Klaipėdietis J. Sinkevičius suimtas ir uždarytas Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Kokį nusikaltimą padarė šis pilietis? Jo nusikaltimas: neatvyko į teismo posėdį.
Klaipėdos apylinkės teismo teisėja Ingrida Krušienė žinojo, kad J. Sinkevičius yra gydomas ligoninėje ir iš jos išrašomas 2013 m. vasario mėn. 12 dieną apie 11 val. Kadangi teismo posėdis turėjo prasidėti 9.30 val., teisėja, sužinojusi kaltinamojo neatvykimo į teismo posėdį priežastį, posėdį perkėlė į 13 val.
Ir viskas. Sunku patikėti, kad teisėja išties tikėjosi suspėsianti per kelias valandas informuoti vieną iš bylos šalių – J. Sinkevičių – apie tai, kad iš ligoninės jis turi vykti tiesiai į teismą?
Kai 13 val. J. Sinkevičius į teismo posėdį neatvyko, teisėja priėmė sprendimą suimti jį dviem parom. Vėliau laisvės atėmimą pratęsė dar trim mėnesiams – atseit, jis be pateisinamos priežasties neatvyksta ir į kitus teismo posėdžius.
Išties humaniškas teisėjos I. Krušienės sprendimas „iš ligoninės tiesiai į kalėjimą“.
Už ką yra teisiamas Jonas Sinkevičius, galimai save įvardijęs Lietuvos žmogaus teisių sąjungos pirmininku? Jis kaltinamas tuo, kad gavo Lietuvos žmogaus teisių sąjungos antspaudą, kurį vėliau pagrobė ir panaudojo. Jei gavo, tai kaip galima gautą daiktą pagrobti? Mūsų teisėtvarka nesigėdija viešai teismo posėdyje pareikšti du visiškai skirtingus teiginius: „gavo“ ir „pagrobė“.
Tame pačiame teismo posėdyje iš prokuroro kaltinimų sužinojome, kad J. Sinkevičius dar ir recidyvistas. Pasidarė įdomu, kokius nusikaltimus padaręs J. Sinkevičius, kad prokuroras savo kaltinamajame akte jį vadina recidyvistu? Pasirodo, kad kai prieš beveik dešimtmetį J. Sinkevičiui buvo perduotas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos antspaudas, jis per tą laiką parašė nemažai įvairių pareiškimų, skundų ir t. t., o po jais uždėjo LŽTSS antspaudą. Įvairios institucijos, pavyzdžiui, prokuratūra, ieško būtent tokių pareiškimų, kurie jų stalčiuose guli jau dveji, treji ar daugiau metų, ir… kreipiasi į teismą, kad iškeltų J. Sinkevičiui baudžiamąją bylą už „pagrobto antspaudo naudojimą“. Kadangi, pagal mūsų teisėtvarką, kiekvienas toks pareiškimas ar skundas yra atskiras J. Sinkevičiaus nusikaltimas, tai jau iškėlė jam apie dešimt baudžiamųjų bylų. Tikėtina, netrukus jų skaičius gali pasiekti ir šimtą. Tai kiek tokių teismų posėdžių jau įvyko ir kiek dar turės įvykti, kiek laiko ir sveikatos juose jau palikta, o kiek dar bus palikta? Ar ne todėl J. Sinkevičiaus sveikata yra prasta, o mūsų teismai perkrauti darbais?
Didžiulis vaidmuo šioje byloje tenka liudininkams tokiems, kaip, pavyzdžiui, liudininkei poniai iš Vilniaus S. Veversevičienei – jos Lietuvos žmogaus teisių sąjungos steigėjas, kėdainiškis D. Šulcas net nepažįsta. Kas ji? Kodėl Klaipėdos teisėjai nepriima sprendimo vadovaudamiesi Lietuvos žmogaus teisių sąjungos steigėjo D. Šulco liudijimu? D. Šulcas liudijo, kaip jis pats tai pasakojo, tą pačią dieną net du kartus: byloje, vykusioje Gargžduose, ir kitoje byloje, jau Klaipėdoje. Abiejose bylose jis liudijo, kad nebuvo jokio antspaudo grobimo. Kodėl S. Veversevičienės liudijimai yra svaresni už D. Šulco?
Jonas Sinkevičius serga diabetu. Protestuodamas prieš tokį antihumanišką teisėjos sprendimą jis badauja nuo pirmos suėmimo dienos. Šiuo metu jo sveikata ir gyvybė pavojuje.
Mums, klaipėdiečiams, toks baudžiamųjų bylų skaičius už tą patį galimai padarytą nusikaltimą, kelia siaubą. Būtent todėl ir dalyvavome ir teismo posėdyje, kurį vedė Klaipėdos apylinkės teismo teisėja I. Krušienė, ir pikete prie teismo.
Kviečiame ir kitus dalyvauti teismuose stebėtojais ir taip prisidėti prie teisingumo pergalės. Būkime solidarūs!
Nuotraukos – Virginijos Jurgilevičienės.