Pačiam keista, kaip jau antrą kartą per trumpą laiką tenka dalintis Gritėno tekstais. Matyt, taip atsilyginu už dėmesį Valstybiniame tautos fronte. Iš tiesų, žavi jo gebėjimas išsikelti tikslą, ką nors įrodyti, ir lyg specialiai to neįrodinėti.
Beveik pusę jo naujausio teksto (ČIA) sudaro tiesiog vardijimas, kokie dalykai Lietuvos istorijoje, jo giliu įsitikinimu, nebus perrašyti. Vardija daug, net keturias pastraipas. Daug teisingų dalykų išvardija. Bet sugeba nepaminėti nieko apie Lietuvių aktyvistų frontą, Birželio sukilimą ir Laikinąją vyriausybę. Nieko. Nors lyg ir pastebėjo, bent iš teksto pradžios atrodė, kad būtent dėl šios istorijos laikotarpio – 1941 metų rezistencijos – istorijos perrašymo ir kyla pagrindinis gynusiųjų A. Jakubauską nerimas ir įžvelgiamos grėsmės.
O galėtų, jei ne Gritėnas, tai Zingeris ar Anušauskas, paimti ir paskelbti viešai ir atsakingai, kaip prisiėmę asmeninę atsakomybę formuoti Lietuvos istorijos politiką, patvirtinti, jog Lietuva niekada neneigs:
1) Lietuvių aktyvistų fronto nuopelnų ir pasiaukojimo siekiant atkurti SSRS okupuotą Lietuvos valstybę;
2) kad Birželio sukilimas yra garbingas lietuvių tautos laisvės kovos epizodas, kuriuo Lietuva didžiuojasi, kuriuo siekta atkurti nepriklausomybę, o ne nacių satelitas, ir kuriuo buvo paneigtas Lietuvos savanoriško įstojimo į SSRS mitas;
3) kad Laikinoji Vyriausybė nebuvo pronaciška, siekė savarankiško valstybingumo bei kaip įmanoma nuo okupantų ginti visus Lietuvos piliečius, įskaitant žydus, tačiau neturėjo faktinės Lietuvos teritorijos kontrolės ir negali būti laikoma kalta ar atsakinga už nacių okupuotoje Lietuvoje padarytus nusikaltimus.
Ar galėtų kas iš proaktyviai vertusiųjų Genocido centro direktorių politikų bent tiek įsipareigoti, kad šie puslapiai nebus perrašyti, priešingai, jų bus mokomi Lietuvos moksleiviai?
Tiesos.lt redakcijos prierašas. Ta pačia proga primename ir kalbą, pasakytą balandžio 1-osios mitinge prie Seimo šiam svarstant prof. Ado Jakubausko atleidimo iš Genocido centro direktoriaus pareigų klausimą, kurią P. Gritėnas savo tekste pavadino „viena iš protestų kalbų“:
Vytautas Sinica: „Mus laiko kvailiais. Jus taip pat“