„The Telegraph“
Kadangi dujų išgavimo kiekiai iš skalūninių gręžinių mažėja pernelyg greitai, jie niekados nebus pelningi. Kai tai išsiaiškins investuotojai į skalūnus, visa skalūnų industrija grius, rašo Timas Morganas.
Vyriausybei pakvietus energijos gavybos kompanijas dalyvauti konkurse dėl skalūnų išgavimo licencijų didelėje Jungtinės Karalystės dalyje, viešoji nuomonė pasidalijo į dvi griežtai viena kitai oponuojančias grupes.
Vienoje pusėje atsidūrė aplinkos apsaugos ir gamtos išsaugojimo grupėms priklausanti visuomenės dalis, kategoriškai pasisakanti prieš skalūnų dujų gavybą. Kitoje pusėje susibūrė tie, kurie arba verčiasi šia gavyba, arba į ją investuoja ir yra įsitikinę, jog skalūnų dujų gavyba suteiks ne tik gyvybiškai svarbų, bet ir išties teigiamą postūmį visai britų ekonomikai.
Kad ir kaip keista, niekas taip ir neuždavė sau pagrindinio klausimo: ar skalūnų gavybos vystymas turi ekonominę prasmę?
Aš darau išvadą, jog ne.
Kad Britanijai reikia naujų energijos šaltinių, žinoma, niekas neginčija. 2003–2013 metais vietinė naftos ir dujų gavyba sumažėjo atitinkamai 62 proc. ir 65 proc., o anglies gavyba – 55 proc. Nepaisant stipraus šuolio gaminant atsinaujinan
ią energiją, bendra energijos produkcija sumažėjo daugiau nei perpus. Didžioji Britanija, dar 2003 metais buvusi energijos eksportuotoja, dabar jau pati užsienyje perka beveik pusę jai reikalingos energijos, o ateityje, beveik neabejotina, pirks dar daugiau.
Vyriausybių blaškymasis kaitaliojant įstatymus tik blogino situaciją. Praėjusio amžiaus devintąjį dešimtmetį privatizavus elektrines, buvo smarkiai padidintas dujų suvartojimas energijos gamybai – tai ženkliai sumažino dujų atsargas. Leiboristų neapsisprendimas dėl atominės energetikos plėtros mažiausiai dešimtmetį atidėjo mūsų pasenusių reaktorių keitimą modernesniais, per ankstyvas atsisakymas naudoti kurui anglį ir skubotas perėjimas prie atsinaujinančios energetikos tam tinkamai nepasiruošus energijos trūkumą tik padidino.
Tie, kurie sako, jog Britanija išgyvena energetinę krizę, yra visiškai teisūs. Bet tie, kurie tvirtina, jog problemą išspręs skalūnų dujų gręžiniai, yra atsakingi už tai, jog savo viltis pateikia kaip tikrovę.
Pagrindinis pro-skalūnininkų lobistų argumentas, žinoma, yra JAV, kur skalūnų gavyba taip padidino dujų kiekį, kad net prisotino rinką ir dėl to dujų kaina ženkliai sumažėjo.
Tačiau pagrindinė šio argumento silpnoji vieta yra tikrosios situacijos nesuvokimas.
Šiandien mes jau turime daugiau negu reikia duomenų, kas iš tikrųjų atsitiko Amerikoje.
Skalūnai buvo taip išpūstai išreklamuoti („Saudo Amerika“), kad investuotojai į šį sektorių puolė pumpuoti šimtus milijardų dolerių. Ir kai investuoji tiek daug, imi gręžti tiek gręžinių, kiek turi pinigų jiems išgręžti, nepaisydamas net to, jog skalūnų gręžiniai kainuoja dvigubai daugiau negu paprastai.
Ir kai tiek daug gręžinių pradeda duoti produkciją vienu metu, susidaro klaidingas pradinis įspūdis apie skalūnų galimybes. Būtent taip ir nutiko JAV.
Bet raktinis žodis čia yra „pradinis“. Didžioji problema yra ta, kad gręžinio produktyvumas labai greitai mažėja. Lyginant su „normaliais“ naftos ir dujų gręžiniais, kur gręžinio produktyvumas kasmet sumažėja po 7–10 procentų, skalūnų gręžinių produktyvumo kritimas yra tiesiog tragiškas, kadangi per pirmus 12 eksploatacijos mėnesių išgavimas krenta visais 60 ir dar daugiau procentų.
Susidūrus su tokiais išgavimo sumažėjimo faktais, vienintelis būdas kaip nors išlaikyti gavybos apimtis (o tuo pačiu – ir investuotojus) yra tik toliau gręžti vis naujus ir naujus gręžinius. Taip įsisuka uždaras „gręžimo ratas“, kuris pradeda nebepatikti nei vietos gyventojams, nei tiems patiems investuotojams.
Skalūnų gavyba JAV metai iš metų vis dar yra nuostolinga ,o kai kurie šios industrijos gigantai jau apskritai pasitraukė iš skalūnų verslo.
Netolima JAV skalūnų karštligės baigtis yra neišvengiamai: kai investuotojai susiprotės, o geriausi gręžimo taškai bus išsisemti, gavyba įstrigs. Aukščiausias taškas bus pasiektas apie 2017–2018 metus, o po to viskas staiga grius.
JAV jau dabar pilna apleistų, netvarkomų ir neprižiūrimų gręžinių.
Negana to, galimai didžiausio Monterey telkinio JAV prognozės buvo ką tik peržiūrėtos ir sumažintos visais 96 procentais palyginti su prieš tai skelbtais skai
iais. Lenkijoje išgręžus 30–40 gręžinių kol kas neaptikta jokių žymesnių produkcijos kiekių.
Ateityje skalūnai bus pavadinti šio dešimtmečio burbulu – analogiška 20 amžiaus pabaigoje sprogusiam dot.com*. Netolimoje ateityje tai gali virsti energetine aklaviete.
Todėl įstatymų leidėjai ir investuotojai turėtų pradėti teikti pirmenybę saulės energetikai, atliekų perdirbimui ir kuro bei energijos taupymo technologijų vystymui, o ne skalūnų gręžimui, ir su tuo sutikti nenorintiems oponentams patarčiau labiau remtis ekonomine realybe, o ne skalūnine psichoze.
Trumpai apie autorių. Timas Morganas, rašantis apie ekonomikos deformacijas Didžiojoje Britanijoje bei visame pasaulyje, neretai yra pristatomas kaip „paniuręs ponas“ (angl. Mr. Gloomy) arba „Bauginantis Timas“ (angl. Terrifying Tim). T.Morganas, 2009–2013 metais dirbęs vienos iš didžiausių finansų įmonės „Tullet Prebon“ tyrimų vadovu, yra žinomas savo darbais „Tobulas štormas“ (angl. Perfect Storm) ir „Gyvenimas po augimo“ (angl. Life after Growth). Pastarojoje knygoje, išleistoje 2013 metų pabaigoje, T. Morganas nagrinėja, kodėl praėjus tiek metų po bankų krizės ekonomika vis dar klimpsta recesijoje ir kodėl praeityje išbandyta ir veikusi ekonomikos politika nebeveikia šiais laikais. Timo Morgano nuomone, pagrindinė bėda yra ta, kad ekonomistai bando interpretuoti ekonomiką kaip pinigų sistemą nesuprasdami, kad tai yra energijos srautų sistema.
* dot.com burbulas – 1997–2000 metais vykusi spekuliacinio pobūdžio aukštųjų technologijų įmonių (vadinamų dotkomais) aktyvų rinkos plėtra. Dėl rinkos pasitikėjimo, kad įmonės ateityje taps pelningos, greitai kilo šių įmonių kainos, jas išpūtė ir spekuliacija rinkoje, ir lengvai prieinamas kapitalas. Taip susikūrė situacija, kurioje daugelis investuotojų ignoravo įprastus ūkinės veiklos parametrus, tokius, kaip išlaidų ir pajamų santykis. Toks pernelyg didelis optimizmas lėmė, kad įspūdingą plėtrą (angl. dot-com bubble) pakeitė ne mažiau įspūdingas šių „naujosios ekonomikos“ įmonių žlugimas.
Iš anglų kalbos vertė Raimundas Nutautas.
Daugiau apie skalūnų dujų burbulą skaitykite Liutauro Stoškaus straipsnyje „Kas išvarė Chevron‘ą“.