Verta prisiminti: Garliavos šturmo 5-osioms metinėms. Klaipėdos teismai: melagingai liudydamas advokatas G. Černiauskas nemelavo

2013 m. rugpjūčio 6 d.

Valdžiai paslaugas teikęs advokatas Gintaras Černiauskas šiandien ir pats paslaugiai aptarnaujamas Lietuvos teisėtvarkos. Deja, šios paslaugos brangiai kainuoja piliečiams ir valstybei. Gindami G.Černiauską teisėjai ir prokurorai vis giliau gramzdina valstybę į melą.

Pilietinis Tiesos.lt portalas supažindina su Klaipėdos prokurorų ir teisėjų argumentais įteisinant viešą melą kaip šiuolaikinės Lietuvos bendrabūvio principą.

Garliavos šturmo liudininkai, savo akimis matę, o kai kurie ir nufilmavę, kaip 2012 m. gegužės 17 d. advokatas Gintaras Černiauskas nešė mergaitę kartu su Laimute Stankūnaite, skaitydami 2012 lapkričio 21 d. Klaipėdos apygardos prokuroro Aido Giniočio nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, neteko amo: duodamas parodymus G.Černiauskas teigė, kad jis „[…] mergaitės nenešė, tik ėjo šalia“. Šį teiginį patvirtinusi ir L.Stankūnaitė, nors ji nebuvo tokia tikra: „Man atrodo, kad G.Černiauskas nepadėjo nešti dukros, nes aš jaučiau visą jos svorį“. Liudytojo S.Vaitiekūno parodymai – „[…] mergaitę nešti padėjo L.Stankūnaitės advokatas“ – liko nepaneigti.

Du iš dvylikos šį faktą mačiusių liudytojų – Birutė Vaikšnoraitė ir Sigitas Martinavičius – 2013 m. balandžio 17 d. kreipėsi į prokuratūrą prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą dėl advokato G. Černiausko melagingų parodymų per ikiteisminį tyrimą. Už melagingų parodymų davimą ikiteisminio tyrimo metu gresia iki 2 metų laisvės atėmimas.

Tačiau gegužės 9 d. Klaipėdos apygardos prokuroras Aidas Giniotis priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą – minėtus akivaizdžius faktus, užfiksuotus vaizdo medžiagoje ir nuotraukose, prokuroras aiškina taip: „[…] po D.Kedytės perdavimo ją iš namo į automobilį nešė L.Stankūnaitė, o visiškai šalia jos ėjo G.Černiauskas, kuris rankas laikė taip, kad L.Stankūnaitei neišlaikius mergaitės jis galėtų mergaitę sugriebti.“ Be to, prokuroras kažkodėl priduria: „[…] atkreiptinas dėmesys, kad mergaitė buvo nešama jau po perdavimo procedūros, todėl toks G.Černiausko ėjimas visiškai šalia L.Stankūnaitės negali būti traktuojamas kaip prievartos vartojimas prieš mergaitę.“

Birutė Vaikšnoraitė

Viena iš pirmojo skundo pareiškėjų B.Vaikšnoraitė pasinaudojo savo teise prokuroro sprendimą apskųsti – gegužės 27-ąją pateiktame rašte ji dar kartą išsamiai išanalizavo vaizdinius įrodymus, kuriuose fiksuoti G.Černiausko veiksmai, bei pridėjo liudytojų, galinčių tai patvirtinti, sąrašą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja Edita Lapinskienė, išnagrinėjusi šį skundą, birželio 19-ąją priėmė nutartį jo netenkinti. Teisėjos teigimu, „pareiškėjos teiginiai apie G.Černiausko melagingų parodymų davimą ikiteisminio tyrimo metu yra deklaratyvūs, neparemti jokiais objektyviais duomenimis ar teisiniais argumentais […].“

Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja Edita Lapinskienė

Šią teisėjos E.Lapinskienės nutartį liepos 1 d. B. Vaikšnoraitė apskundė Klaipėdos apygardos teismui. Savo rašte ji atkreipė dėmesį į tai, kad Klaipėdos apylinkės teismas nepaneigė jos pateiktų įrodymų, dar daugiau – teisėja visiškai neišanalizavo pateiktos medžiagos ir neįvertino jos įrodomosios galios, nepasisakė ir apie nuotraukose užfiksuotą išnešamos D.Kedytės kūno padėtį, kuri rodo, jog vaikas buvo nešamas dviejų asmenų: kaip skunde teigia B.Vaikšnoraitė, „[…] vienas asmuo negalėtų nešti vaiko laikydamas jį už vienos kojos, ir dar kai vaikas abiem rankom nėra apsikabinęs asmens […]“. Teisėja E.Lapinskienė visiškai nepasisako ir dėl fakto, kad sprendimas, jog nėra duomenų, įrodančių G.Černiauską melavus, daromas neapklausus dvylikos liudytojų. Galų gale teisėja ignoravo faktą, kad pati pareiškėja B.Vaikšnoraitė matė G.Černiauską nešant mergaitę, bet kažkodėl ji iki šiol dėl to yra neapklausta. Be to, ir teisėja E.Lapinskienė, ir prokuroras A. Giniotis nemini jau fiksuotų liudytojo S.Vaitiekūno parodymų, prieštaraujančių G.Černiausko ir L.Stankūnaitės pateiktoms versijoms.

Kauno Patrulių rinktinės vyriausiasis specialistas Mindaugas Kabašinskas

Savo skunde B.Vaikšnoraitė pateikė ir naują, atsitiktinai išaiškėjusią aplinkybę – pasirodo, kitame ikiteisminiame tyrime parodymus davęs liudytojas Mindaugas Kabašinskas, policijos pareigūnas, vienas iš 2012 m. gegužės 17 d. operacijos Garliavoje vadovų, paliudijo: „Maždaug po 10 min. [po to, kai autobusiuku atvykę L.Stankūnaitė su G.Černiausku įėjo į namą – red. pastaba] pamačiau, kaip iš namo vidaus į autobusiuką L.Stankūnaitė su advokatu išnešė mergaitę ir išvažiavo.“

2013 m. liepos 17 d. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė turėjo priimti galutinę ir neskundžiamą nutartį, ar dėl G.Černiausko per ikiteisminį tyrimą duotų melagingų parodymų turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tačiau savo posėdį teisėja pradėjo nuo to, kad neskundžiama nutartimi nusprendė, jog skundo pareiškėja nėra „proceso dalyvė“, todėl ji negalinti turėti savo atstovo. Be to, pareikalavo ten buvusius stebėtojus išeiti iš posėdžio salės. Matydama tokį tendencingumą, sunkiai slepiamą panieką susirinkusiems žmonėms B.Vaikšnoraitė, pasiremdama Europos žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių konvencijos pagrindu, t.y. teise į nešališką ir objektyvų teismą, pareiškė nušalinimą jos skundą nagrinėjančiai teisėjai D.Kursevičienei, o vėliau – ir visam Klaipėdos apygardos teismui (daugiau apie šį bylos nagrinėjimo etapą skaitykite ČIA).

Klaipėdos apygardos teismo teisėja Dalia Kursevičienė

Liepos 25 d. teismo posėdyje paaiškėjo, jog nenusišalins nei teisėja, nei Klaipėdos apygardos teismas, tačiau šįkart skundo pareiškėjai jau buvo leista įrašinėti posėdžio eigą bei turėti savo atstovę, o teismo proceso stebėtojai galėjo likti teismo salėje. D.Kursevičienės neskundžiama, nuo priėmimo dienos įsigaliojančia nutartimi buvo nuspręsta atmesti Birutės Vaikšnoraitės skundą, o prokuroro A.Giniočio bei teisėjos E.Lapinskienės sprendimus nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl advokato G.Černiausko melagingų parodymų pripažinti motyvuotais, pagrįstais bei teisėtais.

Savo nutartyje teisėja paaiškino, kad sąvoka „melaginga“ taikytina tik tiems tikrovės neatitinkantiems ar tikrovę neigiantiems teiginiams, kurie sakomi „tyčia“, t.y. „[…] kaltininkas turi suvokti, kad duoda melagingus parodymus ir nori taip veikti […]“.

Teisėja D.Kursevičienė taip pat atmetė B. Vaikšnoraitės pateiktą argumentą, kad pats G.Černiauskas prisipažino televizijos laidoje, jog treniravosi nešti Garliavos mergaitę. Pasak teisėjos, „pažymėtina, kad asmeniniai pasisakymai viešoje erdvėje, t.y. per televiziją ar per kitas visuomenės informavimo priemones, nelaikomi parodymais, duotais baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, ir negali užtraukti atsakomybės pagal BK 235 str. už žinomai melagingų parodymą davimą.“

Teisėjos teigimu, pati B.Vaikšnoraitė, „[…] neįsigilino į G.Černiausko parodymų visumą“. Matyt, šią mintį reikėtų suprasti taip: jei būtų įsigilinusi į parodymų visumą, būtų pamačiusi tai, ką mato teisėjai: „[…] G.Černiauskas neneigė, jog jis ne tik ėjo šalia mergaitės, bet ir buvo pasiruošęs tam atvejui, jeigu L.Stankūnaitė mergaitės būtų neišlaikiusi, ją sugriebti. Esant tokiai situacijai, G. Černiausko rankų laikymo būdą, tuo momentu, kai G.Černiauskas siekė apsaugoti, kad mergaitė nešama nenukristų ant žemės, kiekvienas asmuo galėjo suprasti subjektyviai, todėl apklausti pareiškėjos liudytojų sąraše nurodytus asmenis visiškai netikslinga, o liudytojo G.Černiausko parodymus vertinti kaip sąmoningai iškraipytus, neatitinkančius tikrovės nėra jokio teisinio pagrindo.“

Skaitant tokią kalbinę ekvilibristiką kyla klausimas: teisėja D.Kursevičienė sąmoningai ar netyčia iškraipo G. Černiausko parodymus? Jis juk liudijo ėjęs ne šalia mergaitės, o šalia Stankūnaitės ir visai netvirtino, jog kaip nors laikė rankas? Tačiau šis teismas pripažino – G. Černiauskas laikė rankas tokiu būdu, kad liudytojai galėję jas matyti laikant, tik laikymo tikslą supratę neteisingai.

Tad Tiesos.lt siūlo dar kartą susipažinti su visa vaizdine medžiaga ir patiems nuspręsti, kas tąkart vyko: liudytojų „subjektyviai“ matomas nešimas ar teismo „objektyviai“ vertinamas mergaitės saugojimas?

Sukant sukryžiuotas kojas, sukeliamas kritimo įspūdis – Mergaitė automatiškai griebia nešantiems už pečių, klykdama iš skausmo ir išgąsčio. Advokatas G.Černiauskas laiko mergaitę už kairės kojos šlaunies. Advokatas G. Černiauskas plėšia į save kairę mergaitės koją, o L.Stankūnaitė – dešinę mergaitės koją. Tai specialus labai skausmingas kovinis būdas priversti nesipriešinti.