Perskaitęs tiesos.lt portale paskelbtą Mykolo Deikaus straipsnį suglumau – ar tikrai nepriklausomas Šiaulių savivaldybės tarybos narys Artūras Visockas, einantis į savivaldos rinkimus, vertas daugiau kritikos nei korumpuotą Kultūros fabriko projektą ar šilumos ūkio „prichvatizaciją“ vykdę socdemai, tvarkiečiai ir konservatoriai?
Pribloškė publikacijos tonas – Artūras Visockas apkalbamas, pravardžiuojamas ir įžeidinėjamas pasitelkus dabartinę Lietuvos nomenklatūrą aptarnaujančių propagandistų klišes.
Prisiminus politiko hobį, jis arogantiškai vadinamas „neįsikertančiu“ „vidutiniu sportininku-orientacininku“, jo savivaldos rinkimų komitetas tik „iš bėdos sudarytas“, o šiame komitete, pasirodo, esąs žmogus, kurio „šeimos narys dirbo KGB „glaudžiai“ kuruojamoje sferoje“, tik nepaminima nė viena pavardė. Kodėl? Argi tai ne apkalbos?
Čia pat teigiama, kad neįvardintose apklausose A. Visockas buvo vertinamas taip pat neigiamai kaip Mindaugas Murza. Kas, kada šias apklausas vykdė, kur skelbiami jų rezultatai?
Žurnalisto teigimu, A. Visockas per savo beveik 4 metų kadenciją Šiaulių miesto taryboje iš esmės nebendravo su rinkėjais – nesiūlė kaip pakeisti sistemą ir jos nekeitė, balsavo „taip kaip reikia“, dirbo „vien dėl įvaizdžio, kaip daro sisteminiai politikai“.
Kitų vaizdingų posakių net neverta cituoti. Svarbiausia, kad rašoma visiškai rimtai, įsitikinus savo teisumu, ignoruojant šiauliečiams puikiai žinomus faktus – A.Visockas kovą dėl pigesnės šilumos miesto gyventojams, prieš korupcinį Kultūros fabriko projektą.
Kandi ir vaizdinga, nors jokiais konkrečiais faktais nepagrindžiama straipsnio retorika, deja, ilgainiui virsta mokyklinio lygio patyčiomis – A. Visocko sudarytas rinkimų komitetas esą primena „Giminių dešreles“, neturi jokių vertybių, telaukia „naujo samčio“…
Nesutinku su tokiais vertinimais. Jau daug metų pažįstu Artūrą Visocką kaip aktyvų viešojo intereso gynėją, ypač daug nuveikusį, kad Šiauliuose nebūtų „prichvatizuota“ šilumos gamyba, o jėgainės liktų savivaldybės nuosavybe. Šių pastangų rezultatas akivaizdus – Šiauliuose šiluma pigiausia iš visų Lietuvos miestų. A.Visockas daug metų nuoširdžiai kovojo ir prieš vieną korumpuočiausių ES pinigų vogimo schemų, pavadinta Šiaulių Kultūros fabriku. Galiu tai paliudyti, nes pats dalyvavau ne viename šios kovos etape. Šiaulių socdemų, tvarkiečių ir konservatorių politikai įvairiais būdais siekė už nežmonišką kainą nupirkti iš jiems palankių vietinių verslininkų cheminėms medžiagomis užterštą pastatą ir, „įsisavinus“ neįtikėtinai didelę ES paramos sumą, ten įrengti niekam nereikalingas patalpas. Jie esą rūpinosi menininkais, bet iš tiesų menininkams jų nereikėjo, tokių patalpų nuoma ir eksploatavimas jiems būtų per brangūs. O šie pinigai galėjo būti panaudoti kitiems Šiaulių kultūros objektams…
Todėl nedvejodamas galiu teigti, kad A.Visockas yra doras politikas, nuosekliai dirbantis bendrajam gėriui ir darbais tą liudijantis.
Tai prieš kelis mėnesius patvirtino ir Šiaulių miesto Rėkyvos bendruomenės ir apskrities bendruomenių konfederacijos pirmininkė Nijolė Malakauskienė, nepriklausoma žurnalistė, publicistė, įvairių visuomeninių akcijų organizatorė Irena Vasinauskaitė, daugelio Šiaulių nevyriausybinių organizacijų asociacijos vadovė Vida Pociuvienė, kurios siūlė A. Visockui kandidatuoti kaip nepriklausomam kandidatui į merus ir sutiko dalyvauti jo rinkimų komiteto veikloje, būti jo rinkimų komiteto kandidatų į Šiaulių miesto tarybą sąraše.
P.S.: Minimame straipsnyje abejojama, ar man užteks Seimo nario algos sumokėti piniginius įnašus už visuomeninius komitetus visoje Lietuvoje. Noriu patikinti, kad užteks, nes rinkėjai, atidavę už mane 9 proc. balsų LR Prezidento rinkimuose, leido susigrąžinti 13 000 Lt užstatą, grąžinamą tik tiems kandidatams, kurie surenka daugiau nei 7 procentus rinkėjų balsų. Dėkodamas už mane balsavusiems, pažadėjau juos skirti visuomenės reikmėms. Esu viešai atsisakęs Konstitucinio Teismo ir Seimo labai negražiais sprendimais nuo šių metų sausio 1 d. susiorganizuotais priedais prie algos – mano atveju tai 1500 Lt, kuriuos kas mėnesį skiriu labdarai. Per rinkimus planuoju juos taip pat skirti visuomenininkams. Taip pat bankas, kuriame laikau savo pinigus, man sutinka paskolinti 30 tūkst. Lt. Tad disponuoju 45 tūkst. litų, kuriais nedvejodamas sumokėsiu užstatus už tokius pilietiškus kandidatus į savivaldybių tarybas, kaip Artūras Visockas, visoje Lietuvoje, nes jie tikrai turi didelį žmonių pasitikėjimą ir laisvai daug kartų peržengs užstato susigrąžinimui reikalingą 3 procentų ribą, bus išrinkti merais ir turės dideles frakcijas savivaldybėse.