„Lietuvos žinios“
Kelios pastabos dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) 2015 metų spalio 20 dienos sprendimo Vytauto Vasiliausko byloje prieš Lietuvos Respubliką
Teismas atskleidė savo nekompetenciją jau dokumento pavadinime „Valstybės saugumo tarnybų karininko nuteisimas…“ – turėtų būti sakoma „SSRS“ arba „Buvusių SSRS valstybės saugumo tarnybų karininko…“ ir antrame sprendimo sakinyje: „Byla lietė (concerned) p. Vasiliausko, Lietuvos Sovietų Socialistinės Respublikos valstybės saugumo tarnybų karininko nuo 1952 iki 1975 /…/ nuteisimą 2004 metais“.
EŽTT ignoravo teisinį ir istorinį faktą, kad vadinamoji LSSR nebuvo valstybė ir neturėjo savo saugumo tarnybų. V. Vasiliauskas buvo Lietuvoje veikiančių SSRS karinių struktūrų (MGB) karininkas, tad pagal Lietuvos Respublikos 1998 metų įstatymą – nusikalstamos organizacijos narys. Jis dalyvavo SSRS okupuotos Lietuvos pasipriešinimo kare priešo pusėje, dar ir susitepęs krauju.
Esamas EŽTT sprendimo tekstas netiesiogiai (gal nesąmoningai, tik ignorantiškai) legitimizuoja SSRS įvykdytą Lietuvos Respublikos okupaciją ir aneksiją. Pagal EŽTT nuostatas, šis nuosprendis gali būti redakciškai taisomas (subject to editorial revision), tad tokio taisymo Lietuva turi tuoj pat kategoriškai reikalauti.
Svarstytina, ar Lietuvos atstovai EŽTT ir prie jo neturėjo veiksmingiau, kategoriškiau protestuoti prieš politinio neraštingumo apraiškas teikiamame sprendimo tekste, kurios diskreditavo ir EŽTT, ir padarė žalą teisingumui bei Lietuvai. Taip pat – ar buvo aiškinamasi, kuo rėmėsi EŽTT pirmininkas Deanas Spielmanas iš Liuksemburgo, pasinaudojęs prerogatyva paprašyti „bet kurį suinteresuotą asmenį“ raštiškai pateikti savo pastabas (EŽT Konvencijos 36 straipsnis). Jis ir paprašė, galbūt paprašytas, kad suinteresuotoji Rusijos Vyriausybė dalyvautų kaip trečioji šalis – šalia V. Vasiliausko ir Lietuvos Respublikos, – arba tiesiog Rusijai leido įsikišti (was given leave to intervene – tai pažymi EŽTT sprendimas) į teismo vyksmą raštiška forma, nors pirmininkui tai neprivaloma; jis galėjo ir neleisti dėl interesų konflikto.
Nežinome, ar kas nors iš Lietuvos mėgino nušalinti tą įsikišimą, politinį įtakojimą. Svarbu dar paskelbti oficialų Rusijos Vyriausybės intervencijos tekstą. Bet žinome, kad kai kurios valstybės (Austrija 2011 m.) būna apgailėtinai neatsparios tokio pobūdžio agresyvioms intervencijoms.
Nežinome, ar EŽTT tarp kitų dokumentų buvo pateiktas Lietuvos Respublikos 1949–1999 metų teisės aktas – Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos, vienintelės teisėtos valdžios Lietuvoje svarstomuoju 1949–1953 metų laikotarpiu, Deklaracija; ji patvirtinta 1999 m. sausio 12 d. Lietuvos Respublikos įstatymu.
Deklaracija skelbia arba nustato, kad Lietuva yra demokratinė respublika (3 str.), kad „Asmenys, bolševikinės arba vokiškosios okupacijos metu išdavę Tėvynę bendradarbiavimu su priešu, savo veiksmais ar įtaka pakenkę tautos išsilaisvinimo kovai, susitepę išdavystėmis ar krauju, yra atsakingi prieš Lietuvos Teismą“ (Deklaracijos, tapusios Lietuvos įstatymu, 17 str.).
EŽTT galėjo tapti svarbi ir to teisės dokumento 22 straipsnio nuostata, kad LLKS Taryba būtent 1949 metais „prisideda prie kitų tautų pastangų sukurti pasaulyje teisingumu ir laisve pagrįstą pastovią taiką“ (JTO idėja), kuri kilsianti iš Atlanto Chartijos, Žmogaus Teisių Deklaracijos ir kitose deklaracijose paskelbtų principų… Tarp jų jau buvo JTO 1946 metų rezoliucija ir 1948 metų konvencija dėl genocido nusikaltimų. Tad tokia yra Lietuvos nacionalinė teisė šaliai lygiuojantis į Jungtines Tautas nuo 1949 metų LLKS Deklaracijos.
Straipsnio tęsinį kviečiame skaityti portale lzinios.lt.