Veidaknygė
Rašytas seniau tekstas, bet atsižvelgiant į kai kurių žiniasklaidos atstovų „aktyvaus dalyvavimo vyriausybės formavimo procese“ kontekstą, man regis, vertas prisiminti, gali būti perskaitytas „aktualiai“.
Pristatinėti savo išskirtinai privatų interesą kaip kovą „dėl Lietuvos“, tarsi žūtbūtines grumtynes „už jos išlikimą“, vis dėlto reikia išradingumo. Dera tai pripažinti. Kitaip tariant, mokėti duoti skaitytojui daugiau „S. Poškos dešros“, kad jis imtų ją noriai, su apetitu, irgi yra tam tikrų talentų dalykas.
Nepaneigsi juk ciniško Ostapo Benderio talento apgaudinėti. Bet ar jo talentas turi ką nors bendra su bendruomeniškumu, pilietiniu solidarumu, socialiai atsakingu elgesiu, t.y. tomis vertybėmis, kurios palaiko valstybės organizmą gyvybingą? Ostapo Benderio braižas žurnalistikoje irgi ryškus.
Diskusiją apie profesinę reputaciją pakeisti diskusija apie „patriotizmą“, o besiklostančią situaciją skandalizuoti ir iš jos galimai dar pasipelnyti, rankų miklumo neužtenka. Reikia dar ir „blatnos“ galvos. Nekritišką skaitytoją, žinoma, paliekant kraštinį – su ragais ir patriotiniu lozungu tarp jų: „varom už Lietuvą!“
Visą straipsnį skaitykite ČIA.