Taigi Įstatymas vadina dievais tuos, kuriems skirtas Dievo žodis, ir Raštas negali būti panaikintas. Kaip tad jūs galite sakyti tam, kurį Tėvas pašventino ir siuntė pasaulin: ‘Tu piktžodžiauji’, kai jis pareiškė: ‘Aš – Dievo sūnus!’? Jei aš nedarau savo Tėvo darbų, – netikėkite manimi! O jeigu darau ir manimi netikite, – tikėkite darbais, kad pažintumėte ir suprastumėte, jog Tėvas manyje ir aš… Skaityti daugiau »

V Gavėnios savaitės penktadienis

Evangelijos Mąstymas Prašyti Jėzaus galios ir artumo patirties abejonių valandą Atsistosiu arti Jėzaus. Išgirsiu triukšmą ir šurmulį. Atkreipsiu dėmesį į įtūžusius veidus žydų, kurie pasiėmė akmenų. Jie nori užmušti Jėzų akmenimis. Jo žodžiai juos neramina ir pykdo. * Ar Evangelijoje „susitinku“ su Jėzaus žodžiais, kurie mane neramina, gimdo manyje pasipriešinimą ir kuriems užsisklendžiu? Pasakysiu apie juos Jėzui. Prašysiu, kad padėtų man atsiverti tiems žodžiams. * Jėzus primena, kad man gyvenime padarė daug gerų dalykų ir, kad jie yra kilę iš Tėvo. Kokį konkretų gėrį pastebiu savo gyvenime? Ar matau jame Dievo veikimą, jautrią Tėvo ranką? * Žydai netiki, kad Jėzus yra Dievo Sūnus. Ar aš tikiu Jėzaus dievyste? Žvelgsiu į Jo paprastą, žmogišką veidą ir su tikėjimu kontempliuosiu Jėzaus dievystę.… Skaityti daugiau »

V Gavėnios savaitės penktadienis

Evangelijos skaitinį komentuoja Vincas Kolyčius (1922–2013) Daugelyje šios savaitės skaitinių pažymima, kad Jėzus, pasivadindamas Dievo Sūnumi, taip papiktino žydų religinius vadovus, kad jie net norėjo Jį užmušti akmenimis. Anot jų, Jėzus piktžodžiavo. Jėzus jiems priminė, kokius darbus Jis darė: gydė ligonius, pamaitino alkanus, guodė liūdinčiuosius. Ar tai neturėjo būti iš Dievo? Bet ne už tai jie norėjo Jėzų užmušti, bet dėl to, kad Jis skelbėsi esąs Dievo Sūnus. Pagaliau Jėzus sako, jog jeigu netiki Jo žodžiais, tai turėtų tikėti Jo darbais. Dėl žodžių dar galima ginčytis, bet ne dėl darbų. Paklauskim savęs: „Ar mūsų gražius žodžius seka darbai?“ Nors ir sunku yra suvokti, kad Jėzus yra Tėve, o Tėvas – Jėzuje, ši tikėjimo tiesa yra mūsų atpirkimo šerdis. Ji reiškia,… Skaityti daugiau »

V Gavėnios savaitės šeštadienis

Dievo Žodis Pirmasis skaitinys (Ez 37, 21–28) Štai ką sako Viešpats Dievas: „Išrankiosiu Izraelio vaikus iš tarpo tautų, kuriosna jie nukeliavo; surinksiu juos iš visur ir parvesiu į jųjų kraštą. Savojoje žemėje, Izraelio kalnuose, aš juos padarysiu viena tauta. Visi jie turės vieną karalių. Jie nebesudarys dviejų tautų ir niekada nebesidalys į dvi karalystes. Jie nebesusiteps savo stabais, ir niekšybėmis, ir visokiomis piktybėmis. Aš juos išvaduosiu iš visų nuodėmių, kurių jie pridarė per savo neištikimybę, ir juos apvalysiu. Tuomet jie bus mano tauta, o aš – jų Dievas būsiu. Mano tarnas Dovydas bus jų karalius, ir visi jie turės vieną ganytoją. Jie elgsis pagal mano įsakymus, laikysis mano įstatymų ir vykdys juos. Gyvens šalyje, kurią savo tarnui Jokūbui esu atidavęs,… Skaityti daugiau »

V Gavėnios savaitės šeštadienis

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Jer 31, 10–13)

P. – Viešpats mus gano, tartum piemuo savo bandą.

Klausykitės Viešpaties žodžio, tautos,
skelbkite jį saloms tolimiausioms.
Sakykite: „Kas Izraelį išsklaidė, tas ir surinks jį
ir ganys, tarytum piemuo savo bandą“. – P.

Viešpats išgelbės Jokūbą,
vaduos iš stipresniojo rankos.
Ateis jie ir džiūgaus Siono kalne,
plauks prie Viešpaties gėrybių. – P.

Šokdamos džiaugsis mergelės,
linksminsis jaunuoliai ir seneliai.
Jų liūdesį džiaugsmu aš paversiu,
juos guosiu ir linksminsiu, vargams pasibaigus. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Ez 18, 31)

Nusimeskite visas savo nuodėmes, – sako Viešpats, – ir susikurkite naują sau širdį ir dvasią.

V Gavėnios savaitės šeštadienis

Evangelija (Jn 11, 45–56) Daugelis žydų, kurie buvo atėję pas Mariją ir matė, ką Jėzus padarė, įtikėjo jį. Bet kai kurie nuėjo pas fariziejus ir pranešė jiems, ką Jėzus padaręs. Tuomet aukštieji kunigai ir fariziejai sušaukė teismo tarybą ir svarstė: „Ką darysime? Šitas žmogus daro daug stebuklų. Jei taip jį paliksime, visi įtikės jį; ateis romėnai ir sunaikins šventąją vietą bei mūsų tautą“. Vienas iš jų – Kajafas, tais metais vyriausias kunigas – jiems tarė: „Jūs nieko neišmanote ir nepagalvojate, jog mums geriau, kad vienas žmogus mirtų už tautą, o ne visa tauta žūtų“. Jis tai pasakė ne iš savęs, bet, būdamas tų metų vyriausiasis kunigas, pranašavo, jog Jėzui reikės mirti už tautą, ir ne tik už tautą, bet tam,… Skaityti daugiau »

V Gavėnios savaitės šeštadienio

Evangelijos Mąstymas Prašyti gilaus dvasinio ryšio su Jėzumi, besiruošiančio kančiai Šios dienos Evangelija įveda mane į Jėzaus kančios savaitę. Kviesiu Šventąją Dvasią, esančią Dievo Žodyje, kad įvestų mane į Jėzaus kančios ir apleidimo slėpinį, kad padėtų man būti šalia Jo. * Jėzaus stebuklai vieniems žadina tikėjimą, kitiems sukelia baimę ir piktas mintis. Tikėjimas yra malonė. Prašysiu malonės, kad niekada neišduočiau Jėzaus. * Dievas visada lieka istorijos Viešpats. Netgi ir tada, kai yra atmestas, Jo Žodis gelbsti pasaulį. Jėzus pasiima ant savęs kiekvieną mūsų nuodėmę. Jis jau nugalėjo pasaulį. Ar tikiu, kad Jėzus viešpatauja ir labiausiai sunarpliotuose mano gyvenimo momentuose? * Kontempliuosiu ramų Jėzų, kuris pasitraukia į vietovę dykumos pakraštyje, lyg būtų „ištremtas“ į gyvenimo pakraštį. Jo viešpatavimas tik išoriškai žiūrint… Skaityti daugiau »

V Gavėnios savaitės šeštadienio

Evangelijos Komentaro autorius – kun. Jacekas Paszenda SDB Kiekvienas gyvename savo pasaulio kraštelyje, kiekvienas savo visuomenėje su savo tradicijomis, istorija, politika. Tvarkome savo bendrą gyvenimą, kurdami valstybę. Kaip piliečiai esame pašaukti būti Dievo vaikais, pašaukti tobulėti, pasiruošti laimingai amžinybei, į kuria esame visi pakviesti. Tam tikslui pasiekti Jėzus sukūrė savo Bažnyčią, matomą bendruomenę. Teisiamas Jėzus pareiškė, kad Jo karalystė nėra iš šio pasaulio, yra kitokia. Visi gerai žinome, kad Dievo keliai nėra mūsų keliai, kad žemiški dalykai dažnai prieštarauja dvasiniams. Šiandien Evangelijoje labai aiškiai matome tokią situaciją. Štai Izraelio dvasiniai vadovai, aukštieji kunigai, palaipsniui tapo ir politiniais tautos atstovais. Jų širdis pagrobė politika ir žemiški dalykai, tad jie nutolo nuo savo misijos būti dvasiniais vadovais savo žmonėms. Dėl to jie… Skaityti daugiau »

32
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top