Siūlome prisiminti ir ankstesnes I.Vasinauskaitės publikacijas apie Meškuičių gimnaziją ir jos darbuotojų kuriamą precedentą:
Žurnalistinis tyrimas: Kas gali būti baisiau nei švietimo administravimas, patikėtas liberalams?
Meškuičių gimnazijos vaizdelis…nekoks (I)
Nesutarimai Meškuičių gimnazijoje supriešino žmones, arba Vaizdelis miestelyje… šiurpus (II)
Meškuičių gimnazijos atstovų bylinėjimosi patirtys: prokurorės viršenybė prieš „viešojo intereso gynimą“
Toks klausimas – Meškuičių gimnazijos administracija keršija profsąjungos nariams? – kilo perskaičius Tiesos.lt portale šį komentarą:
„Vasara 2017-06-11 18:45
Komentaras po nuotrauka „Gimnazijos profsąjunga…“, ten tik šeši darbuotojai, o kitus gatvėj nusifotografuot pagavot, kad solidžiau atrodytų?! Gerų atostogų!!! Bet jūs nežinot, kas yra atostogos, nemokat džiaugtis gyvenimu. Visą vasarą praleisit rinkdamiesi krūvon ir kurdami keršto planus tiems, kas jums nepritaria. Rašot į katalikišką laikraštį… geriau išpažinties nueikit – ir savo sąžines pravalysit, ir kitiems ramiau bus.“
Kaip matome, anoniminis komentatorius savikritiškai prisipažino, kad vasarą Meškuičių gimnazijoje ir toliau bus vykdomos keršto akcijos. Žinia, komentatorius rašo – komentatorius žino, kas vyksta mokyklos bendruomenėje.
Sudomino? Panagrinėkime drauge, garbieji skaitytojai.
Kaip neilgai trukus paaiškėjo – kerštaujama išskirtinai aktyviesiems profsąjungiečiams, todėl nusprendžiau paviešinti anoniminio komentatoriaus žodžius patvirtinančius naujausius tokio keršto už kritiką pavyzdžius.
Keršto anatomija
Buvęs gimnazijos direktorius, Šiaulių rajono savivaldybės mero pavaduotojas, Liberalų sąjūdžio vicepirmininkas Algis Mačiulis dėl laidavimo išvengė teistumo už apgaulingą buhalterinių dokumentų tvarkymą ir slėpimą. Nusikalstama veika pagal BK 300 str.1 d ir 182 str. 1 d. vieno procento pajamų mokesčio savavališko skyrimo Liberalų sąjūdžiui Šiaulių raj. skyriui byloje gimnazijos sekretorei Aldeivinai Incienei teko buvusio šefo A.Mačiulio dalia. Idant neturėtų baudžiamojo teistumo už ją laidavo vyras. Moteris klastojo, apgavo valstybę, disponuodama asmeniniais darbuotojų duomenimis, tačiau darbą išsaugojo.
Nuo įsikūrimo 2013 metais Meškuičių gimnazijos profsąjunga laimėjo 6 bylas darbo ginčų komisijoje, dvi baudžiamosios bylos baigėsi laidavimais tuometinėms Šiaulių rajono Liberalų sąjūdžio „galvoms“. Valgyklos vedėjos Eugenijos Jokubaitienės byloje priimtas išteisinamasis nuosprendis, neradus administracinės teisės pažeidimų.
Už administracijos aferų demaskavimą, 2015 m. rugsėjo mėn. ikiteisminis tyrimas pradėtas profsąjungos narei Svetlanai Dagys, 2016 m. rugpjūčio – 2017 m. kovo mėnesiais – du ikiteisminiai tyrimai profsąjungos komiteto nariui Gintautui Dagiui. 2017 m. gegužės mėn. – ikiteisminis tyrimas profsąjungos komiteto narei Lionei Sarpauskienei bei profsąjungietei Eglei Joniškienei.
Net 5 IKITEISMINIAI tyrimai nutraukti neradus nusikalstamos veikos padarymo požymių
Ar ne per daug nepasitvirtinusių skundų atvejų, kad jų negalėtume pavadinti susidorojimu už aktyvią profsąjunginę veiklą?
Persekiojamųjų portretai (1): Eglė Joniškienė
Šiemet Meškuičių gimnazijos administracija bando „pamokyti“ aktyvią profsąjungos organizacijos narę Eglę Joniškienę. Moteris – vietinė, meškuitiškė, čia gimė ir augo, lankė tą pačią mokyklą, kurioje jau dešimt metų dirba virėja. Neturi nė vienos drausminės nuobaudos, yra skatinta už gerą darbą.
Mokyklos administracijai – direktorei J.Jankauskienei bei pavaduotojai M.Vikonienei – ji, regis, neįtiko tik dėl aktyvios veiklos profsąjungos organizacijoje. E.Joniškienė drąsiai palaikė administracijos terorizuojamą, daug laureatų išugdžiusią lituanistę Lionę Sarpauskienę, rinko už ją meškuitiškių parašus.
Pačiai E.Joniškienei nuo balandžio mėnesio „konstruojama“ bausmė – pastaba. Pastarosios pareiškimui nepritarė gimnazijos profsąjunga, todėl Šiaulių apylinkės teisme mokykla pradeda bylinėtis su dirbančiųjų teises ginančia organizacija.
Ieškove tapusi švietimo įstaiga, kurios steigėja yra Šiaulių rajono savivaldybė, nesinaudoja pastarosios juristais, o samdo privatų advokatą Andrių Kazakevičių.
Privatūs advokatai samdomi profsąjungos aktyvistų persekiojimui?
Pralaimėjusi teismus, ne kartą patyrusi totalius fiasko Darbo ginčų komisijoje, Meškuičių gimnazijos vadovybė, kaip skęstantis šiaudo, griebiasi tuštinti mokinio krepšelį, nes privatūs advokatai, kaip žinome, nenusipigina bent finansine prasme?
Tačiau gali būti ir kitokių pasirinkimų a) gal proliberaliai mokyklos administracijai padės partijos kolega, valstiečio mero Antano Bezaro pavaduotojas, laidavimui už dokumentų naikinimą iki 2018-ųjų „pasmerktas“ Liberalų sąjūdžio vicepirmininkas Algis Mačiulis? Savi savų nelaimėje juk nepalieka, tai gal skirs samdyti advokatui savivaldybės pinigėlių?
Tiesa, dar yra ir variantas (b) – teismų karuselę užsukusi mokyklos direktorė J.Jankauskienė pagal byloje esančius dokumentus pati žyminį mokestį sumokėjo, tai gal ir advokato honorarui „nepašykštės“?
Keistai suprantamas gimnazijos reprezentavimas
Šioje vietoje, manau, dera pacituoti advokato A.Kazakevičiaus sukurptą ieškinio Meškuičių profsąjunginei organizacijai tekstą. Juo bandoma įrodyti, kad prie mokinės valgykloje priėjusi ir iki 2 min. asmeniniam pokalbiui sugaišusi virėja E.Joniškienė, nors ir nepažeidė pareigybinio aprašo nuostatų, tačiau lyg ir „suklupo“ ties gimnazijos Vidaus darbo tvarkos taisyklių 42 punktu, kuris „reikalauja iš gimnazijos darbuotojų savo elgesiu reprezentuoti gimnaziją“.
Po šimts perkūnų! Na, ir laikų sulaukėme. Dar visai neseniai „kiekviena virėja valstybę valdyti galėjo“, o dabar nei „skanaus“ palinkėti, nei „ar gardu buvo?“ paklausti nebegalima?.. Kiek melo ir manipuliacijų slypi Meškuičių gimnazijoje!
Tarkime, valstybinių pinigų „nusavinimo“ rajono Liberalų sąjūdžio naudai „asė“ sekretorė Aldeivina Incienė baudžiamojo teistumo išvengė tik dėl to, kad už ją laidavo vyras, bet darbą prisidirbusi poniutė išsaugojo. Vadinasi, tas jos 1 proc. pajamų mokesčio iš valstybės „nugvelbimas“ be aukotojų žinios reprezentuoja gimnaziją?
Tik dėl „sportinio intereso“ noriu paklausti anonimo „vasaros“, puikiai informuoto, kas vyksta įstaigos viduje: ar už to 42-ojo punkto pažeidimus gavo nuobaudas Meškuičių gimnazijos administracija, pralaiminti bylas darbo ginčų komisijoje? O gal dabar TAI yra mokyklos PRESTIŽIŠKUMO „viršūnė“?
Matyt, nedaug kas su manimi nesutiks: visi teisti ir dėl laidavimo nenuteisti šios švietimo įstaigos esami ir buvę darbuotojai laidoja kadaise apie 500 mokinių turėjusią gimnaziją, o ne ją reprezentuoja?
Nusirista jau iki to, kad Šiaulių apylinkės teisme yra net dvi bylos prieš profsąjungos organizaciją, neleidžiančią administracijai paversti savo valdžios galias keršto įrankiu.
Ar žino Seimo vicepirmininkė Rima Baškienė, Šiaulių kraštietė, kas vyksta Meškuičiuose?
Šmeižtas, psichologinis smurtas, persekiojimai, gimnazistų įtraukimas į administracijos bei profsąjungos konfliktus jau tapo šios mokyklos kasdienybe. Ar aukščiausios prabos Lietuvos politikai, kurių giminaičiai piktnaudžiauja artimais su jais ryšiais, dar ilgai tylės, netramdydami Meškuičiuose „reziduojančių“ Baškių giminės atstovų, niokojančių vienos iš padoresnių seimūnių – Seimo pirmosios vicepirmininkės – autoritetą?
Yra manančių, kad giminėje viskas suderinta, tačiau bent kol kas tokie argumentai rinkėjų nebeįtikina…
Jau senokai stebiu Meškuičių mietelio gyvenimą ir matau širdį džiuginantį pavyzdį, kaip reali, nekišeninė profsąjunga gina darbuotojų teises, ir nuviliantį, papiktinantį pavyzdį, kai didžiulės iš biudžeto išlaikomų tarnautojų pajėgos yra telkiamos prieš valdžios savivalei nepaklūstančius piliečius.
Persekiojamųjų portretai (2): Gintautas Dagys
Juodojo kaspino dienos išvakarėse, birželio 12 dieną, susidorota su buvusiu ilgamečiu mokyklos darbuotoju, profsąjungos komiteto nariu sargu Gintautu Dagiu. Jis atleistas iš darbo.
Oficiali versija – tokio darbuotojo paslaugų nebereikia, nes įvesta brangi apsaugos sistema. Nesvarbu, kad ji tėra „žaislinė“, svarbiausia, kad akyla G.Dagio akis nebestebės iš vidaus gimnazijos administracijos maklių. Beje, sargai buvo ne tik sargai. Ir jokia signalizacija nepadarys to, kuo jie pasirūpindavo, pavyzdžiui, radę laukinių žvėrelių, sulendančių į pastatą per kiaurus langus, ekskrementų, jie nė neprašyti imdavosi šluotos…
Gintautas Dagys irgi – meškuitiškis, baigęs mokyklą, kurioje iki atleidimo pradirbo 18 metų. Be jokių nuobaudų. Net bylą prakišęs buvęs direktorius, o dabar Šiaulių rajono vicemeras Algis Mačiulis jam padėką yra įteikęs.
Persekiojamųjų portretai (3): Lionė Sarpauskienė
Dar viena byla Meškuičių gimnazijos profsąjunginei organizacijai Šiaulių apylinkės teisme yra iškelta dėl to, kad nedavė sutikimo atleisti 32 metus lituaniste dirbančios Lionės Sarpauskienės. Ji taip pat – vietinė meškuitiškė. Čia gimė, augo, mokėsi toje pačioje mokykloje, kur dabar vis dar dirba. Beje, jos kabinetas yra ten pat, kur buvo moksleivės Lionės klasė.
L.Sarpauskienės biografijoje nėra drausminių nuobaudų, yra buvę atvejų, kai moksleivių tėvai prašydavę, jog būtent ši mokytoja mokytų jų vaikus gimtosios kalbos. Lituanistės mokiniai kasmet tampa vietinių bei respublikinių konkursų laureatais. Pedagogės darbas įvertintas dešimtimis apdovanojimų. Padėkas jai yra įteikę visi Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos Šiaulių rajono merai (išskyrus valstietį A.Bezarą) ir visi Meškuičių gimnazijos direktoriai. Prieš pusmetį lituanistei padėką už gerą darbą įteikė ir dabar ją atleisti besikėsinanti gimnazijos vadovė J.Jankauskienė. Palaikydami vadovybės nemalonėn patekusią L. Sarpauskienę yra pasirašę net 200 meškuitiškių.
Verta atkreipti dėmesį į dar vieną kuriozišką situaciją. Mokyklos direktorės pasamdytas advokatas Andrius Kazakevičius savo „pamfletiniame“ ieškinyje Meškuičių gimnazijos profsąjungai „prikūrė“, kad L.Sarpauskienė sistemingai žemino mokinius, iš jų tyčiojosi, žlugdė pasitikėjimą savo jėgomis ir menkino jų savivertę, todėl „gimnazijos interesas“ atleisti lituanistę iš darbo „yra neatsiejamas nuo mokinių teisės į kokybišką mokslą bei būti apsaugotais nuo pedagogo psichologinio smurto.“
Vadinasi, tris dešimtmečius mokytoja L.Sarpauskienė buvo sistemingai rajono ir mokyklos vadovų apdovanojama už tai, kad, anot ieškinio, sistemingai ujo savo mokinius? Tarsi amnezija ieškovus – gimnazijos administraciją – būtų ištikusi, nes nebeprisimenama, kad ėmus reikšti nepasitenkinimą dėl L.Sarpauskienės darbo jos pamokos buvo „revizuojamos“, stebimos ir atsiliepimų protokoluose tik teigiami vertinimai bei žavėjimasis puikiu psichologiniu klimatu klasėje bei mokytojos sutarimu su moksleiviais.
Aktyvią profsajungietę gimnazijos administracija jau bandė „sudoroti“ visais jai prieinamais būdais įstaigos viduje bei už jos ribų.
Iš pradžių L.Sarpauskienei ketinta skirti papeikimą, bet, matyt, apsigalvota. Vėliau išradingai kerštinga gimnazijos vadovybė nutarė pedagogę atleisti iš darbo, tarsi tokios kvalifikacijos lituanistai būriais darbo biržos slenksčius mintų.
Šių metų gegužės 9 dieną mokytoja L.Sarpauskienė tapo liudytoja ir buvo policijos apklausiama jai „fabrikuojamoje versijoje“ – ji, girdi, psichologiškai smurtavusi prieš mokinius. Tačiau policija ikiteisminio tyrimo nė nepradėjo: neįžvelgė nusikaltimo – įstatymo pažeidimo – sudėties.
Tėvai skundžia mokyklos vadoves, „persikvalifikavusias į tardytojas“
Visa ši kerštavimų prieš Meškuičių gimnazijos profsąjungiečius istorija tiek išsiplėtojo, kad Policijos departamentą prie VRM bei LR Vaiko teisių Apsaugos kontrolieriaus įstaigą jau pasiekė ir moksleivių tėvų skundai.
Vaikus į Meškuičių gimnaziją dar leidžiantys tėvai skundžiasi dėl galimo smurtavimo ir pažeistų jų vaikų teisių, kuomet po vieną arba visą klasę apklausė policijos tyrėjai, o gimnazijos direktorė J.Jankauskienė bei pavaduotoja M.Vilkonienė irgi dalyvavo juos „kvočiant“ ir net protokolavo moksleivių parodymus.
Jeigu tokiuose Meškuičių gimnazijos administracijos savivaldžiavimuose kompetentingos institucijos „neįžvelgs“ bent psichologinio spaudimo nepilnamečiams liudytojams, tai nėra reikalo stebėtis, kai analogiškų situacijų nualinti moksleiviai ir patys griebiasi smurto švietimo įstaigose ir iš kokių nors jankauskienių, incienių, vilkonienių ar pan. perima patyčių bei kalėjimo kultūros elementus.
Apie anonimo komentare minimus – sąžinę, tvarką bei tikėjimą – kituose rašiniuose.
Pateikiame ir dalį lituanistės Lionės Sarpauskienės apdovanojimų:
