Seimas antradienį grįžo svarstyti Konstitucijos pataisų, norint įteisinti individualų konstitucinį skundą ir sudaryti galimybę kiekvienam asmeniui kreiptis į Konstitucinį Teismą.
2018 m. spalio 9 d. „ELTA“ pranešimas
Aiškinamajame rašte teigiama – asmuo turėtų teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą tik pasinaudojęs visomis teisinės gynybos priemonėmis. Tuo norima įtikinti Lietuvos piliečius, kad po aukščiausios Lietuvos teisminės institucijos, įteisintos Konstitucijoje – Aukščiausiojo Teismo (AT) galutinio ir neskundžiamo sprendimo, vietoj Strasbūro reikės dar vienos Lietuvos teisminės institucijos – Konstitucinio Teismo (KT), kur pasikeisdami darbuojasi tie patys teisėjai.
Sumanymo esmę atskleidžia buvęs KT teisėjas ir jo pirmininkas E. Kūris, deleguotas į Strasbūro Žmogaus Teisių Teismą. Jis neslepia, kad šiame teisme kaupiasi neproporcingai didelis bylų kiekis iš Lietuvos.
Štai ką jis teigė žurnale „Veidas“ dar 2012 m. sausio 17 d.: „Jei individualus konstitucinis skundas pagaliau būtų įvestas, tai Europos Žmogaus Teisių Teisme, be abejo, būtų vertinama (gal su išlygomis, o gal ir ne, nelygu ką mes nustatytume [išskirta autoriaus – red. pastaba]) kaip nacionalinė teisinės gynybos priemonė, kurią turi išnaudoti pareiškėjas, prieš kreipdamasis į Strasbūro teismą. Taip, KT darbo padaugėtų, tačiau daug ginčų galėtų būtų išspręsta Lietuvoje ir jie nekeliautų į Strasbūrą…“
Bet čia p. Kūris išsakė dar ne viską. Jis puikiai žino, kad KT save nors ir laiko „TEISMU“ (toks jo 2006 m. birželio 6 d. nutarimas), tačiau čia kai ko dar trūksta. O būtent – būdingų teismui bruožų, šalia kurių vienas iš pagrindinių – pagal Konstituciją žmogus negali kreiptis į šį teismą. Taigi iki šiol KT nėra ta institucija, kokia jis save laiko.
Kyla klausimas, kodėl LVŽS taip parūpo sutvarkyti šį reikalą KT naudai, nors jų programoje tai išvis nenumatyta?
Jeigu vadovautumės sąmokslo teorijomis, tai LVŽS, įvykdžiusi KT užmačias, galimai tikisi paramos (galutinio ir neskundžiamo KT nutarimo) dėl dvigubos pilietybės įteisinimo referendumo keliu, kas visuomenėje kelia vis daugiau abejonių, ypač po estų apsisprendimo šiuo reikalu.