teofilius.lt
1946 metais gruodžio 19 dieną, Vilniaus KGB rūmuose prasidėjo vyskupo Teofiliaus Matulionio tardymai. Juos vedė saugumo vyresnysis leitenantas Nikolajus Golicynas, bylos liko KGB archyve. 2000 metais Lietuvos katalikų mokslo akademija išvertė ir išleido tardymo protokolus. Siūlome susipažinti su pirmojo tardymo medžiaga, kurioje vyskupas Teofilius pateikia savo biografinius duomenis.
Aš, LTSR MGB Tardymo skyriaus 3-iojo poskyrio viršininko pavaduotojas vyresnysis leitenantas Golicynas, apklausiau suimtąjį: Matulionį Teofilių, Jurijaus s., g. 1873 m. Kudariškių k., Alantos valsčiuje, Utenos aps., Lietuvos TSR, valstiečių šeimoje (tėvas nuomojo žemę), lietuvį, TSRS pilietį, nepartinį, išsilavinimas – vidurinis dvasinis, 1900 m. baigęs dvasinę seminariją Peterburge, 1930 m. teistą už antitarybinę veiklą ir špionažą 10 m. kalėti PDS, iki suėmimo – Kaišiadorių vyskupijos vyskupas, gyveno Kaišiadoryse.
KLAUSIMAS: Ar mokate rusų kalbą ir galite ja duoti savo parodymus?
ATSAKYMAS: Rusų kalbą moku gerai ir galiu ja duoti parodymus.
KLAUSIMAS: Pateikite savo biografinius duomenis.
ATSAKYMAS: Aš gimiau 1873 metais Lietuvos TSR, Utenos apskrities, Aluntos valsčiaus Kudariškių kaime, valstiečio šeimoje (jis nuomojo žemę 20–30 ha).
1891 m. baigiau penkias realinės mokyklos klases Dvinske ir 1892 m. įstojau į Peterburgo dvasinę seminariją, kurią baigiau 1900 m. ir buvau pašventintas kunigu. 1901 m. buvau vikaras Varklianų mstl., (Latvija), nuo 1902 iki 1910 metų – klebonas Bykove, toje pačioje apskrityje. 1910 m. Režicų (Rezeknės) miesto apylinkės teismas nuteisė mane vieneriems metams uždaryti į vienuolyną už vaiko iš mišrios santuokos tarp motinos katalikės ir tėvo stačiatikio pakrikštijimą. Bausmę atlikau Petrograde (Leningrade), vienuolyne prie šv. Kotrynos bažnyčios. Teismo nuosprendį aš apskundžiau, dėl ko bausmė man buvo sumažinta iki šešių mėnesių. Po bausmės atlikimo buvau paskirtas šv. Kotrynos bažnyčios vikaru ir ėjau šias pareigas iki 1919 m. Po to iki 1923 m. buvau Išganytojo Širdies bažnyčios klebonu.
1923 metais OGPU mane suėmė dėl pasipriešinimo vertybių nusavinimui iš Jėzaus Širdies bažnyčios ir dėl to, kad nepasirašiau sutarties dėl bažnyčios nuomos, ir nuteisė mane trejiems metams kalėjimo. Bausmę atlikau Sokolnikų kalėjime Maskvoje. Iš kalėjimo buvau paleistas anksčiau laiko.
Nuo 1925 iki 1929 metų vėl buvau Jėzaus Širdies bažnyčios klebonu. 1929 m. pradžioje Leningrado apaštalinio vikariato vyskupas Anatolijus Maleckis, su popiežiaus (Pijaus XI) pritarimu, slapta pašventino mane vyskupu, atvirai vyskupo titulo Leningrade aš nenaudojau.
1929 m. lapkričio mėnesį OGPU organų aš buvau suimtas už suimtas už antitarybinę veiklą ir špionažą ir nuteistas 10 m. PDS, bausmę atlikti buvau pasiųstas į Solovkų salų stovyklas. Kas konkrečiai mano byloje buvo nustatyta, aš nepamenu, tik pamenu, kad mane kaltino špionažu Prancūzijai, Lenkijai ir Lietuvai. Kaltas pagal man pateiktą kaltinimą aš neprisipažinau, nes antitarybine veikla ir špionažu neužsiėmiau. Būnant Solovkuose, 1933 m. mane vėl teisė ir paskyrė vienerius metus bausmės stovykloje. Už ką mane nuteisė, nežinau. 1933 m. spalio mėnesį, kartu su kitais 16 kalinių aš buvau iškeistas į politinius kalinius, buvusius Lietuvoje, ir tais pačiais metais grįžau į Lietuvą. Iki 1934 m. pavasario aš ilsėjausi gyvendamas Kaune, o po to išvykau į Romą, kur išbuvau apie mėnesį. Būdamas Romoje buvau audiencijoje pas popiežių (Pijų XI), kuri truko ne ilgiau, kaip 15–20 minučių. Popiežius mane palaimino ir atminimui padovanojo medalioną su savo portretu.
Grįžęs iš Romos į Kauną, 1934 m. rudenį lietuvių, gyvenančių Amerikoje, kvietimu aš išvykau į Šiaurės Ameriką, kur gyvenau iki 1936 m. pavasario įvairiuose miestuose: Čikagoje, Niujorke ir kituose, atlikau apeigas katalikų bažnyčiose kaip vyskupas svečias. Grįždamas iš Amerikos į Lietuvą, užvažiavau į Helijono miestą (Egiptas) ir į Palestiną – Šventąją Žemę, taip pat aplankiau Romą, kur buvau antroje audiencijoje pas popiežių, trukusioje ne ilgiau, kaip 15 minučių.
1936 m. pavasarį grįžau į Lietuvą, į Kauną, ir buvau paskirtas Šv. Mikalojaus bažnyčios rektoriumi. Nuo 1940 m. gegužės iki Tarybų valdžios įvedimo Lietuvoje arkivyskupo metropolito Skvirecko skyrimu ėjau vyriausiojo Lietuvos kariuomenės kapeliono pareigas, o po to vėl buvau Šv. Mikalojaus bažnyčios rektoriumi. 1943 m. balandžio mėn., po vyskupo Kuktos mirties, popiežiaus buvau paskirtas Kaišiadorių vyskupijos vyskupu ir šiame poste buvau iki suėmimo.
KLAUSIMAS: Nuo kada jūs atvirai pradėjote naudotis vyskupo titulu?
ATSAKYMAS: Nuo 1933 m. pabaigos, t.y. nuo tada, kai grįžau į Lietuvą.
KLAUSIMAS: Už kokius nuopelnus jūs buvote pašventintas vyskupu?
ATSAKYMAS: Iki pašventinimo vyskupu aš buvau eiliniu kunigu ir jokių nuopelnų neturėjau. Aš manau, kad mano pašventinimas buvo susijęs su labai ribotu buvusių Leningrade katalikų kunigų, kurie galėtų turėti vyskupo titulą, pasirinkimu.
KLAUSIMAS: O argi jūs buvote pašventintas vyskupu ne už ypatingus nuopelnus Vatikanui?
ATSAKYMAS: Dar kartą kartoju, jokių nuopelnų Vatikanui neturėjau.
KLAUSIMAS: Kokioms politinėms partijoms ar organizacijoms jūs priklausėte?
ATSAKYMAS: Politinėms partijoms ar organizacijoms aš niekada nepriklausiau.
KLAUSIMAS: Mes turime duomenų, kad grįžęs į Lietuvą jūs pradėjote antitarybinę šmeižikišką kompaniją prieš Tarybų Sąjungą.
ATSAKYMAS. Aš tai neigiu. Aš pamenu, kad 1933 m. žiemą ar 1934 m. pradžioje vienas korespondentas iš Rygos antitarybiniame laikraštyje paskelbė straipsnį apie mano gyvenimą Tarybų Sąjungoje, aiškiai šmeižikiško pobūdžio, tačiau to korespondento aš nepažįstu ir jokio interviu jam nedaviau. Laikraščio pavadinimo, kuriame buvo skelbtas šis straipsnis, aš dabar nepamenu. Aš šio straipsnio pats neskaičiau, apie tai man papasakojo pažįstami.
KLAUSIMAS: O argi įvairiuose susirinkimuose jūs nesakėte Tarybų Sąjungą šmeižiančių kalbų?
ATSAKYMAS: Gali būti, kad aš kada nors dalijausi prisiminimais apie buvimą Tarybų Sąjungoje, bet kiek pamenu, Tarybų Sąjungos nešmeižiau.
Protokolas pagal mano žodžius surašytas teisingai,
asmeniškai jį perskaičiau ir pasirašau.
(vysk. T. Matulionio parašas)
Tardė: LTSR MGB Tardymo skyriaus 3-iojo poskyrio
virš. pav. vyr. leitenantas Golicynas
(parašas)