Verta prisiminti. Generaliniai korupcijos „stogai“ (tęsinys)

Tomas Plaušinis, Mindaugas Velička

Verta prisiminti. Generaliniai korupcijos „stogai“

Verta prisiminti. Generaliniai korupcijos „stogai“ (pabaiga)

Seimui svarstant generalinio prokuroro Dariaus Valio ataskaitą siūlome prisiminti prieš trejetą metų atliktą žurnalistinį tyrimą, aštuonių straipsnių ciklu paskelbtą tuo laiku dar laisvame „Lietuvos žinių“ dienraštyje. Jis atveria Generalinės prokuratūros galimus ryšius su specialiosiomis tarnybomis ir nusikalstamu pasauliu. Šiandieninis generalinio prokuroro ir jo komandos elgesys liudytų, kad šie ryšiai ne tik nenutrūko, bet ir sutvirtėjo.

Generaliniai korupcijos „stogai“ (IV)
Generaliniai korupcijos „stogai“ (V)
Generaliniai korupcijos „stogai“ (VI)

Generaliniai korupcijos „stogai“ (IV)

LŽ | 2010-11-22

Akivaizdu, kad naujasis generalinis prokuroras Darius Valys nepajėgus sugrąžinti žmonių pasitikėjimo prokuratūra. Savo pavaduotoju jis pats pasirinko Darių Raulušaitį, kurio tiesioginis viršininkas ir mokytojas buvo Kęstutis Gudžiūnas. Ko gali išmokyti jaunus prokurorus Generalinės prokuratūros (GP) senas vilkas K.Gudžiūnas ir kiti GP senbuviai?

Gėdingi 12 proc.

Lietuvos prokuratūrą šiuo metu ištikusi viena giliausių krizių per jos visą istoriją. Kaip rodo naujausias sociologinis tyrimas, kurį ką tik Notarų rūmų užsakymu atliko visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Vilmorus“, Lietuvos gyventojai labiausiai iš visų teisinių profesijų atstovų nepasitiki būtent krašto prokurorais. Nepasitikėjimu jie lenkia net daug kritikos sulaukiančius teismus ir teisėjus. Lietuvos prokurorais pasitiki vos 12 proc. apklaustųjų respublikos gyventojų. Palyginimui, policijos pareigūnais šiemet pasitiki jau net 40 proc. respondentų.

Vienas esminių uždavinių, kurį šį birželį darbą pradėjusiam generaliniam prokurorui D.Valiui kėlė prezidentė Dalia Grybauskaitė ir jo kandidatūrai pritaręs Seimas, ir buvo visų pirma sugrąžinti GP bei visos teisėsaugos sistemos prestižą. Lietuvos prokuratūros vadovas viešai įsipareigojo diegti šios institucijos „atvirumą visuomenei ir maksimalų prokuratūros veiklos viešumą“. D.Valys pažadėjo asmeniškai kontroliuoti rezonansinių bylų tyrimą. Be to, generalinis prokuroras viešai pareiškė būsiąs nešališkas. Šis niekuo iki šiol savo karjeros metu nepasižymėjęs provincijos prokuroras, tikėtina, turėjo būti nesusaistytas klaninių ryšių, išvengęs netinkamų įtakų ir dėl to galįs pertvarkyti korupcijos apimtą Lietuvos prokuratūrą. To labiausiai bijojosi įtakingų, aukštas pareigas einančių prokurorų „senoji gvardija“. Tačiau generalinis prokuroras D.Valys labai greitai pasuko senais išbandytais bėgiais, o GP senbuviai atsipirko tik lengvu, tačiau, kaip paaiškėjo, nepagrįstu išgąsčiu.

Konstitucija numato, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. Įstatymas sako, kad prokuratūra užtikrina teisėtumą ir padeda teismui vykdyti teisingumą.

Mokytojai

Kieno rankose šie teisingumo instrumentai? Kas yra generalinio prokuroro D.Valio komanda? Kieno patarimais ir pagalba jis remiasi? Kas iš tiesų vadovauja Lietuvos prokuratūrai?

Ir nors po didžiulio visuomenės pasipiktinimo dėl savo prasto darbo iš pareigų buvo priverstas pasitraukti tuometis generalinis prokuroras, o dabar Vilniuje apylinkės teisėju kol kas dirbantis Algimantas Valantinas, jo artimiausia komanda ne tik išlaikė įtaką, tačiau net ir tapo dabartinio aukščiausio šalies prokuroro patikėtiniais, nuo kurių valios D.Valys tapo besąlygiškai priklausomas: GP kanclerė Gertrūda Tumelienė, GP Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos skyriaus vyriausiasis prokuroras Rolandas Tilindis, GP Valdymo skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas einantis Virginijus Sabutis, GP Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus vadovai Zenonas Burokas ir Kęstutis Gudžiūnas, pastarojo augintinis Darius Raulušaitis ir kiti. Kaip ne kartą skelbta, ir pats A.Valantinas nuolat „konsultuoja“ D.Valį.

„Skeletai spintoje“

Ironiška, tačiau būtent šie pareigūnai, tapę D.Valio artimiausia aplinka, dabar „atstatinėja“ pasitikėjimą prokuratūra ir net rengia jos pertvarkos metmenis. LŽ pasidomėjo jų veikla ir biografijomis. Visi jie turi ką slėpti, visų reputacijas slegia praeities veiklos dėmės, kurios, beje, daug prisidėjo prie dabartinio rekordinio visuomenės nepasitikėjimo prokuratūra. Visi šie aukštieji GP prokurorai ir tarnautojai turi po „skeletą spintoje“, tai gali juos daryti pažeidžiamus ir nebelaisvus priimant sprendimus. LŽ atidarė tų spintų duris ir ten aptiko palankumą kontrabandos rykliams ir stambių finansinių aferų organizatoriams, mįslingą aplaidumą visuomenę sukrėtusių nužudymų tyrimuose, įtariamus korupcinius itin didelės vertės viešuosius pirkimus bei neskaidrius Europos Sąjungos milijonams panaudoti projektus ir net, neįtikėtina, karo nusikaltėlių globą. Ir visa tai pačioje generalinio prokuroro D.Valio pašonėje.

Kas yra naujieji naujojo generalinio prokuroro draugai? Ir kas pagal seną patarlę tada gali būti jis pats?

Bylų skaidytojas

Pati įtakingiausia šiuo metu GP figūra po paties D.Valio yra jo pasirinktas pavaduotojas Darius Raulušaitis. Jis ne tik kuruoja finansinių ir ekonominių nusikaltimų, korupcinių nusikaltimų tyrimą, tačiau ir vadovauja itin svarbiai šios institucijos reformą rengiančiai komisijai. Iki paskyrimo į šias atsakingas pareigas D.Raulušaitis dirbo GP Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroru, tyrė Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymo bylas. LŽ jau rašė, kad prezidentei D.Grybauskaitei ir premjerui Andriui Kubiliui nurodžius ištirti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (FNTT) veiklą, po atlikto vyriausybinio tyrimo paaiškėjo, kad pačioje prokuratūroje veikė korupcinė sistema, kuri driekėsi nuo FNTT į pačią GP, jos Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyrių ir jai pavaldžias apygardų bei apylinkių prokuratūras. Ši korupcinė sistema leido nusikaltusiems asmenims išvengti realios baudžiamosios atsakomybės už stambaus masto finansines aferas. Tyrimo metu išaiškėjo ir tai, kad didžiausia prokurorų savivalė buvo PVM grobstymo bylose, o būtent su svarbiausiomis jų ir dirbo ne kas kitas, o dabar D.Valio dešinioji ranka D.Raulušaitis.

Nusikaltėliai plačiai taikė tokią PVM grobstymo schemą: organizuota grupė įsteigia fiktyvių priedangos įmonių, kurios siūlo „paslaugą“ – išgryninti realiai veikiančių įmonių pinigus. Sudaromos fiktyvios darbų sutartys ir juos lydintys fiktyvūs dokumentai. Iš pradžių realiai veikianti, dirbanti įmonė perveda pinigus tokiai fiktyviai įmonei už realiai neatliktus darbus ar paslaugas, o vėliau pinigai grąžinami atgal realiai veikiančiai ir dirbančiai įmonei, sau pasilikus dažniausiai 10-12 proc. nuo gautos sumos. Dirbanti įmonė įtraukia fiktyvius dokumentus į savo buhalterinę apskaitą, tariamai „turėtoms išlaidoms“ mažinamas pelno mokestis ir atskaitomas PVM, o valstybei padaroma didžiulė žala. Be to, verslininkai taip išsigrynina nemažas pinigų sumas, kurias vėliau naudoja įvairiems neteisėtiems veiksmams, tarp jų valstybės tarnautojams papirkinėti.

Baudžiamojo kodekso (BK) 183 straipsnio 2 dalis griežtai sako, kad „tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų“. Esant organizuotai grupei, o tada ir stambiam mastui, negalima susitaikyti su valstybe, atlyginti žalos ir atsipirkti tik alternatyvia laisvės atėmimui bausme, pavyzdžiui, bauda.

Bet prokurorai, ypač D.Raulušaitis, pradėjo bylas skaidyti į epizodus ir dėl to nebelikdavo stambaus masto, o tai reiškia, kad teisme nebegrėsdavo ir laisvės atėmimas, – kaltieji galėdavo susitaikyti su valstybe ir atsipirkti tik baudomis. Dažnas jų ir toliau grobstydavo PVM. Tokios savivalės dėl įvairių motyvų, žinoma, nepastebėdavo ir finansinių bylų kuratorius GP bei D.Raulušaičio tiesioginis vadovas K.Gudžiūnas. „Skaidymo“ privilegija dažniausiai būdavo pritaikoma tik stambiesiems, pinigų stygiumi nesiskundžiantiems verslininkams.

Būtent pagal tokią schemą realios atsakomybės išvengė ir su organizuota finansinių aferistų grupe dar 2004 metais FNTT įkliuvęs, o dabar jau korupcija įtariamas Alytaus meras, statybų bendrovės „Kortas“ savininkas ir vadovas Česlovas Daugėla.

Jo bylą tyrė būtent prokuroras D.Raulušaitis. Č.Daugėla 2008 metais dėl šio prokuroro veiksmų buvo nubaustas tik simboline 1300 litų bauda. Jo įmonė, kaip juridinis asmuo, taip pat išvengė baudžiamosios atsakomybės. Priešingu atveju ji nebegalėtų dalyvauti valstybės rengiamuose viešuosiuose konkursuose.

Viešieji G.Tumelienės pirkimai

Maža to, LŽ pradėjus domėtis viešaisiais pirkimais Lietuvos prokuratūroje, už kuriuos atsakinga GP kanclerė G.Tumelienė, išaiškėjo dar vienas neįtikėtinas ir skandalingas faktas. LŽ išreikalautame statybos bendrovių, kurios atliko statybos, rekonstrukcijos ir remonto darbus 2008–2010 metais GP, apygardų ir apylinkių prokuratūrose, sąraše UAB „Kortas“ puikuojasi antruoju numeriu.

Pasirodo, kad po to, kai dėl K.Gudžiūno skyriaus prokuroro D.Raulušaičio abejotinų procesinių veiksmų „Kortas“, kaip juridinis asmuo, išvengė baudžiamosios atsakomybės, o jo savininko byla buvo atskirta nuo visos organizuotos nusikalstamos grupės tyrimo, ši bendrovė tapo net tos pačios GP skelbiamų viešųjų konkursų dalyviu ir laimėtoju, o prokuratūra vienu jos stambesnių klientų, teikiančių pelningus užsakymus. Neseniai LŽ rašė, kad dar būdama Teisingumo ministerijos Finansų ir ekonomikos departamento direktore, dabartinė GP kanclerė G.Tumelienė buvo Č.Daugėlos „Korto“ geroji fėja. „Kortas“ nuolat ir lengvai laimėdavo Teisingumo ministerijos rengiamus teismų ar ministerijai pavaldžių įstaigų pastatų statybos ar remonto viešuosius konkursus.

LŽ disponuojamame sąraše yra ir kitų statybos bendrovių, kurios pradžioje to paties prokuroro D.Raulušaičio „skaidymo į epizodus“ principu išvengė realios atsakomybės, o tada iškart laimėdavo GP kanclerės organizuojamus prokuratūros viešuosius pirkimus. G.Tumelienė, kuriai šią savaitę sukanka 64 metai, suėjus pensijos amžiui gauna valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją. D.Valys rašte LŽ pabrėžė priekaištų kanclerei dėl jos darbo neturintis ir atkreipė dėmesį, kad sukakus 65 metams valstybės tarnautojui dar gali būti pratęsta tarnyba jį į pareigas priėmusio asmens įsakymu.

Slepia pėdsakus

Suprantama, kad D.Raulušaitis, K.Gudžiūnas ir kiti nėra linkę laukti, kad būtų audituojami jų vadovauti ar kontroliuoti ikiteisminiai tyrimai ar jų globojamų prokurorų dabar vedamos bylos. Nuo šiol prokurorų darbas bus liberaliau vertinamas. Spalio 12 dieną generalinis prokuroras D.Valys pasirašė įsakymą, kuriuo panaikino išteisintų asmenų apskaitos nuostatus. Nuo šiol prokurorams, išteisinus teisme įtariamuosius, nereikės „rašyti pasiaiškinimų arba gauti tarnybinę nuobaudą už netinkamą pareigų atlikimą“.

Maža to, generalinis prokuroras neseniai susitikime su teisėjais Molėtų mokymo centre pareiškė, kad „teismai per mažai išteisina asmenų. Atitinkame nedemokratiškas valstybes“, tai yra nuo šiol prokuratūra vadovausis principu – kuo daugiau išteisintų jos į teismą perduotų kaltinamųjų, tuo daugiau demokratinės valstybės požymių, o išteisinimo atvejai nebus analizuojami, vertinant prokurorų veiklą. Šį generalinio prokuroro įsakymą vizavo ir jo pavaduotojas D.Raulušaitis.

Kol generalinio prokuroro pavaduotojo pareigas eina D.Raulušaitis, finansines bylas „marinę“ prokurorai ir jų vadovas K.Gudžiūnas gali būti ramūs bei jaustis saugūs.

Nemokami prokurorų pietūs

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija šiuo metu apeliacine tvarka nagrinėja baudžiamąją bylą dėl buvusio Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro Stanislovo Stulpino ir kitų asmenų. Panevėžio apygardos teismas S.Stulpiną yra nuteisęs tarp kitų panašių epizodų ir už tai, kad jis būdamas Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiuoju prokuroru, siekdamas asmeninės turtinės naudos, tai yra norėdamas išvengti mokėjimo už paties užsakytas ir UAB „Kukudra“ suteiktas svečių maitinimo paslaugas, kuriomis naudojosi jis pats ir kolegos prokurorai bei kiti teisėsaugos institucijų vadovai, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, asmeninių susitikimų ir telefoninių pokalbių metu, akcentuodamas ir pabrėždamas savo einamas prokuroro pareigas, įkalbėjo UAB „Konsolė“ generalinį direktorių K.Skutulą iš jo vadovaujamos bendrovės lėšų apmokėti beveik 2000 litų sąskaitą, taip iššvaisčius K.Skutului patikėtą svetimą, tai yra bendrovės, turtą. Pats S.Stulpinas kaltinamas dar ir pažeminęs prokuroro vardą bei diskreditavęs prokuratūrą kaip instituciją ir teisinės sistemos dalį.

S.Stulpinas savo kaltę neigia ir apeliacine tvarka nagrinėjant bylą pateikė parodymus, kad iš tiesų vaišių aplinkybės buvo visai kitos, nei jį kaltina GP. Buvusio Klaipėdos miesto prokuratūros vadovo teigimu, jam darbo metu paskambinęs aukštas GP prokuroras, kuris pasakęs, kad su kitais kolegomis iš Vilniaus vaišinasi Kretingalėje esančiame „Kukudros“ restorane, ir pakvietęs S.Stulpiną prisijungti. Pastarasis atskubėjęs pas linksmą kompaniją, norėjęs būti svetingas, apmokėti už įtakingų svečių iš Vilniaus vaišes, tačiau neturėjęs reikiamos sumos, o kavinėje buvęs jo senas bičiulis verslininkas K.Skutulas, kurio ir paprašė tai padaryti. Praėjus laikui S.Stulpinas praras įtaką prokuratūros sistemoje ir siekiant jam iškelti baudžiamąją bylą bus pasitelktas ir šis gero pasisėdėjimo restorane epizodas.

Tačiau LŽ šie prokurorų nemokami pietūs, pavirtę prokuratūros „buitiniu konfliktu“, sudomino dėl to, kad š. m. spalio 27 dieną teisėjų kolegijos, nagrinėjančios šią bylą, pirmininkas paklausė S.Stulpino, kas yra tas įtakingas GP prokuroras jam paskambinęs darbo metu ir pakvietęs į restoraną. S.Stulpinas pirmąkart viso proceso metu atskleidė jo pavardę – GP Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas K.Gudžiūnas. Jei nuteistasis nagrinėjant bylą apeliacine tvarka paliudija apie kitų asmenų dalyvavimą galimose nusikalstamose veikose kartu su juo, privalo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas toms aplinkybėms nustatyti.

Tačiau tiek teismas, tiek prokuratūra šį K.Gudžiūną įklampinantį liudijimą ignoravo. Situacija tampa komplikuota: arba S.Stulpinas yra nepagrįstai prokuratūros kaltinamas, arba kartu su juo turi būti teisiamas ir GP „įtakingas prokuroras“ K.Gudžiūnas.

LŽ išsiuntė paklausimą generaliniam prokurorui. Atsakyme teigiama, jog „S.Stulpino pareiškimas, kad jis teisiamas už tas veikas, kurias kartu su juo atliko ir prokuroras K.Gudžiūnas, neatitinka tikrovės, kadangi tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme (Panevėžio apygardos teisme – aut.) metu nustatyta, jog K.Gudžiūnas minimu laikotarpiu minėtose vaišėse nedalyvavo. Todėl naujas ikiteisminis tyrimas dėl nurodytų aplinkybių pradėtas nebus“.

Tačiau šis Generalinės prokuratūros atsakymas pats vargiai atitinka tikrovę, nes nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriuje K.Gudžiūno pavardė niekur nebuvo minėta ir jo dalyvavimas netirtas. Tai patvirtina ir S.Stulpinas.

Generalinio prokuroro laisvalaikis

LŽ norėjo patikrinti informaciją, ar kaip tik panašiu metu, kai buvo pateikti šie S.Stulpino sensacingi liudijimai teisme, minimas K.Gudžiūnas, generalinis prokuroras D.Valys ir jo pavaduotojas D.Raulušaitis kartu su savo žmonomis, arba be jų, leido kartu laisvalaikį skraidydami privačiu lėktuvu Lietuvos padangėmis. Pasidomėjome, ar šis orlaivis priklauso Vaičeliūnų aeroklubui, kurį finansiškai remia K.Gudžiūnas, ir kas apmokėjo už GP vadovų pasiskraidymą, jei toks buvo. Nors D.Valys, pradėdamas eiti atsakingas pareigas, žadėjo atvirumą visuomenei ir institucijos skaidrumą, sulaukėme nuviliančio atsakymo.
„Generalinė prokuratūra nekomentuoja generalinio prokuroro, generalinio prokuroro pavaduotojų ir bet kurio kito prokuroro laisvalaikio, kadangi tai yra jų asmeniniai, privatūs reikalai“, – rašoma D.Valio patarėjos Vilmos Budėnienės atsakyme LŽ.

Ir ne tik jie nekomentuoja. Kiti žinomi žmonės taip pat nepasakoja apie savo leidžiamą laiką kartu su generaliniu prokuroru. Komercinės televizijos TV3 laidos „Paskutinė instancija“ žurnalistė Rasa Kalinauskaitė taip pat bandė domėtis D.Valio laisvalaikiu – skandalingai pagarsėjusiu š. m. rugsėjo 21 dieną generalinio prokuroro ir jo patarėjos Vilmos Budėnienės susitikimu nuošalioje Vilniaus senamiesčio kavinėje „Šauni vietelė“.

TV3 žurnalistė: Kas jus pakvietė į susitikimą su D.Valiu?

R.Miliūtė: Kodėl aš Jums turėčiau aiškinti?!.

TV3 žurnalistė: Tiesiog neįprasta, kad generalinis prokuroras rengtų kavinėse tokius susitikimus…

R.Miliūtė: Kodėl apie prokuroro susitikimo organizavimą klausiate manęs? Aš nedirbu prokuratūroj!

TV3 žurnalistė: Ar Jūs nežinote, kas Jus pakvietė?

R.Miliūtė: Žinau, kas mane pakvietė. Būtų keista, jei nežinočiau. Bet Jūs nesate tas žmogus, su kuriuo aš norėčiau aptarinėti, ką aš veikiu laisvalaikiu.

TV3 žurnalistų klausimai dar labiau nei Lietuvos televizijos laidų vedėją Rita Miliūtę suerzino jos bendražygį buvusį Konstitucinio Teismo pirmininką Egidijų Kūrį.

TV3 žurnalistė: Apie „Šaunią vietelę“ norėjom pakalbinti…

E.Kūris: (itin suirzusiai) …Apie ką?!..

TV3 žurnalistė: …Susitikimą…

E.Kūris: …Aš su Jumis išvis nekalbu… Jūs melą paskleidėt!..

TV3 žurnalistė: …Kokį? Kokį konkrečiai?..

E.Kūris: …Aš vieną minutę, nepertraukinėkit, gerai!.. Paskleidėt melą, tai dabar ir kapstykitės!

TV3 žurnalistė: Jūs bendraujat tik su tam tikrų pažiūrų žurnalistais? Profesoriau, kodėl susitikimas su generaliniu prokuroru Dariumi Valiu buvo slaptas?

E.Kūris: Viso gero. Jūs man darbą dirbti trukdysite? (Ir užtrenkia auditorijos duris.)

Šie primygtini klausimai yra apie rugsėjo 21 dieną generalinio prokuroro D.Valio ir jo patarėjos V.Budėnienės Vilniaus kavinėje „Šauni vietelė“ pavakarę vykusį neformalų susitikimą su LTV žurnalisto Virgio Savukyno koordinuojama žurnalistų ir kitų viešų asmenų grupe. Susitikime dalyvavo ir susikompromitavusių prokurorų vieši gynėjai, tokie kaip buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas E.Kūris, LTV žurnalistė R.Miliūtė, politikos apžvalgininkas A.Vinokuras ir kiti. Generalinio prokuroro patarėja V.Budėnienė, patvirtinusi LŽ rugsėjo 21 dienos susitikimo faktą, jį komentavo lakoniškai: „Vyko neformalus susitikimas žurnalistų ir žiniasklaidos iniciatyva. Kalbėta bendromis prokuratūros sistemos temomis.“ O iš tikrųjų? Ir kodėl generalinis prokuroras taip atkakliai vengia viešumo ir atsakymų į klausimus apie savo bei savo komandos veiklą, o susitikimus rengia tik su tam tikra, prokuratūrai nekritiška žiniasklaidos ir viešų komentatorių grupe ir paslapčiomis nuošaliose Vilniaus kavinėse? Tai nepavyko išsiaiškinti ne tik LŽ.

TV3 žurnalistė: Rengiame laidą apie sistemines prokuratūros problemas ir norėtume susitikti su generaliniu prokuroru kokioje nors kavinėje neformalioje aplinkoje.

V.Budėnienė: Na, kavinėj generaliniam tai tikrai netinka. Jei ir organizuosim, tai tik oficialioj aplinkoj.

TV3 žurnalistė: O kodėl kavinėje netinka?

V.Budėnienė: Argi tinka generaliniam prokurorui kavinėje duoti interviu?

TV3 žurnalistė: Galėtų būti tiesiog neformalus pašnekesys.

V.Budėnienė: Tai neformalus gali būti ir šalia (darbinio) stalo ar šalia stovint kažkur ir oficialesnėje aplinkoje. Kavinėje tai tikrai netinka.

lzinios.lt

* * *

Generaliniai korupcijos „stogai“ (V)

LŽ | 2010-11-23


LŽ archyvo ir Valdo Kopūsto (ELTA) nuotraukos

Generalinis prokuroras Darius Valys perėmė ne tik savo pirmtako Algimanto Valantino tradicijas, bet ir jo favoritus. Vienas bendrų favoritų – prokuroras Rolandas Tilindis, primenantis Generalinės prokuratūros senus ryšius su kontrabandos bosu Viliumi Karaliumi ir teisėjais kyšininkais.

Sočios prokuroro atostogos

2003 metų liepos 4 dieną, penktadienį, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento (ONKTD) prokuroras R.Tilindis išvyko į Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkės teismą. Tai buvo vienas paskutinių jo darbų prieš vasaros atostogas. Šio teismo koridorius R.Tilindis puikiai pažino. Čia dirba teisėja jo graži žmona, o teismo pirmininku – artimas bičiulis A.Valantinas.

Ikiteisminio tyrimo teisėjui prokuroras R.Tilindis pateikia netikėtą prašymą – iš kardomojo kalinimo paleisti stambios cigarečių ir užsienio valiutos kontrabandos organizavimu įtariamą V.Karalių. Suimtas Lietuvos kontrabandos karalius buvo nuo tų pačių metų sausio 15 dienos. Prokuroras prašyme teigia, kad „atlikti visi neatidėliotini ikiteisminio tyrimo veiksmai, byloje nėra duomenų, kad būdamas laisvėje V.Karalius bėgs ar slėpsis, todėl griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo – pagrindai išnyko“.

Teismas maloniai atsižvelgė į prokuroro prašymą ir panaikino ankstesniąją nutartį dėl suėmimo, skyrė V.Karaliui namų areštą ir nedelsiant jį paleido į laisvę. V.Karaliui liepta nuo 16 val. vakaro iki 9 val. ryto būti savo prabangiame bute M.K.Čiurlionio gatvėje, Vilniuje, ir nebendrauti su tam tikrais bylos figūrantais. Dar prokuroras R.Tilindis atliks vieną privalomą formalumą ir išsiųs teismo nutarties kopiją Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisarui, pavesdamas jį informuoti, jei paaiškėtų, kad V.Karalius nesilaiko namų arešto sąlygų. Paskui prokuroras skubiai išeis atostogų, kurios padarius gerą darbą kontrabandos karaliui turėtų būti sočios.

Etikos dūmų uždanga

Praėjus keletui dienų, trečiadienio pavakarę, 2003 metų liepos 9 dieną Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininką Vytautą Greičių pasieks generalinio prokuroro pavaduotojo Gintaro Jasaičio raštas „Dėl galimai padarytų Teisėjų etikos taisyklių pažeidimų ir teisėjo vardą žeminančių poelgių“.

Šiuo raštu informuojama, kad Generalinės prokuratūros ONKTD saugoma Valstybės saugumo departamento (VSD) surinkta medžiaga apie Lazdijų rajono apylinkės teismo pirmininko, Teismų tarybos nario Arvydo Gudo, Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininko Dariaus Japerto, Biržų rajono apylinkės teismo pirmininkės Palmiros Linkevičienės, šio teismo teisėjos Nidos Solovjovienės, Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų Antano Jarašiaus ir Arnoldo Šukaičio galimai padarytus teisėjų etikos taisyklių pažeidimus ir teisėjo vardą žeminančius poelgius. Rašte teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu, kurį atlieka GP, nustatyta, kad organizuotos grupės nariai, kuriems vadovavo V.Karalius, 2002 metų balandžio – spalio mėnesiais organizavo ir vykdė stambaus masto cigarečių bei užsienio valiutos kontrabandą, o V.Karaliaus sugyventinė Kristina Gudaitė yra Lazdijų rajono apylinkės teismo pirmininko A.Gudo dukra.

Generalinio prokuroro pavaduotojas AT pirmininką informuoja, kad VSD pareigūnų atlikto operatyvinio tyrimo metu nustatyta, kad 2002 liepos – gruodžio mėnesiais Lazdijų rajono apylinkės teismo pirmininkas A.Gudas palaikė netarnybinius ryšius su kontrabandos gabenimo organizavimu įtariamu V.Karaliumi ir pasinaudodamas tarnybine padėtimi bei gerais asmeniniais ryšiais su Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininku D.Japertu per jį darė kitiems minimiems teisėjams įtaką, kad būtų priimti V.Karaliaus grupuotei palankūs procesiniai sprendimai.

Rašte generalinio prokuroro pavaduotojas pabrėžia, kad nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą šių teisėjų atžvilgiu, nes takoskyra tarp etikos pažeidimų ir nusikaltimų požymių yra nežymi, samprotauja apie teismų nepriklausomumą. Siūloma teisėjus įvertinti tik drausmine tvarka perduodant juos svarstyti Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, prie rašto pridedama daugiau kaip šimtas lapų priedų su telefoninių teisėjų ir kontrabandininkų pokalbių išklotinėmis.

Taip tyliai ir ramiai turėjo baigtis stambiausio kontrabandos vadeivos V.Karaliaus ir jam talkinusių kyšininkų teisėjų problemos.

Koordinuotomis GP ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo, kuriam vadovauja būsimasis generalinis prokuroras A.Valantinas, pastangomis kontrabandininkų organizuotos grupuotės globėjai teismuose būtų išvengę baudžiamosios atsakomybės, o jos vadeiva V.Karalius, jau būdamas laisvėje, su tų pačių ir kitų teisėjų „stogu“, matyt, būtų visiškai išsisukęs nuo bausmės.

Vežė „biškį rublių“

AT pirmininkas V.Greičius susipažino su GP pateikta, o VSD surinkta ir išslaptinta didelės apimties operatyvine informacija, kuri pridėta prie G.Jasaičio rašto. V.Greičius aptinka tokias citatas: „pokalbyje su savo sugyventine K.Gudaite V.Karalius nurodo, jog jis „važiuoja pas jos tėvą (Lazdijų rajono apylinkės teismo pirmininką) ir veža „biškį rublių“, nes šis į Panevėžį (Panevėžio apygardos teismą) važiuos“. Pokalbiuose su advokatu J.Kozubovskiu V.Karalius šiam nurodo, jog „viskas tvarkoje (su Panevėžio apygardos teismu), ten turi nuvažiuoti žmogus, kuris turi viską sutvarkyti“. A.Gudas kalbasi su V.Karaliumi ir informuoja, jog „dabar yra tenai“ (Panevėžio apygardos teisme) ir kad „atidavė“, o „jam pažadėjo, jog viskas bus gerai“. Ir daugybė kitų panašių citatų, leidžiančių įtarti, kad už procesinius teismų sprendimus buvo duodami kyšiai.

AT pirmininkas V.Greičius, kuris pats yra patyręs baudžiamųjų bylų teisėjas, susipažinęs su daugiau kaip 130 lapų VSD surinktos informacijos, supranta, kad GP mėgina V.Karaliui talkinančius teisėjus pridengti etikos dūmų uždanga ir įžūliai išsukti nuo baudžiamosios atsakomybės, tad siūlo bylą svarstyti tik Etikos komisijoje.

AT pirmininkas paskambina tiesiai Respublikos prezidentui ir paprašo jį priimti. Tai nulems ne tik šių teisėjų ir teismų pirmininkų, bet ir netiesiogiai mūsų straipsnio pradžioje minimo prokuroro R.Tilindžio ateities karjerą – tik priešinga linkme – jis kils aukštyn. O pats V.Greičius visiems laikams užsitrauks „grupės draugų“ nemalonę.

Prezidentas Rolandas Paksas priima AT pirmininką V.Greičių, kuris supažindina valstybės vadovą su jam pateikta prokuratūros medžiaga. Prezidentas iškart išsikviečia GP vadovybę. Prokurorai negali paaiškinti, kodėl nepradėjo ikiteisminio tyrimo, ir fakto, kodėl mėnesių mėnesius ši informacija, demaskuojanti įtakingų teisėjų ryšius su kontrabandininkais, pragulėjo stalčiuose. Susigriebiama, kad net pats kontrabandos organizatorių vadeiva V.Karalius yra paleistas į laisvę.

VSD pareigūnai pasipiktino, kad jų GP prokuroras R.Tilindis net nesiteikė perspėti, jog V.Karalių nusprendė anksčiau laiko paleisti iš kardomojo suėmimo. VSD apie GP prokuroro R.Tilindžio veiksmus informuos ir Seimo vadovybę.

Prokurorai gelbėjo savo kailį

Po pasitarimo pas prezidentą prokuratūra ėmėsi intensyvaus kontrabandos bylos tyrimo. GP jau liepos 17 dieną raštu informavo AT pirmininką V.Greičių apie pradėtą ikiteisminį tyrimą įtariant Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininką D.Japertą, Biržų rajono apylinkės teismo pirmininkę P.Linkevičienę, Lazdijų rajono apylinkės teismo pirmininką A.Gudą galimai padarius nusikalstamas veikas, be to, tą pačią dieną paprašė prezidento sutikimo patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn ir sustabdyti jų teisėjų įgaliojimus. Tą pačią dieną prezidentas pasirašė ir dekretus, kuriais sustabdė šių teisėjų įgaliojimus bei leido juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn. GP jiems pareiškiami įtarimai. Kyla didelis viešas skandalas, taip pat ir dėl mįslingo suimto V.Karaliaus paleidimo.

Liepos 21 dieną prezidentas kreipėsi į Teismų tarybą su prašymu patarti dėl D.Japerto, P.Linkevičienės ir A.Gudo atleidimo iš teisėjų ir teismų pirmininkų pareigų, Taryba pritarė ir jau kitą dieną prezidentas pasirašė dekretą, kuriuo juos visus atleido. Tą pačią liepos 22-ąją GP ONKTD prokuroras Mindaugas Dūda kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu vėl suimti V.Karalių.

Neturėdamas jokių naujų aplinkybių, nes per tą laiką (nuo 2003 metų liepos 4 iki 22 d.) V.Karalius nepažeidė jam skirto namų arešto režimo, netrukdė tyrimui, prokuroras M.Dūda kaip naują aplinkybę nurodo V.Karaliaus ir jam talkinusių teisėjų bendrininkavimą. Tačiau tai juk vyko 2002-ųjų liepos–gruodžio mėnesiais ir niekaip negali būti laikoma nauja aplinkybe, kuri nebuvo žinoma priimant 2003 metų liepos 4 dienos prokuroro R.Tilindžio prašymą paleisti V.Karalių. Tačiau M.Dūda neturėjo ką daryti ir griebėsi šiaudo po R.Tilindžio akibrokšto. Visuomenėje buvo kilusi milžiniška pasipiktinimo banga dėl kontrabandos boso nepagrįsto paleidimo. Teismas užmerkė akis prieš tokius silpnus argumentus ir šį prašymą patenkino. V.Karalius išbus suimtas visus metus.

R.Tilindžio karjera

Prokuroras R.Tilindis iškviečiamas pas Generalinės prokuratūros ONKTD vyriausiąjį prokurorą Algimantą Kliunką. Tačiau iš viršininko kabineto kontrabandos karaliaus geradarys išėjo ne gavęs nuobaudą, o išskrido lyg ant sparnų. Sakoma, kad R.Tilindis šio pokalbio metu galėjo prisipažinti, jog V.Karalių paleido dėl pašalinės įtakos, būtent iš teisėjų korpuso, ir įvardijo V.Karalių užtarusius teisėjus. VSD taip pat turi tam tikros įslaptintos informacijos apie netikėto V.Karaliaus paleidimo aplinkybes. Ši byla buvo atimta iš prokuroro R.Tilindžio ir perduota kitiems šio departamento prokurorams. Pradėtas tarnybinis patikrinimas buvo nebaigtas, sakoma, kad geros širdies vyriausiajam prokurorui A.Kliunkai pagailo R.Tilindžio, kuris atskleidė tamsiąją savo sprendimo paleisti V.Karalių pusę.

Lazdijų rajono apylinkės teismo pirmininkas A.Gudas buvo itin įtakingas teisėjų korpuso veikėjas. Jis buvo Teismų tarybos narys, taip pat priklausė Teisėjų asociacijos valdybai, kuriai vadovavo Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Virgilijus Valančius. Šios asociacijos valdybos nariu buvo ir tuometis Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo pirmininkas A.Valantinas, vienas artimiausių ir ilgamečių V.Valančiaus bendražygių. Būdamas vienu aktyviausių Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko vadovaujamos teisėjų grupuotės narių A.Gudas palaikė glaudžius santykius tiek su tuo pačiu V.Valančiumi, tiek su tuomečiu Apeliacinio teismo pirmininku Vytu Miliumi ir kitais įtakingais teisėjais. A.Gudo ryšiai su D.Japertu taip pat ėjo Teisėjų asociacijos linija. Jų demaskavimas mirtinai išgąsdino teisėjų klaną.

Buvo nuspręsta, kad tai, kas įvyko, daugiau negali pasikartoti, o operatyvinių tarnybų slapti veiksmai turi būti žinomi anksčiau, nei jos gali priartėti prie klano narių.

2005 metų lapkričio pradžioje į Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko tarnybinį kabinetą atvyko aukštas blondinas, apsivilkęs odine striuke. Tai buvo Vilniaus miesto 2-osios apylinkės teismo pirmininkas ir kandidatas į generalinius prokurorus A.Valantinas. Per šį susitikimą, kitų dalyvių teigimu, buvo nuspręsta A.Valantinui pradėjus eiti generalinio prokuroro pareigas jo pavaduotoju skirti GP ir teisėjų klano pasitikėjimą pelniusį R.Tilindį, jam pavedant kuruoti VSD ir Specialiųjų tyrimų tarnybos operatyvinės veiklos bei jų atliekamų ikiteisminių tyrimų kontrolę. Generaliniam prokurorui tik pradėjus darbą po kelių dienų atsistatydino generalinio prokuroro pavaduotoja V.Urmonaitė, ji tapo Vyriausiojo administracinio teismo teisėja. A.Valantinas iškart ėmėsi žygių, kad jo naujuoju pavaduotoju būtų paskirtas būtent R.Tilindis. Generalinio prokuroro pavaduotojus generalinio prokuroro teikimu skiria ir atleidžia prezidentas.

Tačiau slaptųjų tarnybų informacija, susijusi su V.Karaliaus mįslingu paleidimu, sutrukdė šiems A.Valantino planams. R.Tilindžio atsargusis prezidentas Valdas Adamkus neišdrįso skirti generalinio prokuroro pavaduotoju. Tai itin supykdė A.Valantiną, jis ir toliau per visą savo vadovavimo Generalinei prokuratūrai laiką demonstruos išskirtinius santykius su R.Tilindžiu, bendraus su juo šeimomis, o 2008 metų kovo 5 dieną jį paskirs GP Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos skyriaus vyriausiuoju prokuroru.

Lietuvos apeliacinis teismas 2006 metų birželio 9 dieną priėmė nuosprendį, kuriame konstatavo, kad A.Gudas, D.Japertas „savo darbinės bei profesinės veiklos srityse“ 2002 metų liepos–gruodžio mėn., o P.Linkevičienė – 2002 metų liepos–lapkričio mėn. „atliko veiksmus, kuriais buvo diskredituotas Lietuvos Respublikos teisėjo vardas ir pažemintas teisminės valdžios autoritetas“. Šiuo Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu A.Gudas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas jam paskiriant atėmimo teisės dirbti teisėsaugos, teisėtvarkos ir teisminėse institucijose ketveriems metams bausmę, D.Japertas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas jam paskiriant atėmimo teisės dirbti teisėsaugos, teisėtvarkos ir teisminėse institucijose dvejiems metams ir trims mėnesiams bausmę, P.Linkevičienė buvo pripažinta kalta ir nuteista jai paskiriant atėmimo teisės dirbti teisėsaugos, teisėtvarkos ir teisminėse institucijose vieniems metams ir trims mėnesiams bausmę. Minėtasis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs.

Tačiau V.Karalių bei jo bendrininkus ir toliau globojo nematoma ranka valstybės teismuose. 2009 metų gruodžio 30 dieną Vilniaus apygardos teismas nuteisė kontrabandos organizavimu įtariamus asmenis ir subendrinęs anksčiau skirtas bausmes nusprendė kaip galutinę bausmę V.Karaliui skirti 2 metus ir 4 mėnesius laisvės atėmimo, G.Simanynui – 1 metus ir 1 mėnesį, V.Petravičiui – 2 metus ir 6 mėnesius, V.Karaliui – 1 metus ir 1 mėnesį, H.Karašauskui – 1 metus ir vieną mėnesį, o J.Kozubovskį išteisinti. Šis nuosprendis yra įsiteisėjęs. Tai bausmės, kurias kontrabandininkai gavo, kai pastaroji byla buvo subendrinta su kitomis anksčiau išnagrinėtomis bylomis. Bet ir šios bausmės nebuvo realios. V.Karalius šių metų birželio 19 dieną išėjo į laisvę, kolonijoje praleidęs tik mėnesį. Nors GP ir skundė šį Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo teisėjo Olego Šibkovo sprendimą, Vilniaus apygardos teismas ir šį prokuroro skundą atmetė – V.Karalius teismo malone buvo atleistas nuo likusios mėnesio ir 25 dienų bausmės.

R.Tilindis, dabar jau GP Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos skyriaus vyriausiasis prokuroras, toliau daro karjerą ir priklauso artimiausiai jau naujojo generalinio prokuroro Dariaus Valio aplinkos žmonių grupei. LŽ išsamiau pasidomėjo generalinių prokurorų A.Valantino ir D.Valio favorito veikla bei aptiko ten ir kitų skandalingų faktų.

lzinios.lt

* * *

Generaliniai korupcijos „stogai“ (VI)

LŽ | 2010-11-24


Alinos Ožič ir Gedimino Savickio (ELTA) nuotraukos

Ar Generalinė prokuratūra (GP) ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) yra girdėjusios, kad krizės kamuojamoje valstybėje paskelbtas taupymo vajus, todėl svarbu išvengti dvigubo pareigūnų apmokėjimo? Tačiau STT direktoriaus pirmasis pavaduotojas Aidenas Karpus randa laiko vadovauti „Dvynių“ projektui ir sudaro galimybes jo dalyviui, GP skyriaus vyriausiajam prokurorui Rolandui Tilindžiui prie algos prisidurti riebių europietiškų išmokų. GP ir STT padeda kovoti su korupcija Azerbaidžanui, bet nemato korupcijos Lietuvoje?

„Ištaisytos klaidos“

Bandydami išsukti nuo atsakomybės Vilių Karalių ir jo vadovaujamą organizuotą nusikalstamą grupę, 2003 metų liepą įkliuvo įtakingi teisėjų klano nariai. Visų pirma Teismų tarybos narys, Lietuvos teisėjų asociacijos valdybos narys, Baltijos valstybių teisėjų asociacijos prezidentas, Lazdijų rajono apylinkės teismo pirmininkas Arvydas Gudas. Šio teismo pirmininko dukra Kristina buvo kontrabandos vadeivos V.Karaliaus sugyventinė (šiandien jau sutuoktinė). Dabar iš teisėjų išvytas A.Gudas tuo metu puikavosi ryšiais su svarbiausiais Lietuvos teisėjais bei teismų pirmininkais ir pats teisė kitus Lietuvos Respublikos vardu, tiesa, laisvalaikiu talkindamas kontrabandininkams. Jis priklausė Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko, Teisėjų asociacijos prezidento Virgilijaus Valančiaus ir Apeliacinio teismo pirmininko Vyto Miliaus lyderiaujamai teisėjų grupuotei. Šie lazdijiškiui A.Gudui planavo svaiginamą karjerą, visų pirma vienoje svarbiausių valstybės teisminių instancijų – Vilniaus apygardos teisme.

A.Gudo ir jo bendrininko, kito Teisėjų asociacijos valdybos nario, Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininko Dariaus Japerto žlugimas smarkiai išgąsdino jų globėjus aukštuose teismuose. Visi pasijuto nesaugūs. Ypač kai paaiškėjo, kad operatyvinės tarnybos slapta vykdė teismų pirmininkų telefonų pokalbių kontrolę. Šiais laikais teisėjai jau yra atsargūs ir vengia kalbėti telefonu, slaptiems susitikimams naudoja vis naujus vienkartinius mobiliojo ryšio telefonus ir pildomas SIM korteles, o tuomet tokios atsargumo priemonės dar nebuvo populiarios. Pamokos nepraėjo veltui. Tačiau buvo padaryta dar didesnių klaidų, kurias derėjo skubiai ištaisyti.

Mat Lietuvą užgriuvo vienas už kitą didesni politiniai skandalai: iš pareigų pašalintas tuometis prezidentas, priešlaikinių valstybės vadovo rinkimų išvakarėse STT Vilniaus valdybos pareigūnai atliko poėmius svarbiausių politinių partijų būstinėse, išviešinta „Rubicon group“ juodoji buhalterija, valstybę sudrebino Seimo narių galimos korupcijos skandalas, įtariami kyšininkai parlamentarai, vengdami apkaltos, patys atsisakė Seimo nario mandato.

Neutralizuotos operatyvinės tarnybos

Tačiau prisiekė naujai išrinktas prezidentas Valdas Adamkus ir viskas grįžo į senas vėžes. Visi skandalai baigėsi be pasekmių. Ilgai negaišdamas V.Adamkus „ištaisė klaidą“: privertė trauktis iš pareigų generalinį prokurorą Antaną Klimavičių ir STT direktorių Valentiną Junoką. Praėjus keleriems metams būtent LŽ pirmosios paviešino ilgai ir kruopščiai slėptą faktą, kad „Rubicon group“ juodojoje buhalterijoje, aptiktoje STT Vilniaus valdybos pareigūnų, puikuojasi ir įrašai apie V.Adamkaus prezidentinės rinkimų kampanijos neteisėtą finansavimą „juodaisiais pinigais“. Tai ir nulėmė A.Klimavičiaus bei V.Junoko likimą.

2005 metų lapkričio mėnesį generalinio prokuroro pareigas pradėjo eiti iki tol Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo pirmininku dirbęs Algimantas Valantinas. Šį kandidatą prezidentui V.Adamkui parinko būtent ta pati V.Valančiaus teisėjų grupuotė, smarkiai apdaužyta V.Karaliaus byloje ir praradusi patikrintų kadrų (A.Gudas, D.Japertas ir kt.).

Negalima nepriminti, kad A.Valantino kandidatūrą atkakliai rėmė ir įtakingas advokatas Vladas Gerasičkinas su partneriais bei kiti nustatyti asmenys. Pažymėtina, jog V.Karaliaus byloje kartu buvo teisiamas ir su V.Gerasičkino interesais artimai siejamas advokatas Juzefas Kozubovskis, buvęs kadrinis KGB karininkas. Jie visi – kurso draugai.

Dar vykstant A.Valantino skyrimo į pareigas procedūroms buvo sutarta dėl generalinio prokuroro pavaduotojo, kuruosiančio GP Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento (ONKTD) bei atitinkamų padalinių apygardų prokuratūrose atliekamus ikiteisminius tyrimus ir prižiūrinčio Kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo vyriausiosios valdybos, Valstybės saugumo departamento (VSD) bei STT ikiteisminius tyrimus kontroliuojančius prokurorus, bet svarbiausia – vykdančio šių tarnybų operatyvinės veiklos padalinių operatyvinės veiklos kontrolę, kad nepasikartotų A.Gudą ir kitus kyšininkus teisėjus ištikusi katastrofa ir politinių partijų bei V.Adamkaus rinkimų vajaus finansavimo iš „Rubicon“ ir Viktoro Uspaskicho juodųjų kasų skandalai. Iš tikrųjų tai daugiau nepasikartojo – po A.Klimavičiaus ir V.Junoko likimo pamokų operatyvinės tarnybos tūno kaip pelės po šluota. Operatyvinė veikla daugiau nebekelia grėsmės nei korumpuotiems politikams, nei kyšininkams teisėjams.

Rado kompromisą

Nors tuo metu šias sritis kuravo Gintaras Jasaitis, klanas norėjo pasirinkti prokurorą R.Tilindį. Jį puikiai pažinojo ir A.Valantinas, kurio vadovaujamame apylinkės teisme dirba R.Tilindžio sutuoktinė. Tačiau pabrėžtina, kad pati Aldona Tilindienė yra tikrai kompetentinga ir sąžininga teisėja. Dėl jos veiklos jokios neigiamos informacijos neturi nei LŽ, nei, mūsų žiniomis, slaptosios tarnybos.

Bet pradėjus R.Tilindžio, tuo metu dirbusio prokuratūros atstovu Europos Sąjungos teisinio bendradarbiavimo institucijoje „Eurojuste“ Hagoje, Nyderlandų Karalystėje, kandidatūros derinimą su prezidentūra, ji netikėtai įstrigo. Prezidentūros nacionalinio saugumo grupė gavo VSD informaciją apie R.Tilindžio sprendimus V.Karaliaus byloje.

A.Valantinas rado išeitį: negalėdamas skirti R.Tilindžio generalinio prokuroro pavaduotoju, sudarė jam sąlygas siekti karjeros GP administracinės struktūros viduje. Generalinio prokuroro protežė grįžus iš „Eurojuste“, ten „privalomai patariamuoju“ būdu buvo komandiruota GP Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos skyriaus (TRTPS) vyriausioji prokurorė Laima Čekelienė. Į šio skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas, kaip rašoma A.Valantino įsakyme, trejų metų, L.Čekelienės delegavimo, laikotarpiui paskirtas ONKTD prokuroras R.Tilindis. Šį įsakymą analizavę ekspertai abejoja jo teisėtumu, nes iki paskyrimo skyriaus vyriausiuoju prokuroru R.Tilindis nebuvo įvertintas Atestacijos komisijos, kaip numato Prokuratūros įstatymas. Tačiau GP juokaujama, kad tuo įsakymu, nors ir prasilenkiančiu su teisės raide, bent jau apsidžiaugė minėto skyriaus prokurorės, nes jų skyriuje pagaliau pradėjo dirbti vienas vyras. Vienu paskutinių savo įsakymų, likus trims dienoms iki įgaliojimų pabaigos, A.Valantinas išbraukė trejų metų skyrimo R.Tilindį skyriaus vyriausiuoju prokuroru terminą.

Vis dėlto šio paskyrimo pasekmės nebuvo tokios jau linksmos. LŽ disponuoja informacija apie to GP skyriaus sukrečiantį aplaidumą, padariusį milžinišką žalą teisingumui ir Lietuvos Respublikos tarptautiniam prestižui.

Aplaidus tiesioginių pareigų vykdymas tampa visiškai suprantamas, kai atidžiau pažvelgi, kuo papildomai užimti aukšti GP prokurorai ir net STT vadovo pirmasis pavaduotojas. Tiesioginis darbas tampa lyg hobiu.

GP ir STT dvyniai

STT laimėjo tarptautinį konkursą ir įgyvendina Europos Sąjungos „Dvynių“ programos projektą „Parama Azerbaidžano Respublikos generalinės prokuratūros Kovos su korupcija departamentui“. ES, siekdama stiprinti Azerbaidžano prokuratūros kovos su korupcija padalinio pajėgumą, šį projektą finansuoja. Jo rėmuose vyksta veiklą reglamentuojančių teisės aktų tobulinimas, žvalgybinės ir operatyvinės veiklos mokymai, baudžiamojo persekiojimo korupcijos bylose įgūdžių tobulinimas ir kita. Nors projektą įgyvendina Lietuvos STT, ji yra sudariusi sutartis su atskirais prokurorais, kurie talkina kaip ekspertai. „Dvynių“ projekto vadove rašoma, kad eksperto dienos atlygis siekia nuo 250 iki 450 eurų, t. y. nuo 864 iki 1554 litų. Kelionės išlaidos taip pat apmokamos.

LŽ pradėjus domėtis, kokiu statusu dalyvauja Lietuvos prokurorai, tarp jų GP skyriaus vyriausiasis prokuroras R.Tilindis, gavome ilgą raštą iš STT, šio projekto organizatorės. Tarnyba, manipuliuodama įvairiais faktais, siekdama suklaidinti redakciją, bandė besąlygiškai ginti prokurorų veiksmus. Kodėl? Paaiškėjo, kad „Dvynių“ projekto koordinatorius ir vadovas yra ne kas kitas, o senas pažįstamas, VSD skandalų figūrantas, liūdnai pagarsėjusio VSD vadovo Arvydo Pociaus globotinis – STT direktoriaus pirmasis pavaduotojas „valstybininkas“ A.Karpus.

Aukso kasyklos po darbo

Šiame A.Karpaus vadovaujamame projekte kaip dosniai apmokami ekspertai dalyvauja, STT teigimu, GP skyrių vyriausieji prokurorai R.Tilindis ir Zenonas Burokas, GP ONKTD prokuroras Linas Belevičius (nebedirba GP) ir keli kiti. R.Tilindis yra „Dvynių“ projekto komponento, kuriame vyksta mokymai apie tarptautinį bendradarbiavimą sprendžiant korupcines bylas, vadovas, atsakingas už jo veiklos organizavimą ir koordinavimą. Z.Burokas – kito komponento, kuriame vykdyti mokymai apie turto susigrąžinimo metodus ir būdus, trumpalaikis ekspertas.

Kaip rodo LŽ turimi generalinio prokuroro įsakymai, R.Tilindis į Azerbaidžaną buvo komandiruotas 2009 metų lapkritį ir gruodį, 2010-ųjų sausį ir vasarį. Kiekvieną kartą kelionės truko po septynias kalendorines dienas. 2010 metų birželio 22-ąją R.Tilindį vėl tam pačiam septynių kalendorinių dienų laikotarpiui komandiravo jau dabartinis generalinis prokuroras Darius Valys. LŽ pasidomėjo GP apie šių komandiruočių peripetijas.

Gavome patvirtinimą tiek iš STT, tiek iš GP, kad su R.Tilindžiu, Z.Buroku ir kitais prokurorais yra sudarytos autorinės sutartys tiesiogiai, kaip su privačiais asmenimis, o ne tarp institucijų. „Tai darbas pagal autorinę sutartį, tai yra kūrybinis darbas, dirbamas ne darbo metu, todėl pagal Prokuratūros įstatymo 29 straipsnį tokiam darbui jokio leidimo nereikia“, – bandė klaidinti LŽ generalinio prokuroro patarėja Vilma Budėnienė, atsakydama į klausimą, ar turi leidimą dirbti kitą darbą minimi prokurorai.

Tačiau čia pati GP ir atskleidė pažeidimus. Jei tai – autorinis darbas, kuris yra dirbamas, kaip teisingai pažymėjo generalinio prokuroro patarėja, nedarbo metu, kaip tada nutiko, kad jis buvo dirbamas būtent darbo metu ir tapo net komandiruočių pagrindu? Paklausėme, ar tų komandiruočių laikotarpiu šiems prokurorams buvo mokamas dar ir atlyginimas, be STT išmokų kaip ekspertams? Ar tai nėra dvigubas apmokėjimas, jei tuo metu prokurorai dirbo autorinius darbus? Ir gavome GP atsakymą, kuris dar labiau įklampino R.Tilindį.

„Z.Burokas nebuvo nė karto generalinio prokuroro įsakymu komandiruotas į Azerbaidžaną. Ten jis vyko tik vieną kartą 2010 metų gegužę kaip „Dvynių“ projekto trumpalaikis ekspertas pagal atskirą sutartį su STT, kuri įgyvendina „Dvynių“ projektą su Azerbaidžano generaline prokuratūra, ir vyko savo atostogų laikotarpiu, kelionės išlaidos buvo padengtos „Dvynių“ projektui skirtomis ES lėšomis“, – rašoma GP atsakyme. Ir priduriama, kad „atlyginimas Z.Burokui nebuvo mokamas“.

Šiuo atveju tikrai niekaip neprikibsi prie daug pagrįstos kritikos sulaukiančio GP Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus vyriausiojo prokuroro Z.Buroko. O štai jo kolega, TRTP skyriaus vyriausiasis prokuroras R.Tilindis, paslydo – ėmė ir atlyginimą, ir riebias ES išmokas. Ar jis sulauks generalinio prokuroro įvertinimo ir bent sugrąžins šiuos pinigus dabar?

Tiek ministerijų, tiek kitų valstybės institucijų, kurios pačios arba kurių darbuotojai dalyvauja „Dvynių“ projektuose, vadovai Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse žino, kaip elgtis tokiais atvejais. Suprantama, Akmenės rajono apylinkės prokuratūroje, iš kurios atvyko D.Valys, apie jokius „Dvynių“ projektus, tikėtina, niekas nėra girdėjęs. Tačiau ar gražu piktnaudžiauti iš provincijos atvykusio D.Valio nekompetencija tokiems patyrusiems prokurorams kaip R.Tilindis? O gal pasirašydamas įsakymą D.Valys žinojo tikrąją padėtį, gal tai dar vienas jo žingsnelis integruojantis į prokuratūros „senąją gvardiją“, kurių, ir daug didesnių, jau tiek daug padarė? LŽ taip pat rekomenduoja STT direktoriui Žimantui Pacevičiui pasidomėti, kokius jis pasirašė įsakymus dėl A.Karpaus ir kitų. Ar pačiam A.Karpui pavyko išvengti dvigubo apmokėjimo? Ar lieka STT direktoriaus pirmajam pavaduotojui, atsakingam už operatyvinę veiklą, laiko eiti tiesiogines pareigas, jeigu jis pats imasi vadovauti „Dvynių“ projektui. Matyt, Lietuvoje tikrai jau nebėra korupcijos.

Europietiška atmintinė D.Valiui

Kad GP vadovui būtų lengviau, priminsime Vyriausybės kanclerio 2008 02 13 raštą, kuriame apibendrinta europietiška patirtis ir kuris ypač aktualus krizės laikotarpiu, kai valstybėje paskelbtas taupymo vajus. Adresatas: ministerijoms ir kitoms valstybės institucijoms. Tema: dėl „Dvynių“ projektų įgyvendinimo.

„Atsižvelgiant į tai, kad „Dvynių“ vadove numatytas eksperto atlygis (250–450 EUR per dieną), siekiant užtikrinti pakankamą valstybės tarnautojų motyvavimą dalyvauti „Dvynių“ projektų įgyvendinime, būtų tikslinga valstybės tarnautojams, įgyvendinantiems „Dvynių“ projektus, mokėti visą „Dvynių“ projekte numatytą atlygį iš „Dvynių“ projekto lėšų. Taip „Dvynių“ projekto įgyvendinime dalyvaujanti institucija sutaupytų jos asignavimuose suplanuotas darbo užmokesčio fondo lėšas, kurios galėtų būti panaudotos tiek pakaitinių valstybės tarnautojų, priimamų į „Dvynių“ projekto įgyvendinime dalyvaujančių valstybės tarnautojų pareigas, darbo užmokesčiui mokėti, tiek „Dvynių“ projekto įgyvendinime dalyvaujančius valstybės tarnautojus laikinai pavaduojantiems institucijos tarnautojams ir darbuotojams skatinti. Viso eksperto atlygio mokėjimas iš „Dvynių“ projekto lėšų taip pat padėtų užtikrinti aiškų projektinį institucijos dalyvavimo įgyvendinant „Dvynių“ projektus finansavimą.“

Ir svarbiausia (čia ypač vertėtų atkreipti dėmesį nepatyrusiam generaliniam prokurorui D.Valiui), „atsižvelgiant į tai, kad už įgyvendinant „Dvynių“ projektą atliktą darbą valstybės tarnautojui būtų mokamas atlygis iš „Dvynių“ projekto biudžeto, valstybės tarnautojo atlyginimas už prie „Dvynių“ projekto įgyvendinimo dirbtas dienas valstybės tarnautojui turėtų būti nemokamas, tai yra turėtų būti išvengta dvigubo to paties darbo finansavimo iš skirtingų šaltinių“. Vyriausybės kanclerio informacijoje taip pat pabrėžiama, kad „dvigubo darbo atlyginimo vengiama ir kitose naujose ES valstybėse narėse“. Pateikiami net keli pavyzdžiai: Slovakijoje einama atostogų (kaip tai padarė Z.Burokas), Latvijoje negaunama įprasto atlyginimo ir pan.

Tačiau gali sau leisti viską arba beveik viską, kas draudžiama ar negalima europiečiams, jei tai darai turėdamas generalinio prokuroro leidimą ir STT pritarimą. Tai bene geriausiai iš Lietuvos prokurorų žino vienas artimiausių dabartinio generalinio prokuroro D.Valio patikėtinių, kuriam pavesta parengti ir prokuratūros reformos projektą, GP Valdymo skyriaus vyriausiasis prokuroras Virginijus Sabutis.

lzinios.lt

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top