Tim Morgan. Skalūnų dujos – mūsų dienų „dot.com“ burbulas

„The Telegraph“

Kadangi dujų išgavimo kiekiai iš skalūninių gręžinių mažėja pernelyg greitai, jie niekados nebus pelningi. Kai tai išsiaiškins investuotojai į skalūnus, visa skalūnų industrija grius, rašo Timas Morganas.

Vyriausybei pakvietus energijos gavybos kompanijas dalyvauti konkurse dėl skalūnų išgavimo licencijų didelėje Jungtinės Karalystės dalyje, viešoji nuomonė pasidalijo į dvi griežtai viena kitai oponuojančias grupes.

Vienoje pusėje atsidūrė aplinkos apsaugos ir gamtos išsaugojimo grupėms priklausanti visuomenės dalis, kategoriškai pasisakanti prieš skalūnų dujų gavybą. Kitoje pusėje susibūrė tie, kurie arba verčiasi šia gavyba, arba į ją investuoja ir yra įsitikinę, jog skalūnų dujų gavyba suteiks ne tik gyvybiškai svarbų, bet ir išties teigiamą postūmį visai britų ekonomikai.

Kad ir kaip keista, niekas taip ir neuždavė sau pagrindinio klausimo: ar skalūnų gavybos vystymas turi ekonominę prasmę?

Aš darau išvadą, jog ne.

Kad Britanijai reikia naujų energijos šaltinių, žinoma, niekas neginčija. 2003–2013 metais vietinė naftos ir dujų gavyba sumažėjo atitinkamai 62 proc. ir 65 proc., o anglies gavyba – 55 proc. Nepaisant stipraus šuolio gaminant atsinaujinan
ią energiją, bendra energijos produkcija sumažėjo daugiau nei perpus. Didžioji Britanija, dar 2003 metais buvusi energijos eksportuotoja, dabar jau pati užsienyje perka beveik pusę jai reikalingos energijos, o ateityje, beveik neabejotina, pirks dar daugiau.

Vyriausybių blaškymasis kaitaliojant įstatymus tik blogino situaciją. Praėjusio amžiaus devintąjį dešimtmetį privatizavus elektrines, buvo smarkiai padidintas dujų suvartojimas energijos gamybai – tai ženkliai sumažino dujų atsargas. Leiboristų neapsisprendimas dėl atominės energetikos plėtros mažiausiai dešimtmetį atidėjo mūsų pasenusių reaktorių keitimą modernesniais, per ankstyvas atsisakymas naudoti kurui anglį ir skubotas perėjimas prie atsinaujinančios energetikos tam tinkamai nepasiruošus energijos trūkumą tik padidino.

Tie, kurie sako, jog Britanija išgyvena energetinę krizę, yra visiškai teisūs. Bet tie, kurie tvirtina, jog problemą išspręs skalūnų dujų gręžiniai, yra atsakingi už tai, jog savo viltis pateikia kaip tikrovę.

Pagrindinis pro-skalūnininkų lobistų argumentas, žinoma, yra JAV, kur skalūnų gavyba taip padidino dujų kiekį, kad net prisotino rinką ir dėl to dujų kaina ženkliai sumažėjo.

Tačiau pagrindinė šio argumento silpnoji vieta yra tikrosios situacijos nesuvokimas.

Šiandien mes jau turime daugiau negu reikia duomenų, kas iš tikrųjų atsitiko Amerikoje.

Skalūnai buvo taip išpūstai išreklamuoti („Saudo Amerika“), kad investuotojai į šį sektorių puolė pumpuoti šimtus milijardų dolerių. Ir kai investuoji tiek daug, imi gręžti tiek gręžinių, kiek turi pinigų jiems išgręžti, nepaisydamas net to, jog skalūnų gręžiniai kainuoja dvigubai daugiau negu paprastai.

Ir kai tiek daug gręžinių pradeda duoti produkciją vienu metu, susidaro klaidingas pradinis įspūdis apie skalūnų galimybes. Būtent taip ir nutiko JAV.

Bet raktinis žodis čia yra „pradinis“. Didžioji problema yra ta, kad gręžinio produktyvumas labai greitai mažėja. Lyginant su „normaliais“ naftos ir dujų gręžiniais, kur gręžinio produktyvumas kasmet sumažėja po 7–10 procentų, skalūnų gręžinių produktyvumo kritimas yra tiesiog tragiškas, kadangi per pirmus 12 eksploatacijos mėnesių išgavimas krenta visais 60 ir dar daugiau procentų.

Susidūrus su tokiais išgavimo sumažėjimo faktais, vienintelis būdas kaip nors išlaikyti gavybos apimtis (o tuo pačiu – ir investuotojus) yra tik toliau gręžti vis naujus ir naujus gręžinius. Taip įsisuka uždaras „gręžimo ratas“, kuris pradeda nebepatikti nei vietos gyventojams, nei tiems patiems investuotojams.

Skalūnų gavyba JAV metai iš metų vis dar yra nuostolinga ,o kai kurie šios industrijos gigantai jau apskritai pasitraukė iš skalūnų verslo.

Netolima JAV skalūnų karštligės baigtis yra neišvengiamai: kai investuotojai susiprotės, o geriausi gręžimo taškai bus išsisemti, gavyba įstrigs. Aukščiausias taškas bus pasiektas apie 2017–2018 metus, o po to viskas staiga grius.

JAV jau dabar pilna apleistų, netvarkomų ir neprižiūrimų gręžinių.

Negana to, galimai didžiausio Monterey telkinio JAV prognozės buvo ką tik peržiūrėtos ir sumažintos visais 96 procentais palyginti su prieš tai skelbtais skai
iais. Lenkijoje išgręžus 30–40 gręžinių kol kas neaptikta jokių žymesnių produkcijos kiekių.

Ateityje skalūnai bus pavadinti šio dešimtmečio burbulu – analogiška 20 amžiaus pabaigoje sprogusiam dot.com*. Netolimoje ateityje tai gali virsti energetine aklaviete.

Todėl įstatymų leidėjai ir investuotojai turėtų pradėti teikti pirmenybę saulės energetikai, atliekų perdirbimui ir kuro bei energijos taupymo technologijų vystymui, o ne skalūnų gręžimui, ir su tuo sutikti nenorintiems oponentams patarčiau labiau remtis ekonomine realybe, o ne skalūnine psichoze.


Trumpai apie autorių. Timas Morganas, rašantis apie ekonomikos deformacijas Didžiojoje Britanijoje bei visame pasaulyje, neretai yra pristatomas kaip „paniuręs ponas“ (angl. Mr. Gloomy) arba „Bauginantis Timas“ (angl. Terrifying Tim). T.Morganas, 2009–2013 metais dirbęs vienos iš didžiausių finansų įmonės „Tullet Prebon“ tyrimų vadovu, yra žinomas savo darbais „Tobulas štormas“ (angl. Perfect Storm) ir „Gyvenimas po augimo“ (angl. Life after Growth). Pastarojoje knygoje, išleistoje 2013 metų pabaigoje, T. Morganas nagrinėja, kodėl praėjus tiek metų po bankų krizės ekonomika vis dar klimpsta recesijoje ir kodėl praeityje išbandyta ir veikusi ekonomikos politika nebeveikia šiais laikais. Timo Morgano nuomone, pagrindinė bėda yra ta, kad ekonomistai bando interpretuoti ekonomiką kaip pinigų sistemą nesuprasdami, kad tai yra energijos srautų sistema.

* dot.com burbulas – 1997–2000 metais vykusi spekuliacinio pobūdžio aukštųjų technologijų įmonių (vadinamų dotkomais) aktyvų rinkos plėtra. Dėl rinkos pasitikėjimo, kad įmonės ateityje taps pelningos, greitai kilo šių įmonių kainos, jas išpūtė ir spekuliacija rinkoje, ir lengvai prieinamas kapitalas. Taip susikūrė situacija, kurioje daugelis investuotojų ignoravo įprastus ūkinės veiklos parametrus, tokius, kaip išlaidų ir pajamų santykis. Toks pernelyg didelis optimizmas lėmė, kad įspūdingą plėtrą (angl. dot-com bubble) pakeitė ne mažiau įspūdingas šių „naujosios ekonomikos“ įmonių žlugimas.

telegraph.co.uk

Iš anglų kalbos vertė Raimundas Nutautas.

* * *

Daugiau apie skalūnų dujų burbulą skaitykite Liutauro Stoškaus straipsnyje „Kas išvarė Chevron‘ą“.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
8 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Irena

Ei, garsieji musu „skalunininkai”, kur jus?Kodel nerekiat, kad skalunu dujos butinos?Kad atpigs musuose energija?Kad mes be skalunu duju prapuole?Aciu Zigaiciu zmonems!Turesim bent jau geriama vandeni svaru, galesim eksportuoti.

Lietuvos pilietis

Pasiskaitykit visi mazuroniai, valatkos, kubiliai, kreiviai ir kiti Lietuvos pardavikai. Amerikonijoje paliktus apleistus nesutvarkytus gręžinius jūs tvarkysite? Tuos, kurie Britanijoje kovoja dėl aplinkos išsaugojimo taip pat vadinate Gazpromo agentais? Dabar inkščiate apie Baltijos kelią ir norite demonstruoti tautos ir valdžios vienybę, Lietuvos išdavikai nelaimingi. Lietuvos kelyje žmones sutikote su guminėmis kulkomis ir teismais.

Beta

Būtent, jei tų dujų Lietuvoje ir yra jos niekur nedings, liks ten kur buvo ištisus tūkstančius o gal ir milijonus metų. Tai ko taip skubėti jas išgauti neįsitikinus, kad tai tikrai saugu ir ekonomiškai apsimoka? Tuo labiau, kad jau turime dujų terminalą.
Kažkas čia su mūsų valdžia ne taip. Arba papirkti, arba reikia kažkaip pateisinti tą trigubai didesnio nei Lietuvai reikia terminalo statybą. Arba abu atvejai iš karto.

petras

Ko bereks garsieji skalunininkai,juk jau nebemoka pinigeliu ,tai ir tyli visokie siuksliu institutai…

Puikus tekstas

užtenka kelių metų, kad pamatytum politikų ir verslininkų trumparegiškumą, godumą ir visišką neatsakomybę. Aišku, ir mažaratiškumą.
Ir kur mūsų tokio lygio ekspertai, kuriems užtektų drąsos pasakyti „karalius nuogas”?..

Kritikas Pikčiurna

Perfrazuojant autorių galima vaizdžiai pasakyti, kad skalūnų gavybos psichozė yra panaši į badaujančios šeimos naivią viltį, kad kai puodai yra tušti, galima pasisotinti juos gerai išgrandant. Bet yra patarlė – ko neprivalgei – neprilaižysi, net jei tas puodas yra visas Pasaulis. Tik atsinaujinanti energetika ir taupymas gali padėti išgyventi. Ta šiluma, kurią paverčiame atmosferos šiltnaminiu efektu, naudojant ją racionaliai, galėtų musų būstus ir gamybą šimtmečiais maitinti, jei investuotume ne į ribotos atsakomybės gigantus, o į asmeninį būstą bei šimtmečiais patikrintą patirtį. Čia yra lygiai taip pat, kaip su mūsų pinigais – vietoje to, kad taupytume ir racionaliai planuotume vartojimą, mes pinigus dedame į banką, nesaikingai skolinamės, pasiduodami laisvei nesaikingai vartoti ir nustembame, kai tokia kolektyvinė mūsų elgsena sugriauna tuos pasakiškai… Skaityti daugiau »

Keista

Kodėl gero anglų ekonomisto geras straipsnis nepatenka į DELFI, „Lietuvos rytą”, „Veidą”, „IQ”? 🙂

pagaliau

esu tas, kuris nusimano apie Lietuvos žemės gelmes ir naudingąsias iškasenas. Visą laiką rašiau – nesvaikit, mes neturime tiek ir tokiose sąlygose tų ,,skalūninių” (mes ir skalūnų neturim, o tik argilitus) dujų, jog atsipirktų jas eksploatuoti, jau nekalbant kokią žalą tai darytų gamtai.
Akivaizdu, jog ,,savo kieme’ pranašu nebūsi, o ypač jei kažkam tai kvepia pinigais, pareigomis ar lojalumo valdžiai parodymu…

8
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top