Verta prisiminti: Garliavos šturmo 5-osioms metinėms. Policijos vadas Saulius Skvernelis: ar mergaitė išvežta į Niekur, klauskit Lavastės

2013 m. rugpjūčio 27 d.

Jau šešioliktas mėnuo valstybės pareigūnai, tiesiogiai atsakingi už valdžios smurtą išgyvenusios ir iki šiol socialinę izoliaciją patiriančios Garliavos mergaitės likimą, atsisako suteikti nors kokią patikimą informaciją. Į „valstybės paslaptimi“ paversto vaiko likimu susirūpinusių piliečių laiškus ir Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, ir ankstesnė Seimo pirmininkė Irena Degutienė, ir Vilniaus vaiko teisių apsaugos skyriaus vadovė Lina Juknevičienė atsako nei šį, nei tą, arba tiesiog tyli.

Tačiau tokią oficialiųjų asmenų „tylą“ kaskart nutraukia „dienraščių lyderio“ pateikiami pasakojimai apie tai, kokios laimingos ar nelaimingos yra motina ir dukra, kaip valstybės globojamos turiningai leidžia laisvalaikį ar baigia degraduoti. Šios viešąjį Lietuvos gyvenimą farsu pavertusios pasakos lieka neįvertintos. Atsakingiems pareigūnams atkakliai tylint, jos vis giliau klampina valstybę į melą.

Štai ir po paskutinės specialiųjų tarnybų atseikėtos makabriškumo ir slogaus imbierizmo dozės, perduotos Laimos Lavastės lūpomis, visuomenei kilo daug klausimų. Po interviu su Laimute Stankūnaite paaiškėjo, jog apie dukters išvykimą į Niekur, nežino net jos tėvai. Kitą dieną žurnalistė, pati duodama interviu Lietuvos ryto TV reporterei, lyg niekur nieko pareiškia, jog L.Stankūnaitė Lietuvoje palieka ne tik tėvus ir giminaičius, bet ir „dukters kapą“. Užuot į juos atsakę, išsklaidę abejones, už mažo vaiko likimą tiesiogiai atsakingų valdžios institucijų vadovai ar jų spaudos atstovai tyli.

Pilietinis Tiesos.lt portalas vakar vakare paprašė telefonu tokią situaciją pakomentuoti policijos generalinį komisarą Saulių Skvernelį. Juk jis tiesiogiai atsakingas už tokios informacijos ar dezinformacijos „nutekėjimą“. Deja, į visus klausimus apie labiausiai Lietuvoje saugomų asmenų išgabenimą į Niekur policijos vadovas atsakinėjo vienodai: „nekomentuojame“ ir „mes nekomentuojame nieko, kas susiję su liudytojų ir nukentėjusiųjų apsauga“.

Tačiau paklaustas, kaip visuomenė turėtų suprasti tą faktą, kad apie valstybės saugomus asmenis anoniminės tarnybos nuolat informaciją teikia per „Lietuvos rytą“ ir Laimą Lavastę, policijos generalinis komisaras tuo faktu nei pasipiktino, nei išreiškė susirūpinimo, nei pažadėjo ištirti. Su neslepiamu cinizmu ponas S. Skvernelis patarė: „Tai jūs jos ir klauskite.“ Toks pat pasiūlymas kreiptis į L. Lavastę nuskambėjo ir paprašius įvertinti oficialiųjų asmenų tylą. Perklaustas, negi jam išties atrodo normalu, kad žiniasklaida leidžia sau dezinformuoti, komisaras dėl atsakymo galvos nesuko: „Tai jūs klauskite žiniasklaidos“.

Pakalbintas generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla atrodė atviresnis: „komentuojame tik tuos faktus, kurie iš tikrųjų, mūsų nuomone, yra svarbūs ir esminiai, kuriuos visuomenei reikia žinoti“. Į pilietinio portalo Tiesos.lt klausimą, negi jis mano, jog L.Lavastės paskleista žinia nesvarbi, komisaro pavaduotojas leido sau pasakyti: „Šie du asmenys – motina ir vaikas – yra saugomi, bet apie jų buvimo vietą pranešti nieko negalime. Jeigu, neduok Dieve, kas nors atsitiktų, mes tikrai informuotume visuomenę. Visi tie menami, mistiniai kapai yra nesąmonė ar absurdas.“ Paprašytas įvertinti tokią „Lietuvos ryto“ skleidžiamą dezinformaciją, R.Požėla sakė: „Negalima žmogui uždrausti kalbėti su žiniasklaida. Ir negalime uždrausti žiniasklaidai rašyti.“

Po pokalbio su aukščiausiais policijos pareigūnais susigūžusios ir tylinčios Lietuvos valdžios būklė atrodo dar absurdiškesnė. Kokie galingi režisieriai pavertė policijos vadus amo netekusiais, už dekoracijų besislapstančiais makabriško spektaklio statistais? Kokios anoniminės tarnybos, kokie asmenys – tiesiogiai atsakingiems policijos vadams baugiai tylint – sprendžia, kada ir kam iš įslaptintų liudininkų galima, o kam „negalima uždrausti kalbėti su žiniasklaida“.

Siūlome prisiminti ir Juliaus Sabatausko vertinimus „Lavastės pranešimai kenkia, bet klauskit Lavastės“.